Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1081-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2A-1081-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00876-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
UADB
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1081-565/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00876-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei V. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 452,80 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiškoteismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008-07-17 Vilniaus raj., Rudaminoje įvyko eismo įvykis. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės: atsakovė, vairuodama automobilį ,,Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, įvažiavusi į kelkraštį, partrenkė juo ėjusį pėsčiąjį R. Ž.. Po eismo įvykio atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovas draudimo sutartimi Nr.02-623521 buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę vairuojant automobilį ,,Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovas atlygino R. Ž. eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą, išmokėdamas jam 3 452,80 Lt draudimo išmoką. Vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., ieškovas prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė nurodė, kad pagal CK 6.1015 str. 1d. subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ir yra apdraudžiama draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-22 sprendimu ieškinį tenkino visiška, taip pat atmetė atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.

Teismas vadovavosi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad draudikas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas nurodė, kad nors pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima, tačiau subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 str., arba draudiko teise reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų, kuri yra įtvirtinta Draudimo įstatymo 96 str. 1 d., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr.3K-3-300/2006 ir civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010, kad nurodytos įstatymų nuostatos, leidžiančios padaryti išimtis dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, kuris yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra bendrosios taisyklės išimtys ir neprieštarauja CK 6.1015 str. 1 d. nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikimą su teismo sprendimu atsakovė grindžia tuo pačiu argumentu kaip ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, t.y., kad pagal CK 6.1015 str. 1 d. subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Atsakovė taip pat nurodė, kad, spręsdamas dėl jos prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė viena augina išlaiko nepilnametę dukrą ir sutuoktinį, jokio turto neturi, turi 30 000 Lt įsipareigojimą bankui.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjam apeliacinio skundo ribose.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.1015 str. subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima. Bet subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 str., arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų, kurios yra įtvirtintos draudimo įstatymuose (Draudimo įstatymo 96 str. 1 d., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.). Nurodytų teisės aktų nuostatos nelaikytinos subrogacija CK 6.1015 str. prasme. Nurodytos specialiųjų įstatymų nuostatos, leidžiančios padaryti išimtis dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, kuris yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra bendrosios taisyklės išimtys ir neprieštarauja CK 6.1015 str. str. 1 d. nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010 ir kt.).

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudėjas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 3 452,80 Lt, kuriuos ieškovas išmokėjo R. Ž., atlygindamas eismo įvykio metu šiam asmeniui atsakovės padarytą žalą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias regreso taikymą draudimo santykiuose.

Atsakovė, teikdama prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismo posėdyje nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai 1 700 Lt per mėnesį, sutuoktinis nedirba, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, kaip ir kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė (CPK 178 str.), nors tokia galimybė jai buvo suteikta (b.l. 38). Į bylą pateikti įrodymai apie vykdomus išieškojimus iš atsakovei priklausančių lėšų, atsakovės įsiskolinimus kitiems asmenims, nėra pakankami konstatuoti esant sunkią atsakovės turtinė padėtį bei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Aplinkybė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu priteistas 7 200 Lt žalos atlyginimo mokėjimas, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, buvo išdėstytas po 300 Lt per mėnesį, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo, nes nagrinėdamas tokį prašymą teismas vertina esamą atsakovės turtinę padėtį, o nuo 2011-07-12 atsakovės ir jos šeimos turtinė padėtis galėjo pasikeisti.

CPK 284 str. 1 d. nuostatos reikalauja, sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgti į šalių turtinę padėtį. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Konstatavus ypač sunkią atsakovės turtinę padėtį, kartu turėtų būti duomenys, jog ji ateityje pagerės, nes priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Atsakovė nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sprendimo vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Kadangi apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė