Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, AAS „Gjensidige Baltic“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Tačiau iki šiol teisės akto, kuris nustatytų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus, sveikatos apsaugos ministras nėra parengęs. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodikliai nėra įtvirtinti ir Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų apraše. Todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba konstatavo ieškovo teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimą.

Sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nėra pakankama nustatyti, kad atsakovo darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovo nurodytos 30 000 Eur neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovo reikalavimas atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą nėra pagrįstas. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 str.).Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.).

Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo įstaigoje ieškovui 2013-12-06 – 2013-12-20, 2014-05-30 – 2014-06-13, 2014-08-14 – 2014-08-22, 2014-11-28 – 2014-12-12 ir 2015-02-20 – 2015-03-06 buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendime Nr.56-106, įvertinus Komisijai pateiktus dokumentus bei gydytojų konsultantų išvadas, konstatuota, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas sirgo liumbaline osteochondroze ir spondylioartroze, nes ieškovas pateikė atsakovui duomenis apie ankščiau ieškovui atliktus tyrimus ir nustatytas diagnozes. Nepaisant to, 2013-12-10, 2013-12-19, 2014-08-21 ir 2015-03-03 atsakovo gydytojas neurologas neatliko objektyvaus ieškovo neurologinio ištyrimo, nors Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.6.2. pp. nustatyta, kad gydytojas neurologas turi gebėti atlikti klinikinį ligonio ištyrimą. Atsakovo įstaigoje ieškovui nebuvo paskirti ir nebuvo atlikti KT ar BMR tyrimai, kai ieškovas buvo hospitalizuotas pirmą kartą. Atsakovas, turėdamas informaciją apie tai, kad ieškovui jau buvo nustatyta kalinės dalies C5-C6 segmento degeneraciniai pakitimai, medialinė disko protruzija, T2-T3, T8-T9 segmentų degeneraciniai pakitimai, stuburo liumbalinės dalies L5-S1 segmento degeneraciniai pakitimai, sumažėjęs disko aukštis, yra nedidelė medialinė disko išvarža, būtent įvertinant L5-S1 tarpslankstelinio disko išvaržą dinamikoje, nepaskyrė pakartotinių stuburo juosmens-kryžmens srities KT ar BMR tyrimų. Nurodytomis veikomis pasireiškė atsakovo personalo maksimalios atidos nebuvimas, nerūpestingumas ir neapdairumas. Laiku nediagnozavus ligos ir neskyrus adekvataus gydymo, tolimesnis gydymas tampa sudėtingesnis, ir tokiu būdu daroma žala sveikatai.

Atsakovas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginio įstatymo 24 str. 8 d. nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė nesutikimo su 2015-11-12 sprendime Nr.56-106 nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamai ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t.y. nesikreipė į teismą dėl ginčo tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjimo iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendime Nr.56-106 nustatytas aplinkybes apie ieškovui netinkamai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsakovui neįvertinus L5-S1 tarpslankstelinio disko išvaržos dinamikoje, nepaskyrus pakartotinių stuburo juosmens-kryžmens srities KT ar BMR tyrimų, nebuvo bandoma užkirsti kelio ligos progresavimui. Ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius, kad sveikatos priežiūros paslaugos atsakovo įstaigoje ieškovui bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, rūpestingai ir kvalifikuotai. Todėl pripažintina, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus. Šie ieškovo patirti išgyvenimai vertintini 300 Eur. Nebūtų pagrindo priteisti ieškovui mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, nei nustatyta 2015-11-12 sprendime Nr.56-106. Atsakovas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginio įstatymo 24 str. 8 d. nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė nesutikimo su 2015-11-12 sprendime Nr.56-106 nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamai ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl nustatyto įpareigojimo atlyginti ieškovui 300 Eur žalą. Ieškovui taip pat nepareiškus tokio sutikimo, atsakovui būtų privalomas 2015-11-12 sprendimas Nr.56-106, taigi, ir įpareigojimas atlyginti ieškovui 300 Eur neturtinę žalą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginio įstatymo 24 str. 7 d.). Todėl ieškovas, pasinaudojęs savo teise, nesutinkant su 2015-11-12 sprendimu Nr.56-106, kreiptis į teismą dėl ginčo su atsakovu išnagrinėjimo iš esmės, negali atsidurti blogesnėje padėtyje.

Iš 2015-11-12 sprendime Nr.56-106 nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo įstaigoje ieškovas buvo periodiškai tiriamas ir gydymas, ieškovui buvo nustatyta ta pati diagnozė ir skirtas tas pats gydymas, kaip ir 2012 metais, taikytas gydymas ženklaus sveikatos pablogėjimo ieškovui nesukėlė. Ieškovas serga lėtinėmis lėtai progresuojančiomis ligomis, kurioms būdingi remisijos ir paūmėjimai, tai natūrali šios patologijos eiga. Be to, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, atsisakė būti gydomas tam tikrais medikamentais, prašė išrašyti jį į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovui priteisti didesnę neturtinės žalos sumą.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginio įstatymo 24 str. 8 d. nustatyta, kad pacientas ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, ieškovui nesutikus su 2015-11-12 sprendimu Nr.56-106 ir pasikreipus į teismą, teismas nenagrinėja šio sprendimo pagrįstumo, o sprendžia ginčą iš esmės tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti 2015-11-12 sprendimą Nr.56-106.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietos ligoninės ieškovo V. Ž. naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.