Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-02 · Administracinė byla Nr. eI2-14297-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
eI2-14297-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03334-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
M. A. C. B.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-14297-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,vertėjaujant J. K.,dalyvaujant pareiškėjai M. A. C. B., jos atstovei advokato padėjėjai I. L.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. C. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2025 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. A. C. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129564 (toliau – Sprendimas).

Paaiškina, kad ji yra Meksikos Jungtinių Valstijų (toliau – Meksika) pilietė. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) piliečiu S. K.. Pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – LLG). LLG buvo išduotas 2024 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jeigu Lietuvoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi).

Nurodo, kad Sprendimu panaikintas išduotas LLG. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi, neatvyko į Lietuvą ir gyveno užsienio valstybėje - Meksikoje - ilgiau kaip 6 mėnesius; 2024 m. spalio 14 ir 2025 m. kovo 19 d. Migracijos departamento darbuotojai nerado pareiškėjos jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje; pareiškėja į Migracijos departamento prašymą pateikti paaiškinimą ir paso kopiją neatsakė iki nustatyto termino (2025 m. gegužės 21 d.); Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos atvykimą į Lietuvą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos darbą Lietuvoje.

Pažymi, kad jos buvimas užsienyje nebuvo savarankiškas ar nukreiptas į nuolatinį gyvenimą kitoje valstybėje. Išvykimas į Meksiką buvo povestuvinė kelionė, Kalėdų atostogos ir giminaičių lankymas. Pareiškėja neturėjo ketinimo atitrūkti nuo Lietuvos ar nuolat persikelti gyventi į kitą šalį.

Teigia, kad jos sutuoktinis yra verslininkas, vadovaujantis ir valdantis (duomenys neskelbtini), kurio veikla glaudžiai susijusi su užsienio partneriais. Sutuoktiniai 2024 m. rugpjūtį kartu išvyko į sutuoktinio verslo komandiruotes į Belgiją, vėliau į Nyderlandus. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. spalio 10 d. pareiškėja atliko praktiką (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. rudens planavo pradėti darbą (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 28 d. su sutuoktiniu išskrido į Meksiką ir iki 2025 m. kovo mėn. ten buvo kartu. 2025 m. kovo 4 d. dėl skubių verslo reikalų sutuoktinis išvyko į Nyderlandus. Pareiškėja atskrido pas jį į Nyderlandus 2025 m. kovo 30 d. Iš ten abu automobiliu atvyko į Lietuvą, kur buvo nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. Vėliau tuo pačiu automobiliu išvyko į komandiruotę į Belgiją. 2025 m. gegužės 16 d. pareiškėja gavo el. laišką iš Migracijos departamento su prašymu pateikti paso kopiją ir išvykimo duomenis. 2025 m. gegužės 18 d. pareiškėja pateikė atsakymą, nurodydama, kad šiuo metu yra Belgijoje ir kad iš Lietuvos išvyko 2025 m. balandžio 28 d. Vėliau paaiškėjo, kad laišką nusiuntė tuo pačiu adresu, iš kurio buvo gautas pranešimas (migris-no-reply@migracija.gov.lt), kuris automatiškai nepriima atsakymų. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas atsakymo negavo. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą panaikinti jai išduotą LLG.

Mano, kad Sprendimas pažeidžia jos teisę gyventi kartu su sutuoktiniu Lietuvoje, sustabdo jos integracijos procesą ir sukelia teisines, socialines bei asmenines pasekmes, neatitinkančias teisingumo ir šeimos apsaugos principų. Pažymi, kad nuo pat santuokos sudarymo gyvena kartu su savo sutuoktiniu, jų gyvenimo vieta laikinai keitėsi dėl sutuoktinio darbo komandiruočių ir kelionių, tačiau jų ryšys su Lietuva nebuvo nutrūkęs. Pareiškėja yra visiškai finansiškai išlaikoma savo sutuoktinio ir turi galiojantį sveikatos draudimą.

