Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje,

A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose, turinti mažametį vaiką, teista:

1) 2023 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 183 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

2) 2023 m. birželio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta – 80 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL (650 Eur) dydžio baudą,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad 2023 m. kovo mėnesį, 7 dieną ji, būdama namuose, (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo įrenginio „Apple iPhone 13 Pro 256gb“, kurį jai buvo davęs naudotis jos vaiko tėvas, J. P., patalpino skelbimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt su tikslu apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, nurodydama, kad neva parduoda mobilųjį įrenginį „Apple iPhone 13 Pro 256gb“ už 500 Eur. Šį mobilųjį įrenginį išsimokėtinai pirko jos vaiko tėvas J. P., prieš maždaug pusantrų metų. Šį įrenginį pirko „Bitės“ salone. Skelbimą patalpino iš to pačio telefono „Apple iPhone 13 Pro 256gb“, kurį patalpino skelbime, kaip neva parduodama mobilųjį įrenginį. J. P. nežinojo, kad ji patalpino šį įrenginį pardavimui. Tą pačią dieną, tikslaus laiko neatsimena, su ja susisiekė vaikinas, kuris pasiteiravo, kokia yra parduodamo telefono būklė, ji šiam papasakojo apie parduodamą telefoną, ir po kurio laiko šis atliko bankinį pavedimą 500 eurų sumai į jos nurodytą banko sąskaitą. Gavusi pinigus ji šiam pamelavo, kad artimiausiu metu išsiųs telefoną į šio nurodytą paštomatą. Tokį pristatymo būdą pasirinko pirkėjas. Gavusi pavedimą ji melavo, tempė laiką iki kol gaus pinigus į savo banko sąskaitą už nedarbo išmoką. Gavusi pinigus kovo 20 d. pinigus grąžino pirkėjui, nes tarėsi su pirkėju, kad jeigu grąžins pinigus, jie nesikreips į policiją. Mobilųjį įrenginį „Apple iPhone 13 Pro 256gb“ ji realizavo parduodama nepažįstamam žmogui už 650 Eur. Dėl šios situacijos labai gailisi, tikisi tai daugiau nepasikartos. Sutinka baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama sekančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo R. R. duotų parodymų matyti, kad 2023 m. kovo 7 d. jo nepilnametis sūnus D. R. adresu (duomenys neskelbtini) rado skelbimą internete dėl už 500 Eur parduodamo telefono Apple iPhone 13 Pro 256gb, baltos spalvos. D. R. 2023 m. kovo 7 d. apie 17 val. susisiekė nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) su pardavėju ir jis (moteris) nurodė esanti iš (duomenys neskelbtini) ir atsiųsianti telefoną kurjeriu (paštu). Kadangi mokėjimui buvo pateikta asmens (A. L.) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kas leido pagrįstai pasitikėti galutinio gavėjo identifikacija, tariamam pardavėjui 2023 m. kovo 7 d. apie 18.30 val. buvo pervesta 500 Eur suma. Prieš perkant daiktą su pardavėja buvo bendrauta kelis kartus telefonu, išsiaiškinta telefono būklė, buvimo vieta, pardavimo sąlygos, siuntimo bei gavimo būdas. Pardavėja pateikė objektyviai patikimus duomenis dėl parduodamo daikto identifikacijos ir pašalino abejones dėl galimos vagystės ir/ar sukčiavimo. T. y. veikė sąmoningai bei apgalvotai tam, kad panaudoti apgaulę ir apgaule savo naudai įgyti/užvaldyti svetimą turtą – 500 Eur. Pirkėjas D. R. nurodė savo siuntos gavimo adresą bei pervedė sutartą 500 Eur sumą į gavėjo (gavėjos) asmeninę banko sąskaitą, esančią AB Swedbank. Duomenis apie įvykdytą pavedimą nurodė pardavėju prisistačiusiai pinigų gavėjai A. L.. Pastaroji pažadėjo, jog persiųs įsigytą telefoną sekančią dieną. Sekančią dieną (2023 m. kovo 8 d.) pardavėja nurodė, kad siuntos per kurjerius nesiųs, nes vyras važiuoja į Vilnių ir 2023 m. kovo 9 d. asmeniškai perduos pirkėjui telefoną Vilniuje. 2023 m. kovo 9 d. dieną pardavėja vėl nurodė, kad vyras į Vilnių neišvažiavo, o važiuos 2023 m. kovo 10 d. 2023 m. kovo 11 d. dieną pardavėja nurodė, kad negalint vyrui „atvežt“ ji esą išsiuntė siuntą „paštu, bet negavo čekio“ ir esą siunta pasieks gavėją per porą dienų. 2023 m. kovo 11 d. vakare pareikalavus pinigų grąžinimo, pardavėja nurodė, kad „susirgo jos vaikas“ ir ji negalinti nei atsiųsti siuntos patvirtinimo kodo, nei išsiųsti siuntos, nes „esą savaitgalį“ neveikia paštas. 2023 m. kovo 13 d. dieną pardavėja nurodė, kad pinigus ji esą jau grąžino 2023 m. kovo 11 d. pavedimu bei atsiuntė tai patvirtinti turėjusį ekranvaizdį. Pirma, pardavėja atsiuntė (akivaizdžiai suklydo) ekranvaizdį, kuriame gavėju buvo įvardintas asmuo „P. K.“, ir paskui pasitaisydama bei žodžiu paaiškinusi „esą nusiuntė žinutę savo vyrui“, atsiuntė naują ekranvaizdį, kuriame jau gavėju buvo įvardintas D. R.. Išanalizavus ekranvaizdžių atvaizdų duomenis buvo pastebėti keli akivaizdūs klastojimo požymiai – viename pavedimo „ekranvaizdyje“ yra nurodomas siuntėjos asmens kodas, kitame jo nėra (matomai pašalintas vaizdų apdorojimo programa), yra skirtingos dokumentų apatinės dalys, skiriasi atstumai tarp įrašų „Operacijų data“, atstumai tarp įrašų „operacijos suma“ ir skaičiaus „500“, abiejuose dokumentuose nėra „Luminor“ banko pavedimų išrašams būdingos suvestinės informacijos apie operacijų likučius bei galutinį operacijų saldo. T. y. abejais pavedimų dokumentais dviem skirtingiems asmenims buvo siekiama juos suklaidinti apie neva tais grąžinamas lėšas. Svarbu ir tai, kad pinigus 500 Eur pardavėja gavo į Swedbank esančią banko sąskaitą, tačiau „grąžinimus“ jau darė iš „Luminor“ galimai esančios banko sąskaitos. Peržiūrėjus abiejų ekranvaizdžių duomenis dvejetainėje sistemoje matyti, jog jie abu buvo pakeisti vaizdo apdorojimo programa Photoshop, nes yra palikti Photoshop metaduomenys „Photoshop 3.0 8BIM“, kas leidžia pagrįstai teigti, jog pardavėja dėjo pastangas įtikinti nukentėjusįjį mokėjimų pavedimų tikrumu bei nuslėpė tikrąsias piniginių lėšų panaudojimo/grąžinimo aplinkybes. Vėliau, internete suradus asmens „P. K.“ kontaktinius duomenis buvo susisiekta su nurodytu asmeniu, kuris nurodė, jog nėra „A. vyras“ bei lygiai taip pat buvo apgautas iš jo išviliojant 500 Eur sumą už tą patį iPhone 13 telefoną. Šiam taip pat buvo siunčiami ekranvaizdžiai. Iš nurodytų veiksmų chronologijos yra akivaizdus ne tik A. L. sukčiavimo faktas, bet ir dokumento suklastojimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti nusikaltimą padariusį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, kadangi nors pavedimas atliktas iš vaiko D. R. sąskaitos, tačiau ją atidarė jis, kaip atstovas pagal įstatymą.

