- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-1337-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01881-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- V. C.
- Trečiasis asmuo
- L.R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui K. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo, trečiasis asmuo L.R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. C. pareiškė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ir atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo. Nurodė, kad kartu su ieškove ginčo bute gyvena jos duktė L. R. ir jos buvęs sutuoktinis atsakovas K. R. Santuoka tarp ieškovės dukters L. R. ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovė gera valia leido atsakovui gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute (vienam buto kambaryje), kur jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nebegalėdama toliau kęsti pastovaus atsakovo girtuokliavimo, šiurkštaus elgesio su ja ir jos dukra, pastovų grasinimų bei smurtavimo jos ir dukters atžvilgiu, neprisidėjimo prie bendro gyvenimo sąlygų gerinimo, antisanitarinių sąlygų darymo visame bute, ieškovė 2010 metų pradžioje pareikalavo, kad atsakovas nedelsiant išsikeltų iš jos buto. Toks reikalavimas atsakovui yra reiškiamas pastoviai, tačiau atsakovas gera valia iš buto neišsikelia. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovą K. R. iš ieškovės V. C. buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti atsakovo K. R. gyvenamosios vietos deklaravimą bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad ginčo bute gyvena nuo 1974 m iki šiol ir jo gyvenamoji vieta deklaruota bute (duomenys neskelbtini). Kas keli metai atsakovas savo lėšomis daro buto remontą, moka už komunalines paslaugas. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo neva laikantis žodinės neterminuotos sutarties pagrindu yra teismo klaidinimas. Atsakovo teigimu, santuoka su ieškovės dukra buvo nutraukta fiktyviai ir jų ištuoka jokios įtakos neturėjo bendram sutuoktinių gyvenimui, o ginčo butas buvo suteiktas dviem šeimoms, kai atsakovas taip pat mokėjo pajaus dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė V. C. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Buto įgijimo teisinis pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma 1991-06-10 Nr. 01/528. 383-iosios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ 2010-04-13 pažyma nustatyta, kad ieškovė V. C. yra sumokėjusi 9020,81 rub. dydžio pajų už ginčo butą. Atsakovas K. R.ir trečiasis asmuo L. R. gyvena ieškovei V. C. priklausančiame bute faktinių nuomos teisinių santykių pagrindu – yra buto nuomininkai, deklaravę gyvenamąją vietą ginčo bute. Ieškovei priklausantis butas nėra atsakovo ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo pastarieji asmenys liko gyventi ieškovei V. C. nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė faktiniai buto (kambario) nuomos teisiniai santykiai – atsakovas gyveno jai priklausančioje patalpoje ir šiuo adresu deklaravo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena jo buvusios sutuoktinės motinos bute, į tai, kad jo ir ieškovės nesieja giminystės ryšiai, atsakovas savo elgesiu bei girtavimu kelia kitiems buto gyventojams grėsmę bei psichologinę įtampą, darė išvadą, kad yra pagrindas iškeldinti jį iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 6.611 str.). Iškeldinus atsakovą iš gyvenamosios patalpos, naikintina ir jo vardu deklaruota gyvenamoji vieta. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė iškeldinti atsakovą K. R. iš ieškovės V. C., buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos deklaravimą bute, adresu (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas K. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra pareiškęs ieškinį teisme dėl jo pripažinimo ginčo buto 1/3 dalies savininku. Toks reikalavimas buvo pareikštas ir priešieškiniu nagrinėjamoje byloje, priešieškinis buvo jau priimtas ir turėjo būti išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.
