Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai S. F. , jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. F. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. F. nuteista pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-10-24 nuosprendžiu skirta neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta-laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. nuteista pagal LR BK 242 str. už tai, kad ji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančiuose Pravieniškių – kaime, Kaišiadorių rajone, 2007-02-06 be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo vietą: būdama nuteista 2006-10-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams ir 28 dienoms, bausmę atlikinėjo Pravieniškių 2-iuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. 2007-02-05 pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr.8-57 jai buvo leista 2007-02-06 7 val. 45 min. trumpam išvykti į VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikas, esančias Kauno mieste, ir įpareigota sugrįžti iki 2007-02-06 17 val. Kaltinamoji S. F. iš viso į nurodytą medicinos įstaigą nenuvyko, o nuvažiavo pas savo draugą L. V. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir nustatytu laiku į įkalinimo vietą nesugrįžo. Tą pačią dieną 20val. 53 min. Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų pas L. V. namuose neblaivi ji buvo sulaikyta ir grąžinta į įkalinimo vietą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. F. apeliacinis skundas atmestinas.

LR BPK 242 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

S. F. nuteista už tai, kad ji, atlikdama laisvė atėmimo bausmę ir būdama laikinai išleista, be svarbių priežasčių laiku nesugrįžo. Nuteistosios kaltė įvykdžius LR BK 242 str. numatytą nusikaltimą įrodyta išsamiai ištyrus ir tinkamai bei teisingai, nešališkai, visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus.

Pripažįstant S. F. kalta, teismas pagrįstai rėmėsi pačios nuteistosios parodymais, kad ji nenuvyko į gydymo įstaigą, o priešingai- nuvyko į Radviliškį pas savo draugą. Taip pat kaltumas patvirtinamas Pravieniškių 2-ųjų Pataisos namų direktoriaus įsakymu, iš kurio matyti, kad S. F. buvo suteikta trumpalaikė išvyka 2007-02-06, 7 val. 45 min. į Kauno medicinos universiteto klinikas ir ji buvo įpareigota grįžti tą pačią dieną (t.1.b.l. 8), S. F. pasižadėjimu, kuriame ji įsipareigojo grįžti 2007-02-06, 17 val. ir buvo įspėta dėl atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (t.1.b.l.7), VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų pažyma, iš kurios matyti, kad S. F. 2007-02-06 į Klinikas nebuvo atvykusi, liudytojų V. S. , E. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Nuteistoji neginčija tos aplinkybės, kad ji buvo laikinai išleista iš pataisos įstaigos konkrečiu tikslu-apsilankymui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose, pripažįsta į Klinikas nenuvykusi, o nuvykusi pas savo draugą į Radviliškio rajoną. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau išvardinti liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Nuteistoji teigia neturėjusi tikslo pabėgti, tačiau pažymėtina, kad toks tikslas veiką kvalifikuojant pagal LR BK 242 str. nereikalingas. Pagal šį straipsnį atsako ir asmuo, kuris be pateisinamų svarbių priežasčių laiku negrįžo į pataisos įstaigą, būdamas laikinai išleistas.

Byloje esantis S. F. įsipareigojimas patvirtina, kad ji žinojo apie tai, kokiu tikslu ir kur ji išleidžiama, kad ji žinojo, jog turi grįžti nustatytu laiku, t.y. 17 val., taip pat šis įsipareigojimas patvirtina, kad nuteistoji buvo įspėta dėl atsakomybės laiku negrįžus ir tą atsakomybę suprato.

Byloje nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių S. F. laiku negalėjo grįžti į pataisos įstaigą, priešingai pati S. F. nurodo, kad ji nuvykusi ne į Kauną, o pas draugą girtavo. Ta aplinkybė, kad nuteistąją kažkas ketino parvežti į pataisos įstaigą nepatvirtina, kad ji negrįžo dėl svarbių priežasčių. S. F. turėjo grįžti iki 17 val., tačiau sulaikyta buvo Radviliškyje pas draugą 20 val. 53 min. Dar daugiau, S. F. net nebuvo leista vykti į Radviliškį, ten ji nuvyko savavališkai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. F. pripažino kalta įvykdžius LR BK 242 str. numatytą nusikaltimą. Nuteistosios veika kvalifikuota teisingai. Bylą nagrinėti iš naujo įstatyminio pagrindo nėra, nes teismas bylą išnagrinėji išsamiai ir nešališkai.

Bausmė ir jos atlikimo režimas nuteistajai skirti teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai atsižvelgė į tai, kad S. F. nusikalto būdama praeityje teista šešis kartus. Šį nusikaltimą nuteistoji įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d. ji yra recidyvistė. S. F. nusikaltimas tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikaltimas susiję su vengimu atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas patvirtina, kad nuteistoji išvadų dėl savo elgesio nedaro ir yra linkusi nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, laisvės atėmimo bausmė nuteistajai S. F. skirta pagrįstai.

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat ir už tyčinius nusikaltimus. Įvertino tai, kad nuteistoji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį bei kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ir bausmę artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui– laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip jau minėta aukščiau byloje nustatytos šiame straipsnyje minimos atsakomybę švelninančios aplinkybės, teismas į jas atsižvelgė ir skyrė ne tik, kad ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bet netgi žymiai mažesnę.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-10-24 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

LR BK 50 str. 3d. numatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji teisiama septintą kartą už tyčinį nusikaltimą, kuris nors ir yra nesunkus, tačiau įvykdytas bausmės atlikimo metu, neišnykus ankstesniem teistumams, be to, šis nusikaltimas tiesiogiai susijęs su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, nes buvo pažeistos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, nuteistoji jų nesilaikė, kas rodo, kad anksčiau taikyti laisvės apribojimai ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimas nėra pakankami nuteistosios pataisymui. Šios aplinkybės parodo tiek ir konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, tai, kad pažeistos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, o taip pat neigiamai charakterizuoja pačios nuteistosios asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmė S. F. skirta atlikti pataisos namuose pagrįstai, nes tik šis režimas gali užtikrinti efektyvų LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Ta aplinkybė, kad nuteistoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvertinus visas kitas aukščiau minėtas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje užtikrintų tinkamą nuteistosios pataisymą ir nubaudimą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmė tiek paskirta už naują nusikalstamą veiką, tiek ir subendrinta galutinė bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistosios pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra. Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti pataisos namuose pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios S. F. apeliacinį skundą atmesti.