- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-76-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-00702-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- J. B., Z. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Vilniaus vandenys”, V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. B., Z. S. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. B. ir Z. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Vilniaus vandenys”, V. S. (V. S.) dėl įpareigojimo sudaryti susitarimą dėl atlyginimo lygiaverčiais sklypais už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas, kilęs šioje byloje, yra susijęs su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų teisėtumu bei teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, aiškinimu ir taikymu.
Šalies argumentai
Ieškovės prašė nustatyti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei 1 mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 388 3 punktui (nustatyti, kad kadastriniuose sklypuose žemė paimta infrastruktūros poreikiams bus kompensuojama valstybinėje žemėje už planuojamų sklypų ribų) ir šio sprendimo priedo „Kompensuojami sklypai“ 13 punktui (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu S15, kompensuojami 12, 13 sklypai 16 kvartale, 1 sklypas - 17 kvartale) įgyvendinti, įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškovėmis susitarimą dėl atlyginimo lygiaverčiais sklypais už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kompensuojant ieškovėms valstybine žeme, esančia už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinės žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 buvo patvirtinti Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos, kurioje yra ir ieškovėms nuosavybės teise priklausantis sklypas, detaliojo plano sprendiniai. Sprendimo priedo „Kompensuojami žemės sklypai” 13 punktu buvo numatyta paimti dalį ieškovių žemės sklypo infrastruktūros poreikiams, kartu nurodant, kad už paimtą žemės sklypo dalį ieškovėms bus kompensuojama valstybinės žemės sklypais už planuojamų sklypų ribų. Kadangi ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalis bus paimama visuomenės (infrastruktūros) poreikiams, ieškovės negali laisvai disponuoti savo sklypu; be to, sklype be ieškovių sutikimo buvo pastatyti ir įregistruoti inžineriniai tinklai bei kiti statiniai. Tuo tarpu sudaryti susitarimą dėl atlyginimo lygiaverčiais sklypais (už visuomenės poreikiams paimamą ieškovių žemės sklypo dalį) atsakovas nepagrįstai delsia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovėmis susitarimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) būdo ir dydžio; nustatė 5 000 Lt dydžio baudą už įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdymą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą pareikšto ieškinio pagrindo (negatorinis ieškinys) ribose svarbu nustatyti, ar ne per ilgai ir neprotingai be termino neužsitęsė žemės paėmimo
Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, turto paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo metu procedūrą, tarpusavio susirašinėjimo dokumentų turinį, teismas darė išvadą, jog iš esmės ieškovių žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta, nors tinkamai pagal įstatymo raidę ir neįforminta (Žemės įstatymo 45 str.). Visuomenės poreikis išpirkti iš ieškovių jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, numatytą inžinerinei infrastruktūrai, susisiekimo tinklų koridoriams, nustatytas atsakovo 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių ir raidos programos tvirtinimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-4772-01 „Dėl žemės sklypų Nemėžio k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, suformavimo bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, bei nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis apie de facto jose įrengtus inžinierinius tinklus. Tai, jog turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta, patvirtina tiek 2001 m. savivaldybės ir 2008 m. apskrities viršininko įsakymų turinys, jų priėmimo kontekstas, byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai, susirašinėjimas po nurodytų sprendimų priėmimo ir vėliau. Taip pat tokią išvadą suponuoja ir faktas, jog ginčo sklypo dalyje dar 2003 m. įrengti/sumontuoti ir statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktų pagrindu viešame registre įregistruoti keturi nekilnojamojo turto objektai, kurie priklauso trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“, kuri įsteigta visuomenės poreikiams tenkinti ir kurios vienas iš pagrindinių akcininkų yra atsakovas. Tiek atsakovas, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, iš esmės visą susirašinėjimo su ieškovėmis laikotarpį ir bylos pasirengimo nagrinėti metu pripažino, jog yra pradėta ieškovių žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas ir Nacionalinė žemės tarnyba ėmė teigti, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra netgi nebuvo pradėta, jog ieškovių teisės nėra varžomos ar apribotos, nes žemės sklypas registruotas viešame registre jų vardu. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, tokią byloje dalyvaujančių asmenų atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos poziciją vertino kaip nesąžiningą ir nurodė, kad ją paneigia byloje nustatyti faktai apie ieškovių žemės sklype be jų sutikimo įrengtus visuomenei reikalingus inžinierinius tinklus.