Nukentėjusysis R. R. taip pat papildomai parodė, kad 2023 m. kovo 28 d. iš A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jo sūnus D. R. gavo 500 Eur į savo banko sąskaitą. Po pirminės apklausos su A. L. nebuvo susisiekę. Apie įvykį su ja nebendravo. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad „grąžinamas 2023 m. kovo 7 d. mokėjimas kliento prašymu“. Jam padaryta dėl įvykio turtinė žala atlyginta. Pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta AB „Swedbank“ A. L. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. Be kitų finansinių operacijų yra užfiksuota, kad 2023 m. kovo 7 d. buvo gauti 500 Eur iš D. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už „Pirkimas Iphone 13 Pro 256gb baltos spalvos“. 2023 m. kovo 7 d. iš bankomato išimti 400 Eur ir 80 Eur. 2023 m. kovo 20 d. pervesti 500 Eur į D. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už „Grąžinimas 2023.03.07 Mokėjimas kliento prašymu“.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. R. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 7 d. iš banko sąskaitos yra atliktas 500 Eur pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. L., skiltyje detalės yra prierašas „Pirkimas Iphone 13 Pro 256gb baltos spalvos“. 2023 m. kovo 20 d. į D. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atliktas 500 Eur pavedimas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. L., skiltyje detalės yra prierašas „Grąžinimas 2023.03.07 Mokėjimas kliento prašymu“.

Iš byloje esančio UAB „Diginet LTU“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R-11121, matyti, kad skelbimo ((duomenys neskelbtini)), pavadinimu „Apple iPhone 13 Pro 256gb“, buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio telefono numerio buvo atlikti SMS mokėjimai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė baudžiamąjį nusižengimą – apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, iš mobiliojo įrenginio, jungdamasi prie (duomenys neskelbtini), patalpino skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro 256gb“ už 500 Eur, 2023 m. kovo 7 d. apie 18 val. 30 min. nukentėjusiojo R. R. nepilnamečiui sūnui D. R. atlikus 500 eurų bankinį pavedimą į A. L. vardu atidarytą „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 18 val. 37 min. 480 Eur išgrynino „Swedbank“, AB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau mobiliojo ryšio telefono neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajam R. R. priklausančius 500 Eur. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų atlikimo protokolus ir kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 182 straipsnio 4 dalį. Teismas pažymi, jog nors nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. kovo 7 d. iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų (įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.), tačiau kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal naująją baudžiamojo įstatymo redakciją, nes nedidelės vertės turto viršutinė riba padidėjo nuo 5 MGL iki 10 MGL ir konkrečiai šiuo atveju šis pakeitimas švelnina kaltinamosios padėtį, nes kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini ne kaip nusikaltimas pagal 182 straipsnio 1 dalį, o kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas 182 straipsnio 4 dalyje.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirti kaltinamajai baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: teista du kartus, vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymo, bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus bei už analogiškus veiksmus dėl svetimo turto pasisavinimo apgaule, tačiau veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas dėl turto vertės, baudos nesumokėtos, netekėjusi, nedirbanti. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublokoas baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. L. skirti 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjusi baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.