Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Sokolovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., gyvenantis. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (15 veikų), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2014 m. rugpjūčio 22 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) 2017 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu mokytis arba tęsti darbą, arba registruotis darbo biržoje ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gruodžio 12 d. apie 11 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo - iš garažo savavališkai paėmė Š. M. priklausančią kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 4 p. yra D kategorijos ginklams priskiriamas smogiamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas ir kurią iki 2020 m. gruodžio 12 d. apie 14.00 val. nešiojo ir automobiliu atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemą, kurią naudodamas ten kilusių muštynių metu prarado, o jos dalį suradęs liudytojas 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. T. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2020 m. gruodžio 12 d. ryte, buvo šviesu, taksi automobiliu nuvažiavo pas savo draugą E. K. į jo kaimą - (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama. Pas E. jau buvo jų draugas A. M.. Paskui visi trys nuvažiavo pas E. draugą Š., pavardės nežino, gyvenantį tame pačiame kaime. Būnant pas Š. garaže ir bevartojant alkoholį, jam į jo tuo metu naudotą mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. neprisimena, skambinėjo jo pažįstamas T. L., pokalbių metu su juo kilo konfliktas, tada jis pats, neatsiklausęs Š., paėmė iš garažo jame buvusią teleskopinę lazdą ir vežėsi ją su savimi į sutartą su T. susitikimo vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme. Neprisimena, ar tą teleskopinę lazdą jis rodė savo draugams, nes neprisimena ir iš kurios vietos bei kokiomis aplinkybėmis tą lazdą pasiėmė. Tuo metu buvo tikrai labai girtas. Žino tik tiek, kad dėl girtumo buvo užmigęs važiuojant pakeliui į Kauną. Pamena tik tai, kad atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), Kaune, jis pirmas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie šio namo įėjimą iš kitos pusės aikštelę, nes T. buvo sakęs, kad lauks ten. Tuo metu minėtą ištrauktą teleskopinę lazdą nešėsi rankoje. Pamena tik tai, kad kai išėjo į nurodytą aikštelę, spėjo pamatyti tik Tautvydą, bet, kiek pamena, nespėjo nieko jam pasakyti, kai buvo užpultas ten buvusių asmenų. Po pirmo smūgio, nežino kieno suduoto, jis neteko sąmonės, ir negali nurodyti, kas ir kokius smūgius jam sudavė bei kas jam dūrė peiliu, taip pat nepamena, kas ir kokiu būdu iš jo atėmė turėtą teleskopinę lazdą, kurią buvo pasiėmęs dėl apsigynimo, jei prireiktų, bet nepamena, kad būtų kam nors ja sudavęs muštynių metu. Pamena tik tiek, kad atsipeikėjęs pajuto, kad guli ant žemės, palei jį buvo šurmulys, tuo metu jo niekas nebemušė, savo draugų nei einančių paskui jį, nei pasišalinusių iš muštynių vietos nematė. Tada iš karto greitai atsistojo nuo grindinio ir pradėjo bėgti. Pamena, kad kai bėgo, T. ir dar kažkas iš tų asmenų, jų buvo tuo metu trys, jį vijosi, o jis bebėgdamas netoliese esančioje krepšinio aikštelėje paslydo ir nukrito ant kairio šono. Kiek pamena, jį pasiviję jam nepažįstami asmenys spardė iš kojų į visą kūną, tiksliau, kiek spėjo pamatyti, du iš pribėgusių jam nepažįstamų asmenų, T. buvo šalia, bet lyg tai jis jam nieko nedarė. Kai buvo mušamas, išgirdo atvažiuojančių pareigūnų automobilio sireną, ir tada jį nustojo mušti bei tie asmenys pabėgo. Tuo metu jau tikrai su savimi atsivežtos teleskopinės lazdos nebeturėjo, kokiu metu ir kurioje tiksliai vietoje ją prarado, negali pasakyti, nes neprisimena. Kai atsikėlė nuo grindinio ir pradėjo eiti link devynaukščio, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, netrukus atvažiavo ir greitoji, medikai jį apžiūrėjo ir nustatė, kad jam lūžusi nosis ir išnarinta kairė ranka. Greitosios automobilyje jį atpūtė pareigūnai bei nustatė girtumo laipsnį, žino, kad pripūtė apie tris promiles. Medikams, kaip ir pareigūnams, taip pat neaiškino sužalojimo aplinkybių. Neprisimena, kaip atrodė jo savavališkai paimta iš Š. garažo teleskopinė lazda, nes buvo labai girtas, taip pat tuo metu tikrai nepagalvojo, kad už teleskopinės lazdos nešiojimąsi ar jos naudojimą gali būti baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamojo A. T. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš 2021 m. balandžio 15 d. liudytojo T. L. parodymų matyti, kad A., kurį vadina A., pažįsta, jų santykiai geri. Įvykis, apie kurį anksčiau davė parodymus, galėjo įvykti 2020 m. gruodžio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena. Jis atvažiavo ryte, apie 11 val., pas savo tėtį A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, buto Nr. neprisimena. Pas jį namuose tuo metu buvo jo draugas Ū., ar čia jo pavardė, ar pravardė, nežino, taip pat nežino jo vardo ir gyvenamosios vietos, tik žino, kad jis maždaug jo tėvo amžiaus ir buvo neseniai grįžęs iš laisvės atėmimo vietos. Daugiau nieko namuose pas tėvą nebuvo. Po kažkiek laiko, jam vartojant alų, dienos metu, maždaug apie pietus, į valandas nežiūrėjo, todėl nurodyti negali, į jo tėvo telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino, kaip jam pasakė tėvas, A., su kuriuo jie nebendravo apie pusę metų, nors prieš tai bendravo labiau. Tėvas sakė, kad A. jam pasakė, kad nori jam apmyžti ant galvos. Jis nesuprato kodėl. Jam atrodo, kad to paties skambučio metu jis paėmė po tėvo žodžių iš jo telefoną ir paklausė A., ką čia per nesąmones šneka. A. pasakė, kad taip nesakė. Jis jam pasakė, kad jam tai pasakė tėvas. Jis (A.) paklausė: o tu tikrai nori, kad apmyžčiau ant galvos? Jis pasakė: negąsdink. T. Ū. pasakė, kad duotų pakalbėti jam. Girdėjo, kaip Ū. sakė: tu jo gaidžiu nevadink. Baigęs pokalbį Ū. pasakė, kad atvažiuoja A. ir eitų į apačią. Visi trys nuėjo į namo lauko laiptinę. Lauke pamatė nepažįstamus du jaunus vaikinus, apie 30 metų amžiaus, kaip suprato iš jų pokalbio, jie buvo Ū. draugai. Kada ir iš kur jie atsirado, jis nežino, juos matė pirmą kartą, jų anketinių duomenų nežino. Pamena, kad jie ant veidų buvo užsidėję veido kaukes, buvo aukšti, apie 180-185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo žiemines striukes, vienas iš jų buvo lyg tai su juodos spalvos treningo kelnėmis, kitas lyg tai mėlynos spalvos džinsinėmis. Jie buvo su kepurėmis ant galvos, todėl tiksliau jų apibūdinti negali, mano, kad jų neatpažintų. Jiems būnant lauke, gal po kokios minutės iš jų namo laiptinės, iš kurios išeinama į tą lauko vietą, kurioje jie buvo, išbėgo A. ir paskui išbėgo dar kažkokie du vaikinai, kaip suprato, A. draugai, nes išbėgo į lauką paskui jį. Vienas iš jam nepažįstamų A. draugų, kuris buvo stambesnis nei kiti, sudavė jam, jam atsisukinėjant į juos, dešine ranka į dešinį petį, skausmo nepajuto, nes sudavė per striukę, tada jis paslydęs nuo lauko laiptinės laiptelių nuslydo, bet nenukrito. Matė, kad A. sudavė lyg tai į kairį petį jo tėvui su kažkuo, panašiu į pagalį ar barbakaną- kaip teleskopą, po šio įvykio jo tėvas skundėsi peties skausmu, bet į gydytojus nesikreipė. A. ir jo draugai matė, kad mušėsi su Ū. ir tais dviem jam nepažįstamais Ū. draugais, kas kam kokius smūgius sudavinėjo, tiksliai nematė, nes viskas vyko labai greitai. Pagalį ar kažką į jį panašaus turėjo lyg tai tik A.. Tada staigiai jie visi išsilakstė į skirtingas puses, tada jis norėjo eiti pas tėvą į namus, bet pamatė A., sėdintį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis nuėjo prie jo, matė, kad jis sėdėjo ant blokelių pievoje. Jis paprašė jo cigaretės, jie abu parūkė, tada atėjo Ingrida, A. draugė, jos pavardės nežino, su kuria jis gyvena jo tėvo name, ir ji jį išsivedė namo. Jis tėvo žmonos sutikęs nebuvo, ji tuo metu dažniausiai būdavo pas savo mamą, gyvenančią tame pačiame name. Kai išėjo A. su I., jis irgi nuėjo pas tėvą į namus. Tėvas jau buvo namuose. Jis išgėrė dar vieną butelį alaus ir išvažiavo pirkti šuns. Apie tai, kad šio įvykio metu A. buvo sužalotas peiliu sužinojo kitą dieną iš savo tėvo. Iš ko sužinojo jis, nežino, bet bendrabutyje visos kalbos sklinda greitai. Kad įvykio metu jam buvo suduotas smūgis, pretenzijų niekam neturi, jis pats niekam jokių smūgių nesudavė. Įvykio metu pas nieką peilio nematė, kas galėjo peiliu sužaloti A. ir jo draugą, nežino ir neįtaria. A. pats buvo pradėjęs konfliktą, jis šio nepuolė ir dėl to jo sąžinė buvo rami, galvojo, kad tegul jie aiškinasi patys tarpusavyje (1 t., b. l. 105- 107).

Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2020 m. gruodžio 12 d. dienos metu, apie 14 val., jam einant iš pažįstamos R. nuo Šilainių mikrorajono Kaune ėjo link sustojimo Vilijampolėje, kad grįžti namo. Jam einant gatve link Vilijampolės ir kertant kampą pro penkiaaukštį, sutiko prie daugiabučio raudonų plytų, tikslios gatvės ir namo numerio nežino, R. (Ū.), kuris buvo su kažkokiu draugu, kuris buvo gal jo amžiaus, jį matė pirmą ir paskutinį kartą, gal ir galėtų jį atpažinti. Jie tarpusavyje kalbėjosi, ir jis priėjo prie jų, pasisveikino su R., ir staiga pamatė, kaip atsidarė šalia esančio namo laiptinės durys ir išbėgo trys ar keturi asmenys, iš kurių vienas rankoje turėjo tokią kaip pas policininkus teleskopinę metalinę lazdą, juodos spalvos, pas kitą asmenį matė rankoje atlenktą peilį, lyg tai rudos ar raudonos spalvos rankena, pagal išvaizdą- atlenkiamą, apie 15 cm ilgio. Šie visi puolė link jų, tai jam buvo labai netikėta. Gal ir galėtų juos atpažinti, bet tik iš bendros išvaizdos, nes jie buvo su kaukėm ant veidų, vienas iš jų- su slidininko kauke, kiti irgi su kaukėm, kurios pilnai dengė jų veidus, išskyrus akis. Kadangi viskas vyko labai greitai, ir tai buvo gana seniai, be to, dėl to, kas įvyko, buvo šoko būsenoje, jis neatsimena, ką jie buvo apsirengę, lyg tai vilkėjo treningus, pas vieną buvo medžiaginės juodos kelnės, lyg tai vilkėjo tamsų džemperį- tamsiai mėlynos ar juodos spalvos. Jų plaukų spalvos nematė. Vienas iš jų buvo vidutinio kūno sudėjimo, kitas - stambesnis už jį, ir mažesnio už pirmąjį ūgio, kitų neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Spėjo pastebėti, kad tas, kuris buvo su teleskopine lazda, sudavė R. į kairę pusę, ranką ar petį, tada tas pats asmuo puolė prie jo ir sudavė turėta teleskopine lazda į kairę ranką, kadangi jis gindamasis užsidengė kaire ranka galvą. Pajuto dėl šio smūgio skausmą. Gindamasis jis paleido savo kumščius, sudavė dešinės rankos kumščiu šiam į veidą, matė, kad pataikė, bet šis nuo jo smūgio nenukrito. Matė, kad pirmasis ir antrasis asmenys buvo pripuolę ir prie vaikino, kuris jam atėjus buvo su R., bet ar sudavė kokius nors jam smūgius ir ar sužalojo, nematė, nes ten buvo maišalynė. Tada tas, kuris turėjo rankoje peilį, puolė jį iš viršaus smogdamas rankoje laikytu peiliu, nors buvo jo ūgio ar šiek tiek žemesnis, ir įdūrė jam į kairįjį petį, taip jį sužalodamas bei sugadindamas jo vilkėtą striukę, kadangi jis ranka bandė atmušti smūgį. Randas yra likęs iki šiol, pas gydytojus nesikreipė. Tada jis tam, kuris jam dūrė peiliu, sugriebė už striukės ar džemperio, prisitraukė jį prie savęs ir sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą. Jie su šiuo asmeniu, kuris jam dūrė peiliu, apsistumdė, jie pasimušė, ir kažkuriuo momentu tas asmuo atšoko nuo jo ir pamatė juos bėgančius nuo jų link namo, iš kurio buvo atbėgę, laiptinę. Jis jų nesivijo. Jiems pabėgus, jis pamatė, kad jo striukė perpjauta- kairės rankos rankovė, matė, kad įpjauta buvo ir Raimondo striukė, matė, kad pjūvis buvo ir nugaroj ties juosmeniu apie 25 cm ilgio. Matė, kad lauke buvo ir pagyvenusi moteris su jaunesne, apie 26- 27 m. amžiaus moterimi, ar jos yra motina ir dukra, nežino. Daugiau pašalinių asmenų nepastebėjo, pats buvo šoke dėl to, kas įvyko. Tada telefonu, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, išsikvietė „Bolt“ taksi, ir grįžo namo. Kaip jau sakė, nors pamatė, kad žaizda kraujavo, ją dezinfekavo ir užsidėjo tvarstį, bet į gydytojus nesikreipė. Pas R. muštynių metu peilio nematė, ar jis jį nešiodavosi, nežino, pats to nematė. Pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 112- 113).

Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme jis parodė, kokiose vietose ir kokius veiksmus įvykio metu atliko jis pats bei jo parodymuose minėti asmenys. Taip pat parodė vietą, kurioje, kai jį ir jo draugus užpuolę asmenys pabėgo, rado teleskopinę lazdą, kurią jis padavė (pareigūnams) tyrimui (1 t., b. l. 114- 116).

Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. J. pateikė teleskopinės lazdos dalį, juodos spalvos, metalinę, aptrauktą guma - 1 vnt. (1 t., b. l. 121- 122).

Iš 2022 m. kovo 3d. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tirti pateikta kieto metalo teleskopinė lazda ( kieto metalo teleskopinės lazdos yra D kategorijos ginklams priskiriamos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams), dėl esamo trūkumo, o būtent trūksta dviejų dalių- ploniausiojo vamzdelio su antgaliