Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – A. P. ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24643-2024 (ROIK (-)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas L. M. 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. P. buvo nubaustas 80 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. spalio 23 d. 14.20 val., jis, kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikė 2024 m. spalio 22 d. 13.29 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (-) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau - PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą.

Apeliantas A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, kuris yra prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

Atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą numatyta ANK 489 straipsnio 2 dalyje, ir toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 80 Eur iki 320 Eur.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. buvo nubaustas 80 Eur bauda pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. spalio 23 d. 14.20 val., jis, kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikė 2024 m. spalio 22 d. 13.29 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (-) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

Pažeidėjas A. P. iš esmės neneigė faktinių bylos aplinkybių ir pripažino, kad jam buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir orderio galiojimo laikotarpiu jam buvo skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti ir gyvenamosios vietos, tačiau jis nesilaikė jam paskirto įsipareigojimo. Nurodė, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas prieš terminą.

Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams išnagrinėjus A. P. skundą dėl jo atžvilgiu priimto apsaugos nuo smurto orderio, 2024 m. spalio 29 d. 14.38 val. buvo priimtas sprendimas panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį. Kaip jau minėta, A. P. administracinio nusižengimo protokolas bei jo pagrindu nutarimas buvo surašyti už tai, kad 2024 m. spalio 23 d. 14.20 val., jis, kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikė 2024 m. spalio 22 d. 13.29 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (-) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Taigi, nors apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis vėliau ir buvo panaikintas, bet administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 23 d., jis dar galiojo ir A. P. nesilakė jam skirtų įpareigojimų, nes pareigūnams atvykus patikrinti ar yra nepažeidinėjamos smurto orderio laikymosi sąlygos, A. P. buvo rastas namuose, iš kurių buvo įpareigotas laikinai išsikelti.

Šioje byloje įvertintina ir tai, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal pavojų patiriančio asmens iškvietimą dėl žodinio konflikto, A. P. buvo rastas savo namuose, nors ir atrodė neblaivus, ko pats neginčijo, tačiau nesielgė agresyviai, noriai bendravo su pareigūnais, tvirtino, kad jokio smurto nebuvo, paaiškino, kad su sutuoktine yra išsiskyrę, pasidalinę turtą ir kiekvienas gyvena savo namo dalyje, tačiau vis tiek su sutuoktine kyla nesutarimų dėl jo noro išgerti. Pavojų patiriantis asmuo pareigūnams taip pat papasakojo apie ilgą laiką besitęsiančius nesutarimus su buvusiu sutuoktiniu, tačiau patvirtino, kad joks smurtas jos atžvilgiu nėra naudojamas, tiesiog sutuoktinis nuolat kimba, komentuoja ką ji veikia ir pan. Pareigūnė pavojų patiriančiam asmeniui paaiškino, kad policija tokių nesutarimų negali išspręsti ir asmuo pats turėtų imtis priemonių, kad visiškai atsiskirti nuo buvusio sutuoktinio, negyventi tuose pačiuose namuose, nurodė, kad minėtais klausimais gali kreiptis teisinės pagalbos į savivaldybės specialistą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pats savo kaltės nesuvokia ir nepripažįsta, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat - vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgdamas į tai - kad A. P., nors ir nesuvokdamas savo kaltės bei ginčydamas smurto buvimo faktą, iš esmės pripažino, kad po apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įteikimo jis kitą dieną buvo rastas namuose, iš kurių buvo įpareigotas laikinai išsikelti; nusižengimą padarė ne piktybiškai, o nesidomėdamas jam, būnant neblaiviam, įteikto dokumento turiniu; byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, nedirba, pensininkas; smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, pažeidėjui pateikus skundą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas - teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui neturint polinkio elgtis piktybiškai ir grubiai pažeidinėti įstatymus, mano, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje, paskirti įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Administracinės teisenos nutraukti pagrindo nėra, kadangi administracinio nusižengimo padarymo dieną apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis dar galiojo ir A. P. privalėjo laikytis jame nurodytų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. P. skundą tenkinti iš dalies.

P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24643-2024 (ROIK (-)), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, A. P. už nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti - įspėjimą.

Kitą 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartį, jei yra galimybė, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.