Anot teismo, ieškovių teisės ir teisėti lūkesčiai, suformuoti 2001 m. savivaldybės sprendimo ir 2008 m. apskrities viršininko įsakymo pagrindu, yra pažeidžiami per ilgai ir neprotingai neapibrėžtą laikotarpį užsitęsus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai. Būtent atsakovas nesudaro su ieškovėmis susitarimo dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio. Šiuo metu, vykdant 2001 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 388, ieškovių žemės sklypuose jau yra įrengti sprendime numatyti infrastruktūros objektai, todėl visiškai nepateisinamas tolesnis atsakovo neveikimas (vengimas) parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl ieškovių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo. Atsakovui tinkamai neatliekant prisiimtų įsipareigojimų ir neapibrėžiant termino atsakovo sprendime prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, yra pažeidžiamos ieškovių teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti joms priklausančiais žemės sklypais.
Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros praėjo netrumpas laikotarpis, o turtas gali būti paimamas visuomenės poreikiams tik teisingai už jį atlyginant (įskaitant ir atlyginimą lygiaverčiais valstybinės žemės sklypais), t. y. būtina atlikti paimamo visuomenės poreikiams turto ir planuojamo perduoti kaip kompensacijos turto rinkos vertės nustatymą, be to, pagal dabartinę procedūrą privalomus sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams suteikiant lygiaverčius sklypus priima tik Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės fondo valdytoja, tad ieškovių prašomas vieno mėnesio terminas nėra pakankamas prašomiems veiksmams ir procedūroms atlikti, o atsakovas nėra vienintelė institucija, kompetentinga priimti visus būtinus sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės J. B. ir Z. S. prašo 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta ne tik tai, kad atsakovas privalo su ieškovėmis sudaryti susitarimą dėl kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis, bet ir sąlygos, kuriomis toks susitarimas privalo būti sudarytas. Kaip matyti iš atsakovo sprendimo, kurio nuostatas ieškovės ir prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti, turinio, sprendimu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas kompensacijos už iš ieškovių paimamas žemės sklypo dalis būdas – kompensuojama valstybinėje žemėje už planuojamų sklypų ribų. Kadangi minėtu atsakovo sprendimu kaip kompensacija ieškovėms numatyti žemės sklypai buvo perleisti tretiesiems asmenims, 2008 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyti konkretūs žemės sklypai, kurie yra tinkama kompensacija už visuomenės poreikiams paimamas ieškovių žemės sklypo dalis.
2. Ginčo tarp ieškovių ir atsakovų dėl kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis būdo ir dydžio bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Dėl to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių ieškinį visa apimtimi motyvuojant tuo, kad yra būtina atlikti paimamo visuomenės poreikiams turto ir planuojamo perduoti kaip kompensacijos turto rinkos vertės nustatymą. Tokiu atveju teismas privalėjo elgtis aktyviai ir pasiūlyti bylos šalims skirti ekspertizę ginčo žemės sklypo dalių rinkos vertei nustatyti.
3. Ilga žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams trukmė negali turėti įtakos ieškovių interesams, kadangi ši procedūra turi būti pabaigta pagal jos pradėjimo metu galiojusius teisės aktus bei priimtus sprendimus. Be to, procedūros trukmė yra išimtinai susijusi su atsakovo neteisėtu neveikimu, todėl ji negali būti motyvu ieškovių ieškinį tenkinti tik iš dalies.
4. Sprendime pateikiami motyvai, susiję su tariamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktinais veiksmais, yra nesusiję su šioje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis ir ieškovių reikalavimais, nes ši tarnyba yra saistoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtų sprendimų, o ieškiniu reikštas reikalavimas buvo adresuotas atsakovui.
