- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- I1-18406-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04908-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 88,72 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas, pažeidžiant jo teises į tinkamą sveikatos priežiūrą, vaistų gavimą ir išdavimą. Buvo atliktas sveikatos patikrinimas bei nustatyti sveikatos sutrikimai. Nurodytu laikotarpiu artimieji jam nupirko vaistus ir perdavė Šiaulių kalėjimo administracijai. Tačiau vaistų jam neperdavė. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė skrandžio skausmus, silpnumą, negalėjo tinkamai gydytis. Atsakovas piktybiškai neperdavė jam vaistų. Nurodo, kad ir pats atsakovas neišdavė jam vaistų, nesuteikė medikamentinio gydymo. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė kančią, stresą, nemigą, skausmą. Patyrė tiek turtinę (88,72 Eur – vaistų kaina), tiek 2000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimų pobūdžio savo skunde nedetalizuoja ir nekonkretizuoja.
Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, konsultacijų metu objektyviai buvo įvertinama sveikatos būklė, atsižvelgiant į skundus ir esant indikacijoms paskiriamas diagnostinių tyrimų atlikimas ir gydymas. 2024-06-06 pareiškėjui buvo suteikta šeimos gydytojo konsultacija dėl R10.4 (Kitas ir nepatikslintas pilvo skausmas). Konsultacijos metu šeimos gydytojas objektyviai įvertinęs sveikatos būklę, išklausęs skundus (skundėsi kelias savaites ne nuolatiniais varginančiais pilvo skausmais), dėl išsamesnio ištyrimo ir diagnozės patvirtinimo bei tolimesnės gydymo taktikos išrašė siuntimą II lygio gydytojo endoskopuotojo 2024 m. birželio 14 d. konsultacijai LKT Skubios pagalbos-priėmimo ir konsultacijų skyriuje. Turimais duomenimis II lygio gydytojo endoskopuotojo konsultacija neįvyko, kadangi pareiškėjas raštiškai atsisakė numatytos gydytojo specialisto konsultacijos. 2024 m. birželio 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl pilvo skausmo, ligoninėje atlikti diagnostiniai tyrimai, konsultacijos išvadoje pažymėta, kad ūmių pakitimų nerasta, rekomenduota simptomams kartojantis atlikti papildomus diagnostinius tyrimus (kolonoskopiją). 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pakartotinai buvo konvojuotas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl maudimo pilvo apačioje gydytojo chirurgo konsultacijai. Konsultacijos metu atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, objektyviai įvertinta paciento sveikatos būklė, esant indikacijoms buvo paskirtas medikamentinis gydymas vaistais Liposterin tepalas x3 k/d į tiesiąją žarną, žvakutės proctoglyvenol x2k/d, 14 dienų gydymo kursui, taip pat rekomendavo planines gydytojo urologo ir gydytojo hematologo konsultacijas. 2024 m. spalio 17 d. numatytos planinės gydytojo urologo konsultacijos pareiškėjas atsisakė, atsisakymą patvirtino pasirašydamas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog yra įrašytas į laukiančiųjų gydytojo hematologo konsultacijos eilę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Vaistus pagal gydytojo chirurgo paskyrimą (14 dienų kursui) bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui išdavė į rankas, apie išduotus vaistus pažymėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėją jo artimieji užregistravo konsultacijai, privačioje klinikoje UAB “ABC diagnostika“, kurioje jam buvo atlikta kolonoskopija ir FGDS dėl K29.60, K64.1. Po atliktų tyrimų, esant indikacijoms paskirtas medikamentinis gydymas vaistais tab. Amoksiciklinas 1000mg x2k/d, tab. Klaritromicinas 500mg x2k/d (14 dienų gydymo kursui), kap. Omep 40mg (30 dienų kursui). Vaistus pagal gydytojo paskyrimą (14 dienų kursui) bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui išdavė į rankas, apie išduotus vaistus vartojimui, išrašė medicininį pažymėjimą Nr. MD-ŠK-193. Į Šeimos gydytoją dėl nedarbingumo ar pablogėjusios sveikatos pareiškėjas daugiau nesikreipė.
Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nurodo, kad šiuo atveju Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina dėl jam neperduotų vaistų, dėl vaistų neišdavimo, medikamentinio gydymo nesuteikimo.
Pareiškėjas pateikė su skundu 88,72 Eur sumos čekį (data 2024-08-27). Iš čekio matyti, kad buvo pirkti vaistai: Amoksiciklin, Fronilid, Escadra, Ulcamed, Detralex, O. B..
Neturtinę patirtą žalą pareiškėjas vertina 2000 Eur suma.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. E. Ž. Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas nurodo, kad bausmės atlikimo metu laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių kalėjimo administracija jam nesuteikė tinkamo medikamentinio gydymo, neišdavė vaistų, neperdavė artimųjų nupirktų vaistų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 str. 1 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 str. 2 d. nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 str. 2 d. nurodytą drausminę nuobaudą teikiamos, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 2 p. nustato, jog Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo, specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims teikė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL), nuo 2023 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ įstaiga buvo reorganizuota jungimo būdu, LAVL prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – LKT.
Pagal LKT administracijos struktūros schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“, prie LKT vadovybės priskirtas, be kita ko, vyriausiasis gydytojas. Vyriausiajam gydytojui yra pavaldūs šie LKT asmens sveikatos priežiūros padaliniai: Sveikatos priežiūros koordinavimo skyrius, Pirminės asmens sveikatos skyrius (toliau – PASP), Psichiatrijos skyrius, Tuberkuliozės skyrius, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, Skubios pagalbos – priėmimo ir konsultacijų skyrius, slaugos administratorius ir vaistinė.
PASP medicinos personalas teikia sveikatos priežiūros paslaugas LKT kalėjimuose laikomiems nuteistiesiems, vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-892 „Dėl Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Atsakovės atstovė nurodė, kad gydytojai tiria, diagnozuoja ir gydo ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoja ir dalyvauja organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrina teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją, nurodytą atitinkamose Lietuvos medicinos normose. Pateikė pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios matyti, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pareiškėjui ginčo laikotarpiu.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos kopijos) nustatyta, kad 2024 m. birželio 6 d. pareiškėjui buvo suteikta šeimos gydytojo konsultacija dėl R10.4 (Kitas ir nepatikslintas pilvo skausmas). Konsultacijos metu šeimos gydytojas objektyviai įvertinęs sveikatos būklę, išklausęs skundus (skundėsi kelias savaites ne nuolatiniais varginančiais pilvo skausmais), dėl išsamesnio ištyrimo ir diagnozės patvirtinimo bei tolimesnės gydymo taktikos išrašė siuntimą II lygio gydytojo endoskopuotojo 2024 m. birželio 14 d. konsultacijai LKT Skubios pagalbos-priėmimo ir konsultacijų skyriuje. Turimais duomenimis II lygio gydytojo endoskopuotojo konsultacija neįvyko, kadangi pareiškėjas raštiškai atsisakė numatytos gydytojo specialisto konsultacijos. 2024 m. birželio 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl pilvo skausmo, ligoninėje atlikti diagnostiniai tyrimai, konsultacijos išvadoje pažymėta, kad, ūmių pakitimų nerasta, rekomenduota simptomams kartojantis atlikti papildomus diagnostinius tyrimus (kolonoskopiją). 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pakartotinai buvo konvojuotas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl maudimo pilvo apačioje gydytojo chirurgo konsultacijai. Konsultacijos metu atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, objektyviai įvertinta paciento sveikatos būklė, esant indikacijoms buvo paskirtas medikamentinis gydymas vaistais Liposterin tepalas x3 k/d į tiesiąją žarną, žvakutės proctoglyvenol x2k/d, 14 dienų gydymo kursui, taip pat rekomendavo planines gydytojo urologo ir gydytojo hematologo konsultacijas. 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas lankėsi pas šeimos gydytoją, tęsiamas gydymas, duomenų apie vaistų paskyrimą nėra nurodyta. 