Teigia, kad elgėsi sąžiningai ir 2025 m. gegužės 18 d. Migracijos departamentui išsiuntė paso kopiją bei paaiškinimus, tokiu būdu savo pareigą įvykdė. Nuo LLG išdavimo (2024 m. spalio 21 d.) iki grįžimo į Lietuvą praėjo 5 mėn. 26 d. - terminas, trumpesnis nei 6 mėn. Tvirtina, kad Migracijos departamentas rėmėsi neišsamiais valstybinių registrų duomenimis, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinė sistema nefiksuoja judėjimo Šengeno vidaus sienomis, todėl kelionė automobiliu iš Belgijos (per Vokietiją, Lenkiją) nepalieka jokio įrašo pasienio duomenų bazėse.

Remiasi 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro įsakymu Nr. 1v-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 130 punktu ir teigia, kad sprendimas panaikinti LLG galimas tik esant pakankamiems, dokumentais patvirtintiems duomenims.

Vertina, kad Sprendimas pažeidė pagrindinius viešojo administravimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos dokumentų nuostatas, susijusias su teise į šeimos gyvenimą. Atsakovas formaliai interpretavo ir taikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, visiškai neįvertindamas arba netinkamai įvertindamas jos asmenines ir šeimos aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su teisės į šeimos gyvenimą įgyvendinimu. LLG buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, t. y., specifinis pagrindas, siekiantis užtikrinti ir apsaugoti šeimos vienybę. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2043-502/2019.

Teigia, kad Sprendimas priimtas negavus iš pareiškėjos paaiškinimų ir įrodymų (pareiškėjos siųsto el. laiško Migracijos departamentas negavo). Vertina, kad tai akivaizdus viešojo administravimo subjekto pareigos suteikti galimybę pasisakyti pažeidimas.

Akcentuoja kad Sprendimas nėra proporcingas pažeidimui: net jei vertinti, jog pareiškėja neatliko visų būtinų veiksmų (t. y. turėjo išsiųsti prašomą pateikti informaciją ir kitais Migracijos departamento svetainėje nurodytais el. adresais), turėjo būti nustatytas protingas terminas pažeidimui pašalinti. Sprendimas dėl LLG iš esmės reiškia, kad pareiškėja neturės galimybės gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvoje, privalės išvykti.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2025 m. kovo 24 d. atliktos pareiškėjos ir sutuoktinio S. K. nuotolinės apklausos. Pareiškėja apklausos metu buvo Meksikoje, sutuoktinis Olandijoje. Pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad jos leidimą laikinai gyventi atsiėmė įgaliotas asmuo, nes tuo metu abu sutuoktiniai buvo Meksikoje. Į Meksiką išvyko 2024 m. spalio mėn. ir ten išsinuomojo butą 6 mėnesiams. Planavo grįžti po 5 mėnesių. Bet atsirado projektai ir asmuo išvyko į Olandiją, o pareiškėja liko Meksikoje, turėjo atvykti pas jį į Olandiją kovo mėn. Planavo, kad iki balandžio pabaigos atvažiuos į Lietuvą 2 savaitėms, o po to vėl vyks į Olandiją. Apklausos metu pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad nuo 2024 m. liepos mėn. pareiškėja nebuvo atvykusi į Lietuvą. 2025 m. gegužės 16 d. pareiškėja per MIGRIS ir el. p. (duomenys neskelbtini) paprašyta pateikti išsamų paaiškinimą apie savo išvykas iš Lietuvos (kada išvyko, į kokią valstybę ir dėl kokių priežasčių, kada sugrįžo) bei pateikti paso kopiją iki 2025 m. gegužės 21 d. Pareiškėja atsakymo iki sprendimo priėmimo nepateikė. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenis, priėmė Sprendimą.

Pažymi, kad iš el. laiško adreso, t. y. migris-no-reply@migracija.gov.lt, aiškiai suprantama, jog el. paštas nepriima atsakymų, o skirtas tik informavimui. Be to, el. laiške buvo nurodytas alternatyvus el. paštas – info@migracija.gov.lt. Sprendimas priimtas vadovaujantis Migracijos departamentui prieinama bei surinkta informacija. Migracijos departamentui negavus prašomos informacijos iš pareiškėjos, įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis bei 2025 m. kovo 24 d. apklausose pareiškėjos ir jos sutuoktinio pateiktą informaciją, jog po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo pareiškėja nebuvo atvykusi į Lietuvą, buvo priimtas Sprendimas. Mano, kad Migracijos departamento surinkta informacija yra pakankama priimti Sprendimą. Su pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo daromos apklausos bei prašoma papildoma informacija. Aplinkybė, jog pareiškėja netikslingai pateikė prašomą informaciją ir Migracijos departamentas jos negavo, nereiškia, jog pareiškėja nebuvo išklausyta, o prašomos informacijos nepateikimas taip pat yra asmens komunikacijos būdas. Pareiškėjos pateikti išrašai iš „Airbnb“ nepatvirtina fakto, jog pareiškėja buvo atvykusi į Lietuvą, o tik buto išnuomavimo faktą. Pareiškėja ir sutuoktinis keliauja kartu, Lietuvoje faktiškai negyvena, butas išnuomotas kitam asmeniui.

Vertina, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 25S129564 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja yra Meksikos pilietė, kuri 2024 m. liepos 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydama, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis. Pareiškėjai 2024 m. spalio 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. spalio 21 d.

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nuspręsta panaikinti minėtą leidimą, nes asmuo gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesiai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (redakcija galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.).

UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4² ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nustatyta, kad pareiškėjai leidimas išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šeimos susijungimo pagrindas) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto (Lietuvoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi).

Įvertinus leidimo išdavimo pagrindą, laikytina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto išimtis pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi nurodytu pagrindu galėjo būti panaikintas tik esant įrodymams, kad pareiškėja išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo leidimo laikinai išdavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 21 d. Nagrinėjamu atveju UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas galėtų būti taikomas tik konstatavus, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 21 d. buvo išvykusi gyventi į užsienio valstybę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Atsakovė Sprendimu nustatė, kad 2024 m. spalio 23 d. asmens sutuoktinis S. K. atvyko į Migracijos departamentą ir pateikė paaiškinimą, kad jo sutuoktinė šiuo metu yra Meksikoje, todėl jis įgaliotas paimti sutuoktinės leidimą. 2025 m. kovo 19 d. telefonu pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad sutuoktinė šiuo metu yra Meksikoje, o jis yra Olandijoje. Sutuoktinė turi bilietus ir turi atvykti pas jį į Olandiją 2025 m. kovo 30 d. 2025 m. kovo 24 d. atliktos asmens ir sutuoktinio S. K. nuotolinės apklausos. Asmuo apklausos metu buvo Meksikoje, sutuoktinis Olandijoje. Pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad sutuoktinės leidimą laikinai gyventi atsiėmė įgaliotas asmuo, nes tuo metu abu sutuoktiniai buvo Meksikoje. Į Meksiką išvyko 2024 m. spalio mėn. ir ten išsinuomojo butą 6 mėnesiams. Planavo grįžti po 5 mėnesių. Bet atsirado projektai ir asmuo išvyko į Olandiją, o sutuoktinė liko Meksikoje, turėjo atvykti pas jį į Olandiją kovo mėn. Planavo, kad iki balandžio pabaigos atvažiuos į Lietuvą 2 savaitėms, o po to vėl vyks į Olandiją. Apklausos metu asmens sutuoktinis nurodė, kad nuo 2024 m. liepos mėn. sutuoktinė nebuvo atvykusi į Lietuvą. Abu sutuoktiniai apklausos metu patvirtino, kad asmuo po prašymo pateikimo išduoti leidimą laikinai gyventi nebuvo atvykęs į Lietuvą. VSAT informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens atvykimą į Lietuvą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie asmens darbą Lietuvoje nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvoje (Klaipėdoje) sudarė santuoka su Lietuvos piliečiu S. K. Kitą dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja asmeniškai Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2024 m. rugpjūtį išvyko į Belgiją, vėliau į Nyderlandus. Iš 2025 m. birželio 17 d. pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. spalio 10 d. pareiškėja jos sutuoktinio valdomoje (duomenys neskelbtini) atliko praktiką. 2024 m. spalio 28 d. su sutuoktiniu išskrido į Meksiką ir iki 2025 m. kovo mėn. ten buvo kartu. 2025 m. kovo 4 d. dėl verslo reikalų sutuoktinis išvyko į Nyderlandus. Pareiškėja atskrido pas jį 2025 m. kovo 30 d. Iš ten abu automobiliu atvyko į Lietuvą (Klaipėdą), kur buvo nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. Vėliau tuo pačiu automobiliu išvyko į komandiruotę į Belgiją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos teiginius, kad 2024 m. spalio 28 d. 9.45 val. iš Amsterdamo (Nyderlandai) ji išskrido į Cancuną (Meksika), 2025 m. kovo 31 d. 11.55 val. pareiškėja iš Cancun atskrido į Amsterdamą. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. pareiškėjos vardu buvo išsinuomotas butas Klaipėdoje.