5. Tik ieškinio patenkinimas visa apimtimi gali atkurti teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad ieškovių teisės ir toliau nebūtų pažeidžiamos. Ieškinį tenkinus tik iš dalies, atsakovui paliekama diskrecijos teisė kvestionuoti ieškovėms už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis skirtinos kompensacijos būdą ir dydį. Skundžiamas sprendimas taip pat yra sąlyginis, nes jo įvykdymas yra priklausomas nuo atsakovo atliktinų veiksmų – žemės sklypų vertės nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1. Teismas priėmė sprendimą, kuris nepagrįstas teisės aktų, reglamentuojančių turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, reikalavimais. Teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ieškovių turto atžvilgiu yra pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje sprendimus tiek dėl jos pradžios, tiek dėl turto paėmimo priima ne atsakovas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Žemės įstatymo 32 str., Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos 17 p., Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų „Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių“ 5, 6 p. tik esant kompetentingos institucijos sprendimui pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, galimi kiti procedūriniai veiksmai.
2. Teisinis pagrindas sudaryti susitarimą dėl atlyginimo būdo ir dydžio yra kompetentingos institucijos sprendimas pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau tokio sprendimo nėra priimta. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu nebuvo priimtas joks sprendimas pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovėms priklausantis žemės sklypas de facto yra paimtas visuomenės poreikiams, kadangi ieškovėms nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje yra pastatyti inžineriniai pastatai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės yra pareiškusios ieškinį UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo nugriauti (demontuoti) inžinerinius statinius, esančius ieškovėms priklausančiame ginčo žemės sklype.
4. Trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išreiškus poziciją, jog žemės paėmimo procedūra nėra pradėta, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti dėl egzistuojančio visuomenės poreikio turtui paimti, taip pat spręsti dėl atlyginimo būdo ir dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovės J. B., Z. S. ir trečiasis asmuo V. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovių apeliacinį skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:
1. Atsakovo 2001 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtintame Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliajame plane buvo nurodyta, jog žemės sklypai paimami infrastruktūros (visuomenės) poreikiams. Pagal šio sprendimo priėmimo metu galiojusią Žemės įstatymo redakciją (32 str. 4 d.) ir pagal šiuo metu galiojančią Žemės įstatymo redakciją (45 str. 1 d. 4 p.), vienu iš pagrindų paimti žemę visuomenės poreikiams buvo ir yra inžinerinės infrastruktūros įrengimas. Ginčo nėra dėl to, kad žemės sklypuose įrengti ir atsakovo įmonei UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantys inžineriniai statiniai, taigi ir patys žemės sklypai, yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Ieškovės siekia, kad žemės sklypai būtų paimti visuomenės poreikiams, todėl paprašė sustabdyti atsakovo minimą civilinę bylą.
2. Ieškovės negali naudoti žemės sklypų pagal iki atsakovo sprendimo buvusią jų tikslinę paskirtį ir/ar netrukdomai jais disponuoti. Taigi, siekiant apginti pažeistas ieškovių teises, nėra svarbu, ar už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams atsakingos institucijos tinkamai pradėjo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
3. Darant hipotetinę prielaidą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir nebuvo pradėta, įsakymas sukūrė visas prielaidas atsakovui aktyviais savo veiksmais šią procedūrą tęsti ir/ar pabaigti.
4. Atsakovo sprendimo priėmimo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentavo Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 65. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs šio nutarimo 6, 14 ir 17 punktai.
Atsiliepimu į ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundų netenkinti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime pateikia tokius atsikirtimus:
1. Dėl atsakovo apeliacinio skundo. Konstatavus, jog žemės paėmimo iš ieškovių visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta, remiantis Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 str. pakeitimo įstatymo 5 str. 3 d. procedūra turi būti pabaigta pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusių teisės aktų, reglamentavusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nuostatas. Remiantis Žemės įstatymo 32 str. (redakcija iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.), Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ 7, 15, 16, 17, 18, 19, 26 ir 30 punktais, Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 str. pripažintina, kad paimant žemę iš ieškovių visuomenės poreikiams nebuvo laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba Vilniaus apskrities viršininkui nebuvo pateikusi prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams ir aiškinamojo rašto. Nepatvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ir nesudariu ieškovių bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutarties dėl atlyginimo už iš ieškovių visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus būdo ir dydžio, Vilniaus apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo paimti iš ieškovių žemę visuomenės poreikiams. Nors žemės paėmimo iš ieškovių visuomenės poreikiams procedūra inicijuota nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrinių reikalavimų, tačiau ji buvo faktiškai pradėta. Atsakovui ir ieškovėms sudarius sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, kuria būtų paskaičiuota paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertė ir suteikiamo lygiaverčio turėtiems žemės sklypo vertė, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priimtų sprendimą paimti iš ieškovių ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams.
