Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:2013 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 170 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 520 Lt bauda, kurios dalis pakeista į 2 parų areštą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. P., 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.33 promilės), tyčia panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su savo sugyventine J. P. metu, sudavė rankomis jai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. P.. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad būdamas namuose konflikto metu sudavė savo sugyventinei. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, Jolantos atsiprašė, ši jam atleido. Jie abu su J. susitaikė, toliau kartu gyvena, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji J. P. sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad būdamas neblaivus A. prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau po šio įvykio A. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, toliau kartu gyvena, prašo A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 21.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K., gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Apie 21.20 val., nuvykus nurodytu adresu, namo kieme stovėjo automobilis "Seat Cordoba", v/n (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo A. P., tarnybiniame automobilyje jam alkotesteriu Drager jam buvo nustatytas 2.33 prom. girtumas. Namuose bendrauta su pranešėja J. P., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Moteris paaiškino, kad po šio įvykio vyras išėjo į kiemą, sėdo į jos automobilį "Seat Cordoba", v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes pareigūnė G. L. S. nurodė ir byloje pateiktame 2018 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime. (b.l. 11)

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu J. P. pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 21.13 val., jos neblaivus sugyventinis A. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą ir sėdęs į jai priklausantį automobilį, išvažiavo. (b.l. 4, 5)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. K. 2018 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti smurtą patyrusiam asmeniui – J. P. - padaryti sužalojimai bei sužalojimų vietos ant kūno, t.y. ant kūno užfiksuotos žaizdos, patinimai, nubrozdinimai. Įtariamas smurtą naudojęs asmuo - A. P.. (b.l. 7-8)

2018 m. rugsėjo 17 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiosios J. P. kūną, nustatyta, kad po abiejų akių vokais matomos mėlynės, patinimai. Padaryti sužalojimai užfiksuoti byloje pateiktose fotonuotraukose. (b.l. 14-16)

Byloje pateiktame 2018 m. rugsėjo 15 d. pareiškime J. P. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 21.00 val., jos sugyventinis A. P. būdamas neblaivus ją sumušė. A. P. mušė ją kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Po to A. P. sėdo į jai priklausantį automobilį „Seat Cordoba“, v/n (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. (b.l. 9)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 9297/2018(01) konstatuota, jog A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.11 promilės. (b.l. 13)

2018 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Nustatyta, kad Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu skambino moteris, prisistačiusi J. P., kuri pranešė, kad sugyventinis A. P. mašina išvažiavo girtas, skambinusi moteris taip pat nurodė, kad sugyventinis A. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą. (b. l. 28-30)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 16 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 21.00 val., Vilniuje, K. S. 9-oji, 13, A. P. J. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kurio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 32)

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. P.. Kaltinamasis A. P., apklaustas teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji J. P. teismo posėdyje parodė, jog namuose kilusio konflikto metu A. P. sudavė jai smūgius, ji patyrė fizinį skausmą. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi pranešėja (J. P.) pranešė, jog jos sugyventinis A. P. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti J. P. padaryti sužalojimai. J. P. padaryti sužalojimai užfiksuoti ir 2018 m. rugsėjo 17 d. asmens apžiūros protokole. Visi šie byloje pateikti ir ištirti duomenys neginčytinai patvirtina smurto panaudojimo faktą prieš J. P., kas sąlygojo, kad ji patyrė fizinį skausmą. BK 248 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. J. P. ir A. P. gyvena viename name, veda bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas 2.11 promilės girtumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. A. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nurodė, kad dėl tokio elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Susitaikymą su A. P. teismo posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji J. P., paaiškindama, kad A. P. jos atsiprašė. A. P. teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena ir bendrą ūkį veda su J. P.. J. P. teismui paaiškino, kad šiuo metu jos ir A. P. santykiai yra geri, ji jaučiasi saugi, įsitikinusi, kad smurto jos atžvilgiu atvejų ateityje nepasikartos. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimu J. P. pripažinta nukentėjusiąja. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. (b.l. 22)

A. P. 2018 m. rugsėjo 15 d., 21.30 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2018 m. rugsėjo 16 d., 15.59 val., paleistas. (b.l. 33, 34)

2018 m. rugsėjo 16 d. nutarimu A. P. skirtos kardomosios priemonės: dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00123174, VĮ Regitra 2014-01-18 – 2024-01-18, paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2018 m. spalio 22 d. nutarimu A. P. panaikinta skirta kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo Nr. 00123174, VĮ Regitra 2014-01-18 – 2024-01-18, paėmimas. Dokumentas 2018 m. spalio 25 d. grąžintas A. P.. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina. (b.l. 43, 46-47, 48)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 str. teismas

nusprendžia:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.