Atsakovė Sprendime iš esmės remiasi tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2025 m. birželio 3 d. duomenimis, iš kurių nenustatyta, kad pareiškėja būtų atvykusi ar išvykusi iš Lietuvos.

Migracijos departamentas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytus teiginius, kad 2025 m. balandžio 16-29 d. laikotarpiu ji gyveno Klaipėdoje, į Lietuvą buvo atvykusi automobiliu. Nagrinėjamu atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2025 m. birželio 3 d. duomenys nelaikytini pakankamais įrodymais teigiant, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu nebuvo atvykusi į Lietuvą, nes vykstant per Lietuvos sienas automobiliu atvykstančių ir išvykstančių asmenų duomenys nėra fiksuojami. Tokiu būdu laikytina, kad Sprendimas priimtas nevertinus duomenų, kad pareiškėja atvyko į Lietuvą 2025 m. balandžio 16 d. automobiliu.

Pažymėtina, kad apie ketinimus atvykti į Lietuvą dviem savaitėm iki balandžio pabaigos pareiškėjos sutuoktinis Migracijos departamento specialistei nurodė 2025 m. kovo 24 d. vyksiančioje apklausoje. Šie pareiškėjo ketinimai nurodyti ir Sprendime.

Nustatyta, kad 2025 m. gegužės 16 d. per MIGRIS pareiškėja el. paštu (duomenys neskelbtini) paprašyta pateikti išsamų paaiškinimą apie savo išvykas iš Lietuvos (kada išvyko, į kokią valstybę ir dėl kokių priežasčių, kada sugrįžo) bei pateikti paso kopiją iki 2025 m. gegužės 21 d. Žinutėje nurodyta, kad prašomus duomenis pateikti atsakant į gautą žinutę. Į minėtą laišką pareiškėja atsakė tą pačią dieną, pakartotinai atsakė 2025 m. gegužės 18 d., nurodydama, kad šiuo metu yra Belgijoje ir kad iš Lietuvos išvyko 2025 m. balandžio 28 d. Pareiškėja el. laiškus išsiuntė atsakydama į Migracijos departamento el. laišką, iš kurio buvo gautas pranešimas (migris-no-reply@migracija.gov.lt), tačiau vėliau paaiškėjo, kad šiuo el. adresu automatiškai nepriimami atsakymų. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas atsakymo negavo.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, neįsitikinęs, ar pareiškėja gavo minėtą laišką, nesulaukus atsakymo ir nepabandęs dar kartą informuoti pareiškėją ar jos sutuoktinį apie prašomos informacijos pateikimą, nepatikrinus prieš tai nurodytų pareiškėjos sutuoktinio duomenų, 2025 m. birželio 3 d. priėmė Sprendimą.

Nors bylos medžiaga ir nustatyta, kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pakankamai mažai laiko gyveno Lietuvoje, tačiau esant nepaneigtai aplinkybei, kad 2025 m. balandžio 16 d. buvo atvykusi į Lietuvą, negalima konstatuoti, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 21 d. negyveno Lietuvoje. Kadangi surinkti įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėja ilgiau negu 6 mėnesius gyveno užsienio valstybėje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas sukelia pasekmes ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui, kuris yra Lietuvos pilietis). Sprendimu galėtų būti reikšmingai apribotos pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendravimo galimybės, tačiau šios pasekmės neįvertintos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjos skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1452,00 Eur išlaidų už skundo parengimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą.

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Todėl iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina suma yra 1474,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos M. A. C. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129564, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760395885, galiojantis iki 2026 m. spalio 21 d.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos M. A. C. B. naudai 1474,50 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt keturi eurai ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas