- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-428-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos
- Ieškovas
- UAB „Plungės kooperatinė prekyba“
- Kategorijos
- 3.1Bendrosios nuostatos
- 3.2Procesas pirmosios instancijos teisme
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą pagal ieškovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškinį atsakovei Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K.. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai 2009-04-30 raštu atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K. už tai, kad V. K. 2009-04-09 15 val. paliko savo darbo vietą (veikiančią kepimo – virimo mašiną) be vadovo leidimo ir tuo laiku agitavo grupę darbuotojų trukdydama gamybos darbą. Jis atsakovei pateikė visus dokumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra kolektyvinės sutarties tarp Vičiūnų grupės įmonių ir šių įmonių darbuotojų kolektyvų, atstovaujamų atsakovės Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komiteto, priedo prie Kolektyvinės sutarties Nr. 5.1 „Darbo tvarkos taisyklės“ 6.14 p. pažeidimas, tačiau atsakovė nepagrįstai nagrinėjo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl to buvo suvaržytos darbdavio teisės vykdyti funkcijas, reaguoti į darbuotojų padarytus pažeidimus.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. panaikino atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos 2009-04-30 atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K., priteisė ieškovui iš atsakovės 132 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. K. dirba ieškovo įmonėje Krabų lazdelių cecho Nr. 2 padalinyje virimo – kepimo mašinos operatore, yra susipažinusi su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat yra Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkė. Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komitetas yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, kuriam įmonėje pavedama atstovauti Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl išankstinio sutikimo gavimo skirti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K. drausminę nuobaudą – pastabą. Teismas, vadovaudamasis DK 240 str. 2 d., Profesinių sąjungų įstatymo 21 str., Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos įstatų 44 p., įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmetė atsakovės argumentus, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komitetas, kad atsakovės 2009-04-30 raštas yra tik nuomonė. Teismas sprendė, jog jis neturi nagrinėti būsimo darbo drausmės pažeidimo ir nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimo, o turi aiškintis, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines funkcijas. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstai suvaržo darbdavio teisę vykdyti savo funkcijas, reaguoti į darbuotojų padarytus pažeidimus, galimybę adekvačiai ir operatyviai reaguoti į kiekvieno darbuotojo padarytą pažeidimą, konstatavo, kad atsakovės nesutikimas skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog iš esmės yra pažeidžiami ieškovo interesai. Teismas nurodė, kad pačios galimai būsimo drausmės pažeidimo aplinkybės negali būti vertinamos ir analizuojamos sprendžiant klausimą, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą. Teismas, įvertinęs atsakovės, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, atmetė atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, jog ieškovas trečiąjį asmenį persekioja dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, kadangi atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, jog trečiasis asmuo aktyviai dalyvauja sąjungos veikloje, tačiau trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra siekiama skirti ne už veiklą profesinėje sąjungoje, o už darbo tvarkos taisyklių 6.14 p. pažeidimą.
Atsakovė Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo drausminės nuobaudos pagrįstumą, nors privalėjo įrodyti, kad profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimas skirti drausminę nuobaudą pažeidžia ieškovo teisėtus interesus bei užkerta kelią vykdyti pagrindines funkcijas, todėl teismo padaryta išvada, jog buvo atimta galimybė ieškovui vykdyti pagrindines funkcijas, nėra pagrįsta bylos aplinkybėmis. Abejotina yra teismo išvada, kad dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui įmonėje nebūtų užtikrintas darbo organizavimas, nes beprasmišku tampa Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str., todėl neteisingai konstatavo, kad ji yra tinkama atsakovė šioje byloje. Trečiasis asmuo V. K. yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkė, todėl ieškovas sutikimo skirti drausminę nuobaudą privalėjo prašyti ne jos, bet Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto.
Ieškovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas svarbias bylos aplinkybes, o apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų. Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, naujų darbo vietų steigimas, technologinė pažanga bei progresas, todėl atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui nepagrįstai suvaržo darbdavį vykdyti vieną iš pagrindinių funkcijų – reaguoti į darbuotojų padarytus trūkumus ir pažeidimus, jis netenka galimybės užtikrinti efektyvią įmonės veiklą. Teismas išsamiai išnagrinėjo jo interesą, intereso teisėtumą ir svarbą, ginčijamo atsisakymo pagrįstumą, intereso pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas. Nesuprantamas ir teismų praktikos neatitinkantis yra apelianto argumentas, kad profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti drausminę nuobaudą, riboja darbdavio galimybes pasirinkti darbo organizavimą ir kitoks šios teisės normos aiškinimas daro Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. beprasmišką. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos renkamasis organas - Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komitetas yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, kuris nėra juridinis asmuo, todėl negali būti ieškovu ar atsakovu byloje, savo vardu įgyti teises ar pareigas. Juridinis asmuo ir tinkama atsakovė šioje byloje yra Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga. Jam niekada nebuvo žinoma, kaip atsakovė nagrinėja klausimus duoti sutikimą drausminei atsakomybei skirti, tačiau visuomet dėl tokio sutikimo jis kreipdavosi į atsakovę. Apeliantė raštu yra patvirtinusi, kad tvarkos dėl profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo skirti drausminę nuobaudą nagrinėjimo apeliantė neturi, todėl tokio prašymo pateikimas atsakovės pirmininkui negali būti laikomas netinkamu.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nagrinėjo ginčą, kilusį tarp ieškovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos, ir panaikino atsakovės 2009-04-30 atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui V. K..
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ gamybos direktorius A. P. 2009-04-09 surašė tarnybinį pranešimą, jog 2009-04-09 15 val. nuėjęs į krabų lazdelių gamybos cechą Nr. 2 darbo vietoje nerado kepimo – virimo mašinos operatorės V. K., kuri turėjo būti ceche. 15 val. 20 min. V. K. rado 1 cecho valgomajame, ji agitavo darbuotojus dėl atsisakymo dirbti balandžio 13 d. Kadangi V. K. pareigos yra atsakingos, per valandą elektra buvo dingusi net 3 kartus, V. K. neturėjo palikti savo darbo vietos, tuo labiau cecho, be tiesioginio savo viršininko žinios, siūlė nubausti V. K. už neatsakingą pareigų vykdymą (b. l. 16). 2009-04-10 trečiajam asmeniui V. K., kaip kepimo – virimo mašinos operatorei, buvo pateiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl kokių priežasčių 2009-04-09 15 val. ji paliko savo darbo vietą (be priežiūros veikiančią kepimo – virimo mašiną) apie tai neinformavusi savo pamainos meistro ir negavusi jo sutikimo, kodėl be išankstinio administracijos leidimo bei palikusi savo darbo vietą reikalavimo 1 p. nurodytu laiku, agitavo grupę darbuotojų bei tuo trukdė gamybos darbą (b. l. 22). 2009-04-14 trečiasis asmuo pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji 2009-04-09 po 9 valandų nepertraukiamo darbo, vadovaudamasi DK 158 str. 1 d., įmonės darbo tvarkos taisyklių 2.4 p. paliko savo liniją prižiūrėti antram kepėjui ir išėjo pavalgyti. Kadangi pagal darbo taisyklių 2.4 p. pertrauka pailsėti ir pavalgyti nėra įskaitoma į darbo laiką, todėl savo poilsio, ne darbo metu diskutavo su kolegomis jų poilsio metu dėl įsakymo dirbti šventinę balandžio 13 dieną (b. l. 23. 24). Pamainos viršininkas A. B. 2009-04-10 paaiškinime ieškovui nurodė, kad 2009-04-09 kepimo – virimo mašinos operatorė V. K. apie 15 val. nepranešusi pasišalino iš savo darbo vietos, į kurią sugrįžo apie 15 val. 30 min. (b. l. 26). Ieškovo vyr. meistras G. V. pateikė 2009-04-10 paaiškinimą, kad šių metų birželio 10 d. virimo – kepimo operatorė paliko savo darbo vietą, apie savo pasišalinimą ir grįžimą jam nepranešė (b. l. 28).
