Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2021-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-142-973/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
II-142-973/2021
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00067-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. B.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Advokatai
Viktoras Gecas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-142-973/2021 Proceso Nr. 4-10-3-00067-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.
Registro objektas ROIK: 20127234027(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 18 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant pareiškėjai R. B., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Leonui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-697-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 200 Eur bauda ir 4 mėnesių specialiosios teisės-vairuoti transporto priemones- atėmimu už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. 21.00 val. vairuodamas transporto priemonę paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: Vytauto g. ir Vasario 16-osios g. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, siekdamas apvažiuoti lėčiau už jį važiuojančią transporto priemonę pradėjo lenkimo manevrą – nerodydamas kairiojo posūkio signalo, staigiai pasuko į kairę, kirto siaurąją ištisinę horizontaliojo kelių ženklinimo liniją, kuri Kelių eismo taisyklėse žymima Nr. 1.1, įvažiavo į dviračių juostą, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 411, toliau važiuodamas dviračių juosta kirto pėsčiųjų perėją, ties kuria apvažiavo lenkiamą automobilį, ir sankryžoje su J. Basanavičiaus gatve, vieną kartą parodydamas posūkio signalą į dešinę, vėl kirto siaurąją ištisinę horizontaliojo kelių ženklinimo liniją, ir grįžo į važiuojamąją kelio dalį. Tokiais savo neteisėtais veiksmais parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, elgėsi labai neatsargiai, sukėlė itin didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes dėl priekyje važiuojančio automobilio nematė ar pėsčiųjų perėjoje yra pėsčiųjų, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atliko staigų manevrą į kairę, neperspėdamas atitinkamu signalu kitų eismo dalyvių, įvažiavo į dviračių juostą, kuria bet kuriuo metu gali važiuoti dviratininkas ar elektrinis dviratis, ir važiuodamas dviračių juosta apvažiavo kitą automobilį būtent ties pėsčiųjų perėja, t. y. apvažiavo kitą automobilį vietoje, kuri nėra tam skirta, kurioje kiti eismo dalyviai nesitiki sutikti transporto priemones ir kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 8, 82.2, 124 p., 3 priedo 1.1. p. reikalavimus.

Šalies argumentai

R. B. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad Vytauto gatvėje eismas organizuojamas į vieną pusę iš Šiaurinės pusės į pietus. Minėtą vakarą jam važiuojant Vytauto gatve, ties Basanavičiaus gatvės sankryža, ties pėsčiųjų perėja lėtai važiavo automobilis. Pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Priekyje važiavęs automobilis važiavo lėtai, nes galimai norėjo apžiūrėti ties „Kurhauzu“ esančią naujametę eglę. Kadangi automobilis jam sudarė kliūtį važiuojant į priekį, jis jį saugiai apvažiavo. Būtent minėtas automobilis elgėsi neteisėtai, nes nesant kliūties sustojo ties pėsčiųjų perėja, taip trukdydamas eismui. Kadangi eismas Vytauto gatvėje vyksta viena puse, todėl negalima teigti, kad jis atliko lenkimo manevrą, nes jis neišvažiavo į priešingą pusę. Mano, kad turėjo teisę įvažiuoti į dviračiams skirtą eismo juostą, nes nebuvo kito būdo kaip apvažiuoti kliūtį. Teigia, kad jo veiksmai negali būti traktuojami kaip pavojingi, nes pavojaus jis niekam nesukėlė. Jo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip atskiri Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ne kaip pavojingas vairavimas. Mano, kad eismas Vytauto gatvėje yra suorganizuotas netinkamai, nes siekiant apvažiuoti kliūtį visada bus kertama ištisinė linija. Be to, pareiškėjas abejoja dėl eismo organizavimo Vytauto gatvėje teisėtumo, nes jam nebuvo pateiktas atsakymas kokiu pagrindu eismas buvo reorganizuotas į vienpusį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad jis su automobiliu važiavo į iškvietimą. Įvažiavus į Vytauto gatvę, netoli perėjos jis pamatė sustojusį automobilį. Jis nežinojo, ar automobilis sugedęs, ar jis važiuos. Apvažiuodamas jis pamatė, kad mašinoje sėdėjusi moteris telefonu filmavo eglę. Apvažiavimo manevrą jis atliko siekdamas nesudaryti spūsties. Prieš manevrą neparodė posūkio signalo. Matė, kad iš galo važiavo policijos pareigūnai. Apvažiavo stovėjusį automobilį per pėsčiųjų perėją, tačiau niekam pavojaus nesukėlė, nes tuo metu joje nebuvo žmonių. Pažymėjo, kad jo atliktas manevras pėsčiųjų perėjoje negali būti laikomas lenkimu, nes į priešpriešinio eismo juostą jis neįvažiavo, kadangi Vytauto gatvėje eismas yra vienpusis. Mano, kad automobilis jam sudarė kliūtį, todėl jis galėjo ją apvažiuoti ir pėsčiųjų perėjoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Viktoras Gecas teisme papildomai nurodė, kad R. B. neatliko pavojingo vairavimo, nes apvažiavo kelyje atsiradusią kliūtį. Be to, neaišku ką kirto vairuotojas, ar ištisinę horizontaliąją liniją, ar tik skiriamąją juostą. R. B. atstovas posėdžio metu kėlė abejones dėl kelio ženklinimo bei žymėjimo teisėtumo, nes į bylą nebuvo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai. Jei byloje nėra tokių duomenų, tai asmuo negali būti baudžiamas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes byloje nėra įrodytas eismo organizavimo Vytauto gatvėje teisėtumas.