2. Dėl ieškovių apeliacinio skundo. Ieškovių argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra būtina atlikti paimamo visuomenės poreikiams turto ir planuojamo perduoti kaip kompensaciją turto rinkos vertės nustatymą, yra nepagrįstas. Ieškovės ir atsakovas privalo sudaryti sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, kuria ieškovėms būtų teisingai atlyginta už iš ieškovių visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis imperatyviomis iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusiomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentavusiomis teisės aktų nuostatomis, o sprendimo įvykdymas nėra siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu.
Atsiliepimu į ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašo ieškovių skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ieškovėms priklausantis žemės sklypas, kuriame yra įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai, galėtų būti paimamas visuomenės poreikiams. Teisinis pagrindas pagal Žemės įstatymo 32 str. (redakcija iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.) Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ 17 punktą, Vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 5, 6 punktus teisinis pagrindas sudaryti susitarimą dėl atlyginimo būdo ir dydžio yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kol ši institucija nėra priėmusi sprendimo dėl turto paėmimo procedūros pradžios, todėl ieškovės nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas privalėjo įpareigoti atsakovą sudaryti susitarimą dėl atlyginimo būdo ir dydžio. Atsakovas nėra subjektas, turintis teisę priimti sprendimus kompensuoti už visuomenės poreikiams numatytą paimti turtą valstybinės žemės sklypais. Šiuos sprendimus priimti ginčo santykių atsiradimo metu buvo kompetentinga Vilniaus apskrities viršininko administracija, šiuo metu – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo apeliacinio skundo faktinis pagrindas patvirtina, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pradėta ieškovėms priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Su tokiu vertinimu negalima sutikti.
Byloje pateikti duomenys betarpiškai patvirtina, kad ieškovėms priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta, tačiau taip ir neužbaigta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių ir raidos programos tvirtinimo“ buvo patvirtintas Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos, kurioje yra ieškovėms priklausantis žemės sklypas, detalusis planas, o jame numatyta paimti dalį ieškovių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), infrastruktūros poreikiams. Sprendimo 3.1. punkte taip pat nurodyta, kad už paimtą žemės sklypo dalį ieškovėms bus kompensuojama valstybinės žemės sklypais už planuojamų sklypų ribų (t. 1, b. l. 11-17). Vilniaus miesto savivaldybės meras 2002 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką prašydamas pradėti ieškovių žemės sklypo (dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. 2, b. l. 88). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 24 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės merą, kad privalo būti pateikti susitarimai dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, kurių detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388, visuomenės poreikiams paimamų dalių, atlyginimo būdų ir sąlygų (t. 2, b. l. 87). Ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad ieškovėms priklausančiame žemės sklype stovi UAB „Vilniaus vandenys“ vardu registruoti infrastruktūros statiniai: siurblinė, 19,80 m fekalinės kanalizacijos vamzdynas, 43 m spaudiminės kanalizacijos vamzdynas, 60 m žemos įtampos elektros požeminės kanalizacijos kabelinė linija, skirti Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos gyventojų poreikių tenkinimui (t. 1, b. l. 34-36). Vilniaus apskrities viršininkas, tenkindamas ieškovių 2006 m. lapkričio 27 d. prašymą, 2008 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-4772-(01) „Dėl žemės sklypų Nemėžio k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, suformavimo bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai (įsakymo 1.1 – 1.3 papunkčiai), numatyti kaip kompensacija už paimamus žemės sklypus visuomenės poreikiams, bei žemės sklypai (įsakymo 2.6, 2.7 papunkčiai), kurie numatyti paimti visuomenės poreikiams, o ieškovės buvo įpareigotos suformuotus sklypus įregistruoti VĮ „Registrų centre“ (įsakymo 4.3. papunktis) (t. 1, b. l. 20-22). Šį įpareigojimą ieškovės įvykdė 2010 m. liepos 13 d. (t. 1, b. l. 105-118).