Ieškovas 2009-04-17 raštu kreipėsi į atsakovę Lietuvos maistininkų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą V. K., kuri yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkė, už tai, kad ji 2009-04-09 15 val. paliko savo darbo vietą be vadovo leidimo, nurodydamas, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas – kolektyvinės sutarties tarp Vičiūnų grupės įmonių ir šių įmonių darbuotojų kolektyvų, atstovaujamų Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komiteto, priedo prie Kolektyvinės sutarties Nr. 5.1 „Darbo tvarkos taisyklės“ 6.14 p. pažeidimas (b. l. 20). Ieškovas atsakovei su prašymu pateikė aukščiau nurodytus ieškovo darbuotojų paaiškinimus.
Atsakovė Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga 2009-04-30 atsakyme ieškovui nurodė, kad Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Įgaliotinių Taryba atsisako duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K. dėl to, jog iš pateiktų dokumentų nėra aišku, ar V. K. pietavo pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu ar darbo metu, todėl nėra aišku, ar V. K. padarė darbo drausmės pažeidimą, ar ieškovas nori V. K. nubausti drausmine tvarka už aktyvią veiklą profesinėse sąjungose ginant darbuotojų teises gauti papildomą apmokėjimą už darbą švenčių dienomis. Atsakovė nurodė, kad jei ieškovas pateiktų įrodymus, jog V. K. pietavo ne pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, tai ji yra pasiruošusi iš naujo svarstyti ieškovo prašymą (b. l. 29).
Kadangi atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K. drausminę nuobaudą – pastabą, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K.. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą skirti ieškovo darbuotojai drausminę nuobaudą, ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad iš darbdavio atėmus galimybę užtikrinti darbo drausmę ir operatyviai bei adekvačiai reaguoti į padarytus darbo drausmės pažeidimus būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės, galėtų būti sutrikdytos pagrindinės ieškovo vykdomos funkcijos, pakenkta ieškovo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, pažeisti ieškovo interesai. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės nesutikimas skirti drausminę nuobaudą V. K. atėmė iš ieškovo galimybę vykdyti pagrindines savo funkcijas, kad ji (atsakovė) nėra tinkama atsakovė byloje, nes sutikimą skirti drausminę nuobaudą pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. turėjo duoti ne atsakovė, bet Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komitetas. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ 1 d. numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 2 p. ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio 1 d. nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skirti V. K., kuri yra ieškovo darbuotoja, dirba kepimo – virimo mašinos operatore, taip pat nuo 2005-03-03 yra išrinkta Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininke, drausminę nuobaudą – pastabą. Ieškovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ yra Vičiūnų grupės įmonių narys. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad įmonėje veikia Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, t. y. byloje buvo pateiktas šios profesinės sąjungos pirmininkės 2005-03-30 raštas, kuriame nurodyta, kad į šią profesinę sąjungą įstojo 110 įmonės darbuotojų, kad teikia šios profesinės sąjungos įstatų kopiją, 2005-03-03 profesinės sąjungos narių susirinkimo nutarimą (b. l. 127). 2005-03-03 nutarime buvo nurodyta, kad UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir UAB „Vičiūnai ir partneriai“ profsąjungos narių susirinkimas nutarė pavesti Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai tiesiogiai atstovauti ir ginti profesinės sąjungos narių teises bei darbo, socialinius, ekonominius interesus ir garantijas, kad vadovaujantis Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos įstatų 44 p. Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai įmonėje atstovaus profesinės sąjungos komitetas ir kiti renkamieji – atstovaujamieji organai (b. l. 126). Taip pat nutarime nurodyti asmenys, kurie yra išrinkti komiteto nariais, nurodyta, kad V. K. yra pirmininkė. Iš atsakovės ieškovui pateiktų dokumentų, kurių pagrindu įmonėje buvo paviešinta informacija apie Lietuvos maistininkų sąjungos veikimą ieškovo įmonėje, matyti, kad ieškovui nebuvo konkrečiai nurodyta Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos ir jo komiteto teisinė padėtis, tvarka, kaip ir kur turėtų kreiptis ieškovas dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto nariui. Be to, atsakovė Lietuvos maistininkų sąjunga šioje byloje nurodė, kad darbdavio prašymo dėl profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo skirti drausminę nuobaudą jos nariui nagrinėjimo tvarkos ji neturi (b. l. 140). Taigi šioje byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad ieškovo įmonėje veikia Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, kuri yra juridinis asmuo, galintis pagal CPK 38 str. 1 d. įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą, t. y. turintis civilinį procesinį veiksnumą (pagal bylos duomenis Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinė sąjunga nėra juridinis asmuo). Atsakovė, gavusi ieškovo prašymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K., šį prašymą išnagrinėjo iš esmės, įvertino visus su prašymu pateiktus dokumentus, aplinkybes ir oficialiai atsakė ieškovui, kad neduoda sutikimo skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K., o ne išreiškė nuomonę. Atsakovė (Įgaliotinių taryba), gavusi ieškovo prašymą, nenurodė ieškovui, jog ji nėra įgaliota duoti tokį sutikimą, nenurodė į ką ir kokiu adresu ieškovas turėtų kreiptis dėl tokio sutikimo ar nesutikimo gavimo, neperdavė šio kreipimosi Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komitetui. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto nariui visuomet kreipdavosi į atsakovę Lietuvos maistininkų profesinę sąjungą, o ne į įmonėje profsąjungai atstovaujantį Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komitetą ar kitą rinkimo būdu suformuotą organą. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas jau 2007-04-04 kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui V. K., kuri tuo metu buvo Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkė, pastabą, atsakovė 2007-04-16 raštu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr.01-11-29 atsisakė duoti sutikimą patraukti V. K. drausminėn atsakomybėn. 2009-05-14 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skirti Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto nariui P. Ž. drausminę nuobaudą – papeikimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovė 2009-05-29 raštu dėl Nr.01-11-29 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto nariui P. Ž..
Taigi atsakovei Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai 2009-04-30 atsisakius duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui V. K., tarp šių šalių kilo ginčas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovės 2009-04-30 atsisakymo ieškovas ieškinį turėjo reikšti Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinei sąjungai ar jos komitetui, nes ne Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinė sąjunga ar jos komitetas nagrinėjo ieškovo prašymą ir pateikė ieškovui 2009-04-30 atsisakymą. Be to, pagal bylos duomenis Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinė sąjunga nėra juridinis asmuo. Kadangi 2009-04-30 sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą nedavė Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (Įgaliotinių taryba), todėl byla išnagrinėta esant tinkamam atsakovui.
Atsakovė Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimas skirti drausminę nuobaudą V. K. atėmė iš ieškovo galimybę vykdyti pagrindines savo funkcijas, nėra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. Darbdaviui apskundus profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, o klausimas, ar toks atsisakymas nevaržo darbdavio teisių ir nepažeidžia jo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1377/2002). Kaip matyti iš ieškovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ 2009-04-17 rašto atsakovei Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą“, ieškovas nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra kolektyvinės sutarties tarp Vičiūnų grupės įmonių ir šių įmonių darbuotojų kolektyvų, atstovaujamų Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinės sąjungos komiteto, priedo prie Kolektyvinės sutarties Nr. 5.1 „Darbo tvarkos taisyklės“ 6.14 p. pažeidimas (b. l. 20). Priede prie Kolektyvinės sutarties Nr. 5.1 „Darbo tvarkos taisyklės“ 6.14 p. nurodyta, kad draudžiama vėluoti į darbą arba palikti darbo vietą be vadovo leidimo, neatvykti į darbą be pateisinamos priežasties. Darbo drausmės laikymasis yra viena iš pagrindinių juridinio asmens darbo organizavimo ir efektyvumo užtikrinimo priemonių, įstatymai numato darbuotojo pareigą laikytis darbo drausmės. Įstatymas numato darbdaviui teisę skirti darbo drausmę pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, jei jis būtų pažeidęs