Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas D. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 20 d. 14.10 val. iki 2019 m. birželio 22 d. 11.45 val. ir nuspręsta laikyti jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Iš D. A. ir L. L. solidariai priteista nukentėjusiajam A. M. 40 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. A. Valstybei priteista 324,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. A. turtui: 2 vnt. geltono metalo grandinėlėms (51 cm ir 23 cm) ir 34,1 Eur, kurie 2019-11-18 kvitu A Nr. 0000406 ir 2019-11-18 kvitu B Nr. 0005450, perduoti saugoti į Šiaulių AVPK saugyklą.

Taip pat šiuo nusprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas L. L., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

6.2. Nuteistasis D. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nuteistasis prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

6.3. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino nei vienoje iš keturių vykusių jo apklausų (t. 3, b. l. 12–14, 27–28, 40-41, 47–48). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš jo duotų parodymų teisme matyti, kad jog jis kaltę pripažino iš dalies, neigdamas, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su L. L.. Apeliantas teigia, kad jis nematė, kas rinko ant žemės numestus daiktus, bet iš nuoseklių nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, kad D. A. panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir pagrobė iš nukentėjusiojo rūbų ir pirkinių maišelio daiktus, juos numetė ant žemės, o nuo žemės numestus daiktus surinko L. L. ir perdavė D. A.. Be to, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. A. pripažino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą („prismaugė“), bet teigė, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną paėmė pajuokaudamas, nes telefoną nukentėjusiajam grąžino dar iki atvykstant pareigūnams. Toks nuteistojo aiškinimas rodo, kad jis pripažino panaudojęs fizinį smurtą, bet nepripažino užvaldęs svetimą turtą, o tai yra esminė faktinė nusikalstamos veikos aplinkybė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad teisme pripažindamas kaltę nuteistasis D. A. norėjo palengvinti savo teisinę padėtį. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutinka atlyginti jam padarytą žalą, tačiau tai vertinama kaip formalus apelianto gailestis, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos pradėjo gailėtis tik teisme, kai byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtino jo kaltę, kad nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme, o pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam grąžino sužinojęs, kad nukentėjusysis dėl jo apiplėšimo kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Taigi, nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl gailėjimosi, nukentėjusiojo atsiprašymo ir pan. vertinamos ne kaip nuoširdus nuteistojo D. A. gailestis, o kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį (tikintis švelnesnės laisvės atėmimo bausmės). Dėl paminėtų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog yra D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

6.4. Nuteistojo D. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas), apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.5. Nuteistasis D. A. nuo 2019-02-15 niekur nedirba, nuo 2019-06-07 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas iš viso 3 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš bylos matyti, kad D. A. anksčiau buvo teistas net 8 kartus, tarp jų ir už plėšimus. Be to, apeliantas net tris kartus buvo teistas Jungtinėje Karalystėje, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu), taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. A. už jo padarytą apysunkį tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, nes ji mažesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis. Dėl to apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra pagrindo mažinti.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad dėl jo prisipažinimo buvo galimybė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio nuostatos taikomos tuomet, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką reglamentuoja BPK 273 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio nuostatas sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas, jeigu kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Nors teisme nuteistasis D. A. savo kaltę pripažino, tačiau iš bylos matyti, kad kitas nuteistasis L. L. kaltės nepripažino, o pagal BPK 273 straipsnio 2 dalies nuostatą, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Kadangi L. L. neprisipažino esąs kaltas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kėlė abejonių, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nėra pagrindo BPK 64¹ straipsnio pagrindu švelninti (vienu trečdaliu sumažinti) nuteistajam paskirtos bausmės.

9. Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu prašo taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9.1. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BKXV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

9.2. Šiuo atveju D. A. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija 4 metų, todėl nėra formalaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

9.3. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, kuris nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatą bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus jos dalį.

9.4. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą taip pat nėra pagrindo, nes nuteistasis anksčiau teistas ne vieną kartą, tarp jų ir analogiškus tyčinius nusikaltimus, kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės skyrimui, jį charakterizuoja itin neigiamai (nedirba, nors yra darbingas, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių), o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti.

5. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 15 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-1095 dėl 153,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. A. nedirba, nors yra darbingas, išlaikytinių neturi, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo D. A. Valstybės naudai priteisia 153,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo D. A. Valstybės naudai 153,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.