Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei R. Z., atsakovės AB „Palemono keramika“ atstovui P. D. ir advokatui Gintui Gustaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei AB „Palemono keramika“ dėl valstybinės žemės nuomos, ir,

nustatė : Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Palemono keramika“: 1) 54473,34 Lt už valstybinės žemės nuomą ir 4120,26 Lt delspinigių, viso – 58593,60 Lt; 2) 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo atstovė paaiškino, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-11-07 įsakymu Nr. 1488 atsakovei AB „Palemono keramika" išnuomotas 5,35 ha Krūnos telkinio žemės sklypas molio kasimui. Atsakovė iki 2003-07-10 naudojosi 35,9 ha, o nuo 2004-03-01 - 35,1904 ha valstybinės žemės sklypu. Tarp šalių 2007-12-06 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovė naudojasi valstybine žeme, panaudos sutartis nesudaryta, tačiau žemės nuomos mokesčio pilnai nesumoka, todėl susidarė 54 473,34 Lt nuomos mokesčio ir 4120,26 Lt delspinigių, viso – 58893,60 Lt įsiskolinimas už 2003 m. – 2008 m. laikotarpį (b.l. 102). Atsakovė 1997-09-19 ir 2004-03-01 jau turėjo Lietuvos geologijos tarnybos leidimus naudoti Kauno rajono Krūnos telkinio molio išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba leidimu skyrė atsakovei 35,9 ha sklypą, su atsakove pasirašė žemės naudojimo sutartį. Ieškovės nuomone, atsakovė AB „Palemono keramika“ dar prieš pasirašydama 2007-12-06 Valstybinės žemės nuomos sutartį, pilnai naudojosi žemės sklypu. Atsakovės prašymu Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2003-07-10 atliko žemės sklypo (jo dalies), esančio Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Neveronių kaime, tiksliuosius geodezinius matavimus, ir nustatė 35,1904 ha žemės plotą. Ieškovė prašo priteisti nuomos mokestį ir delspinigius už naudojimąsi visu 35,1904 ha žemės sklypu už 2003 m. – 2008 m. laikotarpį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad 35,1904 ha ploto Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N52/2007-0039 su ieškove sudaryta tik 2007-12-06. Žemės sklypą atsakovė pradėjo naudoti po sutarties pasirašymo, pradėjus gamybą 2008 m. Kauno apskrities Kauno rajono Krūnos telkinio molio išteklių naudojimo sutarties pagrindu, 2004-03-01 Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes Nr. 10p-04 35,1904 ha plote. Sutarties 15 punkte yra nurodyta, jog naudotojas gali vykdyti gavybos darbus tik sudaręs Žemės nuomos sutartį. Atsakovė laikėsi šios sutarties sąlygų ir iki Žemės nuomos sutarties pasirašymo sklypu nesinaudojo ir jo neeksploatavo. Nuo 1996 iki 2007 metų pabaigos naudojo 5,35 ha dydžio žemės sklypą, už kurio naudojimąsi visus mokesčius atsakovė yra sumokėjusi, todėl, jos nuomone, ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovei AB „Palemono keramika" už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2004 m. buvo priskaičiuota 21213,06 Lt valstybinės žemės mokesčio ir 547,74 Lt delspinigių, viso 21760,80 Lt. Atsakovė sumokėjo 11146,02 Lt, todėl ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimui priteisti 10614,78 Lt (21760,80-11146,02=10614,78) valstybinės žemės mokesčio ir delspinigių už 2003-2004 m. laikotarpį prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinys netenkintinas. Nustatyta, kad 1995-11-07 Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1488 3 punktu atsakovei buvo išnuomotas 5,35 ha žemės sklypas, esantis Krūnos molio karjere. Šio įsakymo 4.1. ir 4.2 punktai nustatė, kad žemės sklypas turi būti naudojamas pagal paskirtį, sudarius žemės sklypo nuomos sutartį ir ją užregistravus žemės kadastro registre (b.l. 11), 1995-11-28 aktu Nr. 25, šis žemės plotas perduotas naudoti atsakovei (b.l. 12). Kauno apskrities Kauno rajono Krūnos telkinio molio išteklių naudojimo sutarties dėl 35,1904 ha ploto naudojimo pagrindu, 2004-03-01 Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes Nr. 10p-04 (b.l.19-21). Šios sutarties 15 punkte buvo nustatyta, jog naudotojas gali vykdyti gavybos darbus, tik sudaręs žemės nuomos sutartį. Tokią sutartį šalys sudarė 2007-12-06, pasirašydamos Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2007-0039, pagal kurią atsakovei suteikta teisė iki 2029 m. kovo 7 d. eksploatuoti 35,1904 ha ploto žemės sklypą, esantį Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r., kadastrinis adresas: 5233/0016:813, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. 24-26, b.l. 27). Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindu buvo Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 įsakymas Nr. 02-05-13054, kurio 2 punktu atsakovei buvo išnuomotas 35,1904 ha žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai atviriems kasiniams (b.l. 23). Tarp šalių yra kilęs ginčas, kokiu žemės plotu realiai naudojosi atsakovė laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2008 m. Atsakovės iškviesta ir byloje apklausta liudytoja A. N. patvirtino, jog 1995 m – 2009 m. dirbo Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, pati asmeniškai apmokestino 5 ha žemės plotą, kuris buvo suteiktas AB „Palemono keramika“, atsakovė naudojosi tik šiuo plotu, kita sklypo dalimi naudojosi gyventojai, gavę tuomet dar buvusios agrarinės tarnybos žodinius leidimus (b.l.98). Liudytojas V. R. patvirtino, kad karjero teritorijoje 2002-2004 m. buvo gavęs leidimą ganyti arklius (b.l. 99).

Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų nedvejodamas nustatyti, jog atsakovė nuo 2003 m. eksploatavo 35,1904 ha žemės sklypą (CPK 178 straipsnis), byloje nėra duomenų, kad atsakovės deklaracijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apmokėjimo ar apskaičiavimo už 2003 m. -2007 m, kuriose nurodoma, jog žemės mokestis mokamas už 5,35 ha plotą, būtų nepriimtos, arba būtų pareikštos pretenzijos dėl likusios nuomos mokesčio sumos sumokėjimo (b.l. 63-66). Atsakovės atstovas teigė, jog 2004 m. atsakovei buvo skirti tik ištekliai - molis, 2007-12-06 sudarius Valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovė ieškovei moka po 19000,00 Lt nuomos mokesčio, šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos deklaracijos (b.l. 60-62), sklypas skirtas 25 metams, todėl jis eksploatuojamas dalimis. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog Lietuvos geologijos tarnyba leidimu skyrė 35,9 ha sklypą; atsakovės prašymu Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2003-07-10 atliko žemės sklypo (jo dalies), tiksliuosius geodezinius matavimus, ir nustatė 35,1904 ha žemės plotą, neįrodo, jog atsakovė realiai eksploatavo visą sklypą nuo 2003 m. (b.l. 13-15). Nagrinėjamojoje byloje, pagal CK 6.546 straipsnio nuostatas, žemės nuomos sutarties dalyku yra valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Byloje esantis išrašas iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l. 27-28), patvirtina, kad 35,1904 ha žemės sklypo nuomos sutartis įregistruota viešame registre nuo 2007-12-28. Valstybinė žemė yra viešosios nuosavybė teisės objektas ir turi būti valdomas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Valdyti valstybės turtą galima tik įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais ir būdais. Viešąja nuosavybe esančio žemės sklypo išnuomavimo tvarką ir sąlygas nustato ne tik bendrosios nuomos teisinius santykius reglamentuojančios, bet ir specialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnis, kuris numato tam tikrus reikalavimus žemės nuomos sandorių sudarymui ir 23 straipsnis, nustatantis valstybinės žemės išnuomavimo tvarką, LR Žemės gelmių įstatymo (1995-07- 05 Nr. 1-1034 su pakeitimais ir papildymais) 12 ir 13 straipsniai, numatantys reikalavimus leidimų naudotis žemės gelmių išteklius išdavimą ir žemės gelmių išteklių naudojimą, CK 6 knygos XXIX skyriaus normos, kurios nustato, kad valstybinė žemė gali būti valdoma ir naudojama tik esant sudarytai rašytinei žemės nuomos sutarčiai. Šalių sudarytos Kauno apskrities Kauno rajono Krūnos telkinio molio išteklių naudojimo sutarties 15 punktas, nustato, jog žemės sklypas gali būti naudojamas tik sudarius Valstybinės žemės nuomos sutartį. CK 6.545 straipsnio 1 dalis nustato sąlygą, kad tik nuomotojui perdavus nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, nuomininkas moka nustatytą žemės mokestį. Aptarta įstatyminė bazė ir tarp šalių sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties, Krūnos telkinio naudojimo sutarties, leidimo išdavimas naudoti telkinį, pačios ieškovės elgesys atsakovės atžvilgiu - pretenzijas dėl nuomos mokesčio pareiškimas tik 2010-02-08 (b.l. 7) - leidžia daryti išvadą, jog ieškovė visa apimtimi galėjo pradėti valdyti ir naudoti nuo 2008 m 35,1904 ha sklypą, t.y. tik sudarius žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Viešame registre. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų taikyta atsakomybė už žemės įstatymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 53 straipsnis), todėl laikytina, jog atsakovė nepažeidė jokių įstatymų, laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2008 m. naudojosi 5,35 ha žemės sklypu ir už naudojimąsi šiuo sklypu mokėjo mokesčius (b.l.63-66). Dėl aukščiau išdėstyto laikytina, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl negali būti patenkintas (CPK 178 straipsnis). Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė AB „Palemono keramika" prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės priskaičiuotai žemės nuomos mokesčio 10614,78 Lt daliai ir delspinigiams laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2004. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama apgint, jos manymu, pažeistas teises. Ieškinio senaties termino taikymas yra savarankiškas pažeistos teisės gynimo būdas, kurį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, o tai reiškia, jog ieškovės teisė nebuvo pažeista, todėl ieškinio senatis šiuo atveju netaikytina.

Ieškinys netenkintinas, todėl valstybei iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,00 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų šalys byloje nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., nusprendžia :

Ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš Kauno rajono savivaldybės administracijos, buveinė Savanorių pr. 371, Kaune, į.k. 188756386, a.s. (duomenys neskelbtini) AB banke „Ūkio bankas“ 9,00 Lt (devynis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Teisėja Vidutė Liubševičiūtė