darbo drausmę, pažeidžia ieškovo (darbdavio) interesus ir varžo darbdavio galimybes užtikrinti darbo drausmę, tinkamai organizuoti įmonės darbą. Darbdaviui ginčijant teisme profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą pati drausminė nuobauda, kaip ginčo dalykas dar neegzistuoja, todėl nėra vertinamas nei konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktas, nei galimos drausminės nuobaudos pagrįstumas. Jeigu darbuotojui būtų paskirta drausminė nuobauda, jis turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokios nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tuomet būtų tiriamos aplinkybės, susijusios su drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis, paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad trečiajam asmeniui ieškovas nori skirti drausminę nuobaudą už jo aktyvią veiklą profesinėse sąjungose ginant darbuotojų teises gauti papildomą apmokėjimą už darbą švenčių, yra prielaida, o teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad V. K. yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos renkamojo organo narė. Tai patvirtina Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos įstatų nuostatos. Įstatų 44 p. nustato, kad įmonėse profsąjungai atstovauja profsąjungos renkamieji – atstovaujamieji organai. Profsąjungos renkamaisiais – atstovaujamaisiais organais yra įmonės profsąjungos komitetas, taip pat kiti rinkimų būdu suformuoti organai. Kaip jau buvo minėta, 2005-03-03 nutarime buvo nurodyta, kad profesinės sąjungos komitetui, kurio pirmininkė yra V. K., pavedama įmonėje atstovauti Lietuvos maistininkų profesinei sąjungai, buvo nurodytas atsakovės įstatų 44 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. numatytas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti drausminę nuobaudą įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui yra profesinės sąjungos nario darbo teisių garantija. Darant išvadą, ar profesinės sąjungos išrinktasis organas yra laikytinas renkamuoju organu, kurio nariai turi garantijas kaip darbuotojų atstovai, turi būti išsiaiškinta, kokią veiklą jie vykdo atstovaudami darbuotojus. Garantijos taikytinos išrinktiems į renkamus organus nariams, kurių veikla glaudžiai susijusiu su darbuotojų atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2003). Kaip jau buvo minėta, atsakovės įstatuose numatyta, kad įmonės profsąjungos komitetas yra renkamasis – atstovaujamasis organas. Įstatų 44.9 p. numato, kad įmonėje profsąjungai atstovaujantis profsąjungos renkamasis – atstovaujamasis organas atlieka veiksmus, kuriais atstovaujami darbuotojų interesai esant darbo santykiams ir kurie atitinka įstatymus, neprieštarauja sąžiningiems santykiams tarp šalių. Tačiau dėl šių aplinkybių nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas šioje byloje ieškovo ginčytas atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos 2009-04-30 atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą Vičiūnų grupės įmonių Plungės profesinės sąjungos komiteto pirmininkei V. K..
Ieškovas prašo priteisti jam kelionės išlaidas vykstant į apeliacinės instancijos teismo posėdį iš Plungės į Vilnių ir atgal. Iš pateiktos ieškovo 2010-04-27 pažymos matyti, kad ieškovo atstovė į teismo posėdį iš Plungės vyko automobiliu Opel Astra, kurio kuro norma 100 km yra 6 l dyzelinio kuro, išlaidos kurui yra 138,60 Lt. Pagal pateiktą 2010-04-26 UAB „Lukoil Baltija“ kvitą – 1 l dyzelinio kuro kainavo 3,55 Lt. CPK 88 str. 1 d. 8 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Civilinės atsakomybės funkcija yra grąžinti nukentėjusįjį į tokią padėtį, kokioje jis būtų buvęs, jeigu jam nebūtų buvusi padaryta žala. Kelionės išlaidos yra apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtintas vidutines kuro sunaudojimo normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1140/2001). Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame tinklalapyje (www.lra.lt) nurodyta, kad atstumas nuo Plungės iki Vilniaus yra 286 km, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtintoje Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje nustatytą vidutinę automobilio Opel Astra kuro sunaudojimo normą, automobilis Opel Astra 100 km sunaudoja 5,9 l dyzelinio kuro. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas turėjo 119,81 Lt bylinėjimosi (kelionės) išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB “Plungės kooperatinė prekyba” iš atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos 119,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos 8,40 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).