Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovėms – Jolantai Šipulskienei, Vitalijai Bičkauskienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S., administracinė atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Tomui Juodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-01nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S. laiku neįvykdė 2015-02-26 pakarotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-2 su reikalavimu LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai (toliau - Aplinkos apsaugos agentūra) pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą registruotid gamintojų ir importuotojų sąvade.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nesutinka su kaltinimais, nes bendrovė nėra priskiriama nei prie gamintojų, nei prie importuotojų. Jo įmonė nieko neimportuoja ir nieko negamina. Jis jau pasimetęs, kiek protokolų jam šiais metais surašė aplinkos apsauga, nebežino, kiek surašyta privalomųjų nurodymų. Jolanta Šipulskienė vis rašo ir rašo protokolus, bet niekaip neišsiaiškina, kas tai yra importuotojas ir kas yra gamintojas. Jis jaučiasi nekaltas ir nepažeidęs įstatymų. Jam neįteikė pakartotino nurodymo, o jau buvo nuspręsta, kad turėjo jį vykdyti. Jis parašė raštiškai, kad mokėjimo nurodymas jam net nebuvo įteiktas. Vasario 26 d. nurodymą gavo gegužės 21 d., todėl pažeidimo nepadarė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo Jolanta Šipulskienė paaiškino, kad T. S. nepripažįsta, kad yra importuotojas. 2015-05-20 apylinkės teismas nutarė, Apygardos teismas patvirtino, kad T. S. yra pagrįstai nubaustas administracine atsakomybe 7210 eurų bauda ir sprendimas yra įsiteisėjęs. T. S. atsisakė pasirašyti, vengė pasiimti registruotą laišką, todėl buvo atvesdintas policijos pareigūnų pagalba. T. žinojo visą esmę, žinojo, ką jis privalo įvykdyti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė Vitalija Bičkauskienė paaiškino, kad vasario 26 d., kai buvo pakviestas T. S. protokolo surašymui, jam buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, jis tik atsisakė pasirašyti. Jis piktybiškai atsisakė pasirašyti privalomą nurodymą. Su turiniu T. S. buvo supažindintas, bet piktybiškai atsisakė padėti parašą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 51¹⁴ straipsnyje numatyta atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybę už pakartotinį aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų reikalavimų neįvykdymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad T. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neįvykdė 2015-02-26 pakartotinai duoto privalomojo nurodymo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą registruotis gamintojų ir importuotojų sąvade. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradžioje kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė, tačiau vėliau, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų sprendimų, kaltę pripažino. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė taip pat grindžiama 2015-02-26 privalomuoju nurodymu (b. l. 4). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai. T. S. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – pažeidimas nėra piktybinis, įtakotas neaiškaus teisinio reglamentavimo, atsižvelgiama ir į tai, kad T. S. ėmėsi privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų atlikimo, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašiusi sutartis su gamintojų ir importuotojų asociacija, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi vieną galiojančią nuobaudą, daugiau duomenų, kad T. S. būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog net ir minimali nuobauda, numatyta ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje yra aiškiai per griežta, nes administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti T. S. paskiriant mažesnę nuobaudą. Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir T. S. paskirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, t.y. 289 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 51¹⁴ straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

T. S. pripažinti kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.3.-16-659/2016.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.