2024 m. spalio 17 d. numatytos planinės gydytojo urologo konsultacijos pareiškėjas atsisakė, atsisakymą patvirtino pasirašydamas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog yra įrašytas į laukiančiųjų gydytojo hematologo konsultacijos eilę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Vaistus pagal gydytojo chirurgo paskyrimą (14 dienų kursui) bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui išdavė į rankas, apie išduotus vaistus pažymėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėją jo artimieji užregistravo konsultacijai, privačioje klinikoje UAB “ABC diagnostika“, kurioje jam buvo atlikta kolonoskopija ir FGDS dėl K29.60, K64.1. Po atliktų tyrimų, esant indikacijoms paskirtas medikamentinis gydymas vaistais tab. Amoksiciklinas 1000mg x2k/d, tab., Klaritromicinas 500mg x2k/d (14 dienų gydymo kursui), kap. Omep 40mg (30 dienų kursui), Bismuto oksidas, Ezomeprazolas, Diosminas. Vaistus pagal gydytojo paskyrimą (14 dienų kursui) bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui išdavė į rankas, apie išduotus vaistus vartojimui, išrašė medicininį pažymėjimą Nr. MD-ŠK-193. Į Šeimos gydytoją dėl nedarbingumo ar pablogėjusios sveikatos pareiškėjas daugiau nesikreipė.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2024-10-04 su skundu dėl neišduodamų vaistų ir netinkamo medikamentinio gydymo suteikimo kreipėsi į įstaigos administraciją. Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjui 2024-10-25 pateikė atsakymą Nr. 2S-5972, kuriame nurodė, kad skunde pateiktos pretenzijos nepagrįstos. Nėra duomenų, kad pareiškėjas šį atsakymą būtų skundęs įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes ir argumentus. Kaip nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, konsultacijų metu objektyviai buvo įvertinama sveikatos būklė, atsižvelgiant į skundus ir esant indikacijoms paskiriamas diagnostinių tyrimų atlikimas ir gydymas. Pažymėtina, kad esantys duomenys Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad II lygio gydytojo endoskopuotojo konsultacija neįvyko, kadangi pareiškėjas raštiškai atsisakė numatytos gydytojo specialisto konsultacijos, 2024 m. spalio 17 d. numatytos planinės gydytojo urologo konsultacijos pareiškėjas taip pat atsisakė, atsisakymą patvirtino pasirašydamas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Vaistus pagal gydytojo chirurgo paskyrimą (14 dienų kursui) bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui išdavė į rankas, apie išduotus vaistus pažymėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (išrašė medicininį pažymėjimą Nr. MD-ŠK-193). Pareiškėjas yra pasirašęs 2024-08-14, 2024-10-24 dėl vaistų gavimo. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas lankėsi privačioje gydymo įstaigoje UAB “ABC diagnostika“, jam buvo paskirtas gydymas nurodytais vaistais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad čekio, kuriuo pareiškėjas grindžia 88,72 Eur turtinę žalą data yra būtent 2024-08-27, ta pati, kaip ir lankymosi privačioje klinikoje data. Taigi, matyti, kad vaistai buvo pirkti tą pačią dieną ir galimai iš karto po apsilankymo pas gydytoją perduoti pareiškėjui kartu su vaistų pirkimo čekiu. Pareiškėjas čekį pateikė į bylą kartu su skundu. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad nupirkti vaistai jam nebuvo perduoti kelia abejonių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde detaliai nepaaiškino aplinkybių dėl konkretaus jo sveikatos sutrikimų pobūdžio, taip pat nenurodė, kokie konkrečiai vaistai jam nebuvo išduoti, perduoti.
Kaip minėta, pateikti atsakovės atstovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl neišduodamų vaistų ir netinkamo medikamentinio gydymo suteikimo kreipėsi į įstaigos administraciją vieną kartą, į skundą jam buvo atsakyta, kad pretenzijos nepagrįstos. Tačiau nėra duomenų ir įrodymų, kad šį atsakymą pareiškėjas buvo skundęs. Pareiškėjas jokių kitų rašytinių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė. Taigi, iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nenustatyta, kad būtų pažeistos minimos pareiškėjo teisės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta valstybės atstovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, todėl negalimas ir prašomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.