Atsakydama į ieškovių paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. vasario 17 d. raštu „Dėl kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę“ informavo, kad neprieštarauja, jog ieškovėms už visuomenės poreikiams paimamą joms priklausantį žemės sklypą būtų atlyginta žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27). 2010 m. kovo 5 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo ieškoves, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 17 d. raštas nėra sutartis dėl atlyginimo būdo ir dydžio sudaryto tarp privačios žemės savininkų ir žemę paimti visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, todėl apskrities viršininkas negali priimti sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (t. 1, b. l. 42-43).
Paminėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovių ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra faktiškai buvo pradėta, nors ir nebuvo laikytasi nustatyto reglamentavimo. Minėtą aplinkybę iš esmės pripažįsta ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja. Ginčo dėl to, kad nebuvo laikytasi Žemės įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, iš esmės nėra, tačiau pagal šios bylos aplinkybes tai negali būti priežastis faktiškai pradėtų procedūrų neužbaigti.
Kaip minėta, ieškovėms priklausančiame žemės sklype yra trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantys inžineriniai tinklai, miestą aptarnaujančios infrastruktūros dalis, taigi iš esmės ieškovės negali nevaržomai pagal paskirtį naudotis savo nuosavybe. Kadangi atsakovo atlikti veiksmai patvirtina, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės (infrastruktūros) poreikiams procedūra buvo pradėta, ieškovių nuosavybės teisės yra suvaržytos, nes joms priklausantis žemės sklypas naudojamas visuomenės (infrastruktūros) poreikių tenkinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad siekiant pašalinti ieškovių teisės pažeidimus yra būtina užbaigti joms priklausančio ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir ieškovėms už tai tinkamai atlyginti. Tačiau aplinkybė, jog pati procedūra buvo pradėta nesilaikant nustatytos tvarkos, nereiškia, jog ji taip pat ir turi būti užbaigta.
Šalys iš esmės nekvestionuoja fakto, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimui yra būtinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, kuriam priimti yra būtinas ieškovių ir atsakovo susitarimas dėl atlyginimo už iš ieškovių visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus būdo ir dydžio. Toks susitarimas tarp ieškovių ir atsakovų sudarytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tokį susitarimą atsakovą įpareigojo sudaryti su ieškovėmis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudarant jį tūrėtų būti apspręsta, kokiu būdu bus atlyginama ieškovėms už visuomenės poreikiams paimtą jų žemę, t.y. ar pinigais, ar lygiaverčiais žemės sklypais. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 388, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 2.3-4772-(01) ar tuo labiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 17 d. raštas „Dėl kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę“ nepatvirtina, kad būtų buvęs priimtas sprendimas dėl konkrečių žemės sklypų perleidimo ieškovėms už iš jų paimtą visuomenės poreikiams žemę. Todėl pirmosios instancijos teismo parinktas ieškovių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos būdas užtikrina, kad galiausiai bus pašalinti ieškovių teisių pažeidimai joms tinkamai atlyginant už visuomenės poreikiams paimtą žemę, tuo pačiu nepažeidžiant CK 4.100 str. 2 d. nuostatų. Teismo parinktas ieškovių teisių gynybos būdas nelaikytinas sąlyginiu, kaip tai apibrėžta CPK 267 str., kadangi sprendimu de jure pripažinta, kad buvo pradėta ieškovių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalomai bus užbaigta. Pastebėtina, kad teismas neprivalėjo įpareigoti atsakovo sudaryti su ieškovėmis konkretaus turinio susitarimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ieškovių žemės sklypo dalį, kadangi už paimtą žemę turi būti atlyginama ekvivalentiškai, tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, kad valstybinės žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimas ieškovių nuosavybėn būtų buvusi tinkama kompensacija (nei per maža, nei per didelė) kaip tai numatyta CK 4.100 str. Reikšdamos tokį reikalavimą būtent ieškovės privalėjo pagrįsti jo realumą, o ne perkelti šią naštą teismui (CPK 12 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovėms priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra de facto pradėta, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, ir turėjo pagrindo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.