Apeliantas taip pat nurodė aplinkybes, kad ir jis mokėjo pradinį įnašą ir kitus mokesčius už gautą kooperatinį butą. Kooperatinis butas buvo įgytas santuokos metu ir gautas tik deklaravus gyventojų skaičių, todėl visiems gyventojams butas ir turėtų priklausyti bendra jungtine nuosavybe. Ginčo butas buvo suteiktas ieškovės V. C. ir Atsakovo K. R. šeimoms ir buvo skirtas laikantis tuo metu galiojusio Butų kodekso reikalavimų. Kooperatinės statybos skyriaus mokestiniuose reikalavimuose buvo nurodomi 6 buto gyventojai. Santuokos nutraukimas 1982 metais buvo fiktyvus, nes bendru šeimos susitarimu norėjo atsistoti į eilę valdiškam butui gauti. Kas keli metai atsakovas pats savo lėšomis darė buto remontą, mokėjo už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė jį palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti atsakovo pareikštą ir teisme priimtą jo priešieškinį, atmestini kaip neteisėti.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovo priešieškinis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1/3 dalį buto, buvo teismo priimtas 2011-09-07. Pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, 2012-03-01 nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas nustačius, kad atsakovo priešieškinis buvo priimtas su trūkumais, kurių neištaisius nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės. Atsakovui buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumų pašalinimui. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, tačiau teismas 2012-03-22 nutartimi konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai yra reiškiami ne ieškovei V. C., o naujai į bylą įtraukiamam atsakovui 383-ajai DNSB „Sudervėlė“. Todėl teismas teisėtai sprendė, kad priešieškinis neatitinka CPK 143 str. 1 d. reikalavimų ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį (CPK 115 str.).
Atsakovas buvo pareiškęs savarankišką ieškinį dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo. Kaip nustatyta iš teismų informacinės bazės LITEKO, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4401-871/2012 nutarė ieškovo K. R. ieškinį atsakovui V. C. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. R., 383-osios DNSB „Sudervėlė“, VĮ „Registrų centras“, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nutartis yra įsiteisėjusi.
Pagal 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Šiame įstatymo straipsnyje buvo nustatytas narystės kooperatyve pabaigos pagrindas ir nuosavybės teisės pagal įstatymą atsiradimo sąlygos. Narystės kooperatyve santykiai transformuodavosi į nuosavybės teisės santykius, jeigu, galiojant įstatymui, egzistavo šios sąlygos: 1) asmuo buvo kooperatyvo narys; 2) jis buvo visiškai išmokėjęs pajų už kooperatinį butą; 3) nuosavybės teisės atsiradimo (įforminimo; įregistravimo) metu jis nebuvo praradęs nuosavybės teisės į pajų: nepardavęs, nepadovanojęs ar neperleidęs jo kitu būdu.
Byloje įrodyta, kad ieškovė V. C. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkė. Buto įgijimo teisinis pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991-06-10 pažyma Nr. 01/528. Pagal 383-iosios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ 2010-04-13 pažymą nustatyta, kad ieškovė V. C. yra sumokėjusi visą reikiamą 9020,81 rub. dydžio pajų už ginčo butą. Taigi, ieškovė, būdama Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu, įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą. Duomenų, kad ieškovė būtų perleidusį pajų ar nuosavybę kitam asmeniui, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs kooperatyvo nariu ir nustatyta tvarka mokėjęs pajų.
Teisė į butą kooperatiniame name nustatoma tik sutuoktiniams pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus tais atvejais, kai vienas iš jų yra kooperatyvo narys ir atitinkamai moka pajų, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas. Nagrinėjamu atveju analogiškos nuostatos, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę į dalies buto nuosavybę, netaikytinos, nes atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė nėra V. C. šeima. Suaugę pilnamečiai tėvų vaikai netampa jų tėvų turėto turto bendraturčiais, nes tokio turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise pagrindo galiojančiuose įstatymuose nenustatyta. Todėl ginčo išnagrinėjimui iš esmės neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovo santuoka buvo nutraukta, nes ir atsakovui gyvenant santuokoje nebūtų apribota buto savininkės teisė reikšti ieškinį dėl iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius faktinius santykius, vertindamas juos kaip nuomos teisinius santykius, o įvertinęs pateiktus įrodymus dėl atsakovo elgesio tinkamai pritaikė CK 6.611 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad yra pagrindas atsakovą iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nuomininkui tenka pareiga pagal įstatymą laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 str.), tačiau tokio pobūdžio turėtos išlaidos nesudaro pagrindo nuosavybės teisių į ginčo butą įsigijimui.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo į valstybės biudžetą priteistinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nutartimi iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t.y. 200 Lt už du neturtinius reikalavimus. Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėti, t.y. 500 Lt .
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. C. iš K. R. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš K. R. 200 Lt į valstybės biudžetą.