Atsiliepimas

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašoma skundą atmesti. Institucijos atstovas Leonas Butkus teisme paaiškino, kad visiškai nepagrįstos atstovo abejonės dėl eismo organizavimo teisėtumo, nes vairuotojai privalo vadovautis esamu kelio ženklinimu. Taip pat neturi šiai bylai jokios reikšmės kokio pločio yra eismo juosta, iš į bylą pateikto įrašo akivaizdu, kad juosta yra pakankama automobiliui važiuoti. Atstovas nesutiko su tuo, kad prie perėjos sustojęs automobilis yra kliūtis kelyje. Kliūtis yra duobė, medis, avarijos padariniai. Šioje situacijoje privažiavęs prie automobilio vairuotojas turėjo sustoti, įsitikinti, kad toliau judėti saugu, o ne pažeidžiant Kelių eismo taisykles be perspėjimo kertant ištisinę horizontaliojo žymėjimo liniją įvažiuoti į dvipusio eismo dviračio juostą. Be to, pažeidimai padaryti pėsčiųjų perėjoje, sankryžoje, o tai akivaizdžiai didina pažeidimo pavojingumą. Mano, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad automobilis ne stovėjo, bet lėtai važiavo, todėl jis negalėjo būti laikomas kliūtimi. Kad automobilis nesustojo, o lėtai važiavo, patvirtino ir iš paskos važiavę policijos pareigūnai savo tarnybiniame pranešime. Ir nors R. B. manevras, pažodžiui vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, ir negali būti laikomas lenkimu, tačiau būtina pažymėti, kad dviračių juosta yra dvipusė ir dviračiai šioje juostoje važiuoja skirtingomis kryptimis.

Tarnybiniame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Povilo Bončkaus pranešime nurodyta, kad 2020-12-30 apie 21.00 val. važiuojant Vytauto g., Palangoje, pamatė kaip priekyje važiavęs Toyota markės automobilis lenkia ta pačia kryptimi lėtai važiavusį automobilį.

Vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje, užfiksuota kaip automobilio, paženklinto Bolt ženklu, vairuotojas, važiuodamas Vytauto g. privažiuodamas perėją pristabdo automobilį (matosi stabdymo šviesos), tokios pat stabdymo šviesos matosi ir prieš jį važiavusiame automobilyje. Tuomet nesustodamas, neparodydamas kairiojo posūkio signalo, kirsdamas ištisinę horizontaliojo žymėjimo juostą prieš pat pėsčiųjų perėją įvažiuoja į dvipusio eismo dviračio juostą ir per pėsčiųjų perėją apvažiavęs automobilį grįžta į savo juostą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.

R. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, t. y. apvažiuodamas prieš jį važiuojančią mašiną neparodė kairiojo posūkio signalo, kirto siaurąją ištisinę horizontaliojo kelių ženklinimo liniją, įvažiavo į dviračių juostą, važiuodamas dviračių juosta kirto pėsčiųjų perėją, ties kuria apvažiavo lenkiamą automobilį ir grįždamas į savo juostą vėl kirto siaurąją ištisinę horizontaliojo kelių ženklinimo liniją, tokiu būdu padarydamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 82.2, 124 p., 3 priedo 1.1. p. numatytus pažeidimus.

Ginčydamas savo kaltę R. B. bei jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu kėlė abejones dėl eismo organizavimo teisėtumo Vytauto gatvėje, kur buvo įvestas vienos krypties eismas, įrengta dviračiams skirta dvipusė eismo juosta, numatyta juosta automobiliams statyti.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktą ir 52 straipsnio 2 dalį vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiūra ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra priskirti prie savivaldybių savarankiškų funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o eismą keliuose gali riboti tik KET nustatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui informaciją, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2017-01-31 sprendimu Nr. T2-4 patvirtino Palangos miesto savivaldybės 2017-2019 metų strateginį veiklos planą. Atsižvelgiant į šį planą 2016-02-10 posėdyje pristatyti Vytauto gatvės eismo organizavimo schemos trijų projektinių pasiūlymų variantai. Eismo saugumo komisija bendru sutarimu nusprendė, kad priimtiniausias yra vienos krypties eismas nuo Druskininkų g. iki S. Dariaus ir Girėno g. (važiavimo kryptis iš šiaurės į pietus), atkarpos 2,1 km. Buvo numatytas dviejų krypčių 1,50 m ploto dviračių takas, 3,30 m pločio vienos krypties važiuojamoji dalis ir vakarinėje pusėje 2 m pločio automobilių stovėjimo juosta. Eismo saugumo komisijos siūlymas 2016-03-18 raštas su projektiniais pasiūlymais buvo teiktas svarstyti visuose Tarybos komitetuose. Tarybos komitetai pritarė Vytauto gatvės inžinerinių saugos saugaus eismo priemonių įrengimo projektiniams pasiūlymams. Minėti pasiūlymai buvo apsvarstyti su visuomene, kuri esminių prieštaravimų nepateikė. Įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismui pateiktą informaciją dėl eismo organizavimo pokyčių, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Palangos miesto savivaldybės administracijos, kurios savarankiškai funkcijai priskiriamas vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiūra ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas, sprendimų teisėtumu. Be to, ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus sprendžia administraciniai, o ne bendrosios kompetencijos teismai. Tai, kad vairuotojas abejoja kokio nors eismo organizavimo teisėtumu, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis tuo metu kelyje esančiu kelio ženklinimu bei jo žymėjimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas kėlė abejones dėl kelio žymėjimo (automobiliams ir dviračiams skirtų juostų atskyrimo) reikšmės. Atsakant į šį atstovo argumentą reikia pažymėti, kad savivaldybės, organizuodamas saugų eismą kelyje, privalo tvarką kelyje nustatyti bei jį riboti griežtai pagal KET įtvirtintus kelio ženklus ir ženklinimo linijas. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad skirtingos juostos Vytauto g. dalyje, kur buvo padarytas pažeidimas, yra atskirtos KET 3 priedo 1.1. p. įtvirtinta siaura ištisine linija, kurios reikšmė yra nustatyta KET. Kaip numato KET 5 punktas, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, todėl R. B. negalėjo nežinoti kelio žymėjimo reikšmės.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

KET 3.9 punktas numato, jog lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. B. buvo nubaustas ne už lenkimą, tačiau už kelis vienas po kito einančius KET pažeidimus, sukėlusius grėsmę kelyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato, kad dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu, o eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. KET 124 punkte nustatytas draudimas važiuoti dviračių juosta, išskyrus tuos atvejus, kai dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. KET 3 priedo 1.1 punktas nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Įvertinus pažeidimo padarymo metu galiojusią eismo organizavimo tvarką pažeidimo padarymo vietoje matyti, kad važiuojamoji dalis yra padalinta į dvi juostas, iš kurių viena skirta transporto priemonėms važiuoti, o rytinėje pusėje įrengta dviračių juosta, kuri nuo važiuojamosios dalies atskirta siaura ištisine horizontaliojo kelių ženklinimo linija bei kelias pažymėtas ženklu Nr. 411. Dviračių juosta skirta dvipusiam dviračių eismui. Iš karto už perėjos eina sankryža su Basanavičiaus gatve.

Iš prie bylos pridėtos policijos pareigūnų automobiliu filmuotos medžiagos matyti, kad R. B. važiuodamas Vytauto g. privažiuodamas perėją pristabdo automobilį. Tuomet nesustodamas, neparodydamas kairiojo posūkio signalo, kirsdamas ištisinę horizontaliojo žymėjimo juostą įvažiuoja prieš pat pėsčiųjų perėją, įvažiuoja į dvipusio eismo dviračio juostą ir per pėsčiųjų perėją apvažiavęs automobilį grįžta į savo juostą. Nors R. B. mano, kad padarė tik vieną pažeidimą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad be to, jog prieš manevrą R. B. neparodo posūkio, tačiau akivaizdžiai kerta ištisinę eismo liniją bei įvažiuoja į dvipusio eismo dviračio juostą. Taigi R. B. atlieka net kelis vienas po kito einančius KET pažeidimus. Pasisakant, ar tokie R. B. pažeidimai gali būti laikomi grėsmę eismo saugumui keliančiais, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Visų pirma, teismo vertinimu prieš atlikdamas apvažiavimo manevrą, R. B. neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, R. B. pristabdė prieš priešais važiuojantį automobilį, tačiau nesustojo ir pažeisdamas KET reikalavimus darė apvažiavimo manevrą tiesiai per pėsčiųjų perėją. Tai, kad toks apvažiavimas negali būti laikomas saugiu, iš dalies patvirtina ir paties R. B. teikti paaiškinimai, kad faktą, jog kito automobilio vairuotoja filmuoja kalėdinę eglę, jis pamatė tik pradėjęs automobilį apvažiuoti, važiuodamas iš galo jis nežinojo kokia to lėto judėjimo/sustojimo priežastis. Toks skubotas apvažiavimas, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu laikytinas grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams keliančiu veiksmu. Antra, be to, kad R. B. automobilį apvažinėjo pėsčiųjų perėjoje, prieš tai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kirsdamas ištisinę liniją jis įvažiavo į dvipusio eismo dviračio juostą, kas KET yra draudžiama daryti. Taigi vertinant sistemiškai, neatsietai vienas nuo kito R. B. padarytų pažeidimų ir visas jų padarymo aplinkybes, kurios leidžia įvertinti pažeidimų pavojingumą, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos R. B. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą – baudą nuo 170 iki 230 eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui poveikio priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ANK 34 straipsnio 5 dalyje, teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

R. B. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nors visuma R. B. padarytų KET pažeidimų laikytini grėsmę eismo saugumui keliančiais, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad dėl R. B. manevro nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Iš įrašo matyti, kad nors aplink ir buvo žmonių, tačiau nei pėsčiųjų perėjoje, nei dviračių take tuo momentu kitų eismo dalyvių nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą R. B. baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. B. nėra baustas už kitus sunkius administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad R. B. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Juo labiau įvertinus tai, kad jis dirba vairuotoju ir vairuoja nuolatos. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju teismas jo padarytus KET pažeidimus vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Pažeidimui esant labiau atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo terminas trumpintinas. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą paskirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę nei yra numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas.

Be to, skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad R. B. 2021-03-18 įvykdė administracinį nurodymą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. B., paaiškinęs, kad baudą sumokėjo per apsirikimą, mokėdamas kitus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, R. B. sumokėti 85 Eur, vykdant administracinį nurodymą turi būti įskaitomi į paskirtą 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-697-2021 pakeisti: R. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Įskaityti R. B. sumokėtus 85 Eur į Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtą 200 Eur baudą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė