Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Šabliauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1233 redakcija) (2000-09-11 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1233 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr.VIII-1233 redakcija) (2000-11-17 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Pagal 1961 m. BK 42 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Taikant 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6.

Skundžiamu nuosprendžiu K. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. (2000-09-29 epizodas).

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- 2000 m. rugsėjo 11 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajam M. A. sumušti ir papjauti bei tyčia sunaikindamas ir sugadindamas bendros 430 Lt vertės M. A. turtą, vandališkais veiksmais bei grasinimais panaudoti fizinį smurtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

- 2000 m. rugsėjo 29 d., nakties metu, tiksliai nenustatytą valandą, būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame J. N. name, veikdamas kartu su V. S., D. L., A. B. ir J. V., slapta pagrobė nukentėjusiojo J. N. turto už 1745 Lt, o iš J. N. ūkinio pastato – dar ir 100 Lt vertės nukentėjusiojo žoliapjovę;

- 2000 m. spalio 11 d., apie 22 val., veikdamas kartu su V. S., įsibrovė į (duomenys neskelbtini) mechaninių dirbtuvių teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė šios bendrovės turto už 864,30 Lt;

- 2000 m. spalio mėnesį, naktį iš 16 d. į 17 d., tiksliai nenustatytą valandą, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sunaikindamas ir sugadindamas V. D. 2470 Lt bendros vertės bei E. S. 284 Lt bendros vertės turtą, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prokurorė skundu iš esmės ginčija tik už atskiras nusikalstamas veikas K. K. paskirtų bausmių subendrinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą ir su tuo susijusį galutinės subendrintos bausmės dydį, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, kitoje dalyje skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo netikrina.

2000 m. (toliau – Naujasis) BK 3 str. 1, 2 ir 3 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios (su išimtimis). Tai reiškia, kad jeigu po nusikalstamos veikos padarymo įsigaliojęs teisės aktas, lyginant jį su nusikaltimo padarymo metu galiojusiu teisės aktu, švelnina nusikaltimą padariusio asmens teisinę padėtį, teismas turi taikyti kaltininko padėtį švelninantį teisės aktą. Šioje byloje subendrindamas K. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apylinkės teismas pripažino, jog Naujojo BK 63 str. sunkina K. K. teisinę padėtį, todėl bausmes apėmimo būdu subendrino vadovaudamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. (toliau – Anksčiau galiojęs) BK 42 str.

Tačiau tiek Naujojo BK 63 str. 1 d., tiek ir Anksčiau galiojusio BK 42 str. 1 d. nustatė tokį pat bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimo eiliškumą – pirmiausia turi būti paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir tik po to jos gali būti subendrintos. Taip pat abiejose teisės normose buvo numatyti tokie patys bausmių subendrinimo būdai – jų apėmimas, dalinis ir visiškas bausmių sudėjimas. Dalinio ir visiško bausmių sudėjimo procedūros tiek Naujojo 63 str. 3 ir 4 d., tiek ir Anksčiau galiojusio BK 42 str. 1 d., iš esmės reglamentuotos vienodai, Naujajame BK paaiškinant apie jas šiek tiek plačiau. Be to, pagal Anksčiau galiojusio BK 42 str. 1 ir 2 d., teismas privalėjo bausmes subendrinti tik apėmimo būdu esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir bent už vieną nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tas pats pasakyta ir Naujojo BK 63 str. 5 d. 1 p. bei 3 p. Anksčiau galiojusio BK 42 str. 3 d. nustatė, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų (nepilnamečiams – dešimties metų), o paskyrus kitų rūšių bausmes – maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai bausmės rūšiai. Iš esmės ši nuostata įtvirtinta ir Naujojo BK 63 str. 5 d. 3 p., 7 d., 50 str. 2 d. bei 90 str. 5 d. Tiesa, Anksčiau galiojusio BK 42 str. 1 d. neribojo bausmių subendrinimo apėmimo būdu esant realiajai nusikaltimų sudėčiai taikymo, o Naujojo BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmių subendrinimą apėmimo būdu sukonkretino – pašalino alternatyvą bei įpareigojo teismus, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes apimti tik tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Naujojo BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostata vienais atvejais pasunkino, o kitais atvejais atvirkščiai – palengvino nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, nes teismai buvo įpareigoti, esant tam tikroms sąlygoms, bausmes asmenims subendrinti ne bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio), o jų apėmimo būdu, kai tuo tarpu anksčiau, esant toms pačioms sąlygoms, teismai galėjo to nedaryti. Taigi, vienareikšmiškai bei apibendrintai teigti, jog Naujojo BK 63 str., lyginant jį su Anksčiau galiojusio BK 42 str., sunkina kaltininko padėtį, negalima – apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Be to, Įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Įstatymo 10¹ str. 1 d. numatyta, kad nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikavus pagal Naująjį BK, skiriamos ir Naujajame BK numatytos bausmės bei taikomos jų skyrimo taisyklės. Tai reiškia, kad nusikalstamas veikas, padarytas iki įsigaliojant Naujajam BK, perkvalifikavus pagal Naująjį BK bausmių skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai sprendžiami taip pat taikant tik Naujojo BK nuostatas. Tokiu atveju atskirų Anksčiau galiojusio BK nuostatų, nors ir lengvinančių kaltininko padėtį, taikyti jau nebegalima.

2010-01-29 surašytame kaltinamajame akte K. K. nusikalstamos veikos, kurias jis buvo kaltinamas padaręs iki 2003-05-01, buvo kvalifikuotos pagal Anksčiau galiojusį BK. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2010-04-28 prokuroras pateikė prašymą teismui nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal Naująjį BK, numatantį švelnesnę atsakomybę už šias veikas. Apylinkės teismas, vykdydamas Įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimus, prokuroro prašymą tenkino ir K. K. nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal Naująjį BK. Tokiu būdu, šioje baudžiamojoje byloje skirdamas bausmes K. K. ir jas subendrindamas, apylinkės teismas, Įstatymo 10¹ str. 1 d. prasme, privalėjo vadovautis tik Naujojo BK nuostatomis, o to nepadaręs, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais.

Naujojo BK 63 str. 1 d. ir 5 d. numatyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. K. K. nusikaltimai pagal pavojingumą skiriasi nežymiai (trys iš jų nesunkūs, vienas apysunkis), jie padaryti nesant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir nė už vieną iš jų K. K. nebuvo paskirta nei dvidešimties metų laisvės atėmimo, nei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Taigi, nagrinėjamu atveju subendrinti už atskirus nusikaltimus K. K. paskirtas bausmes apėmimo būdu nėra pagrindo, todėl bausmės turi būti subendrintos kitu, šiuo atveju labiau nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu būdu – taikant dalinį bausmių sudėjimą. Įvertinus teismo nuosprendyje bei prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus bausmių apeliantui skyrimo motyvus bei tai, kad nuo nusikaltimų, už kuriuos apeliantas nuteistas, padarymo praėjo beveik 10 metų, galutinė subendrinta bausmė K. K. nustatoma mažesnė, nei to skunde prašo prokurorė.

Baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme apeliantas prašė į galutinę bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2009-12-14, t.y. jo sulaikymo Ispanijoje, iki 2009-12-29. Tačiau šis prašymas netenkinamas, nes byloje nėra dokumentų, kada tiksliai nuteistasis buvo sulaikytas Ispanijoje. Kita vertus, šį klausimą išspręsti pilnai galės skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas BPK 361 str. tvarka, nuteistajam teismui pateikus jo sulaikymo Ispanijoje dokumentų kopijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti :

Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., K. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Taikant 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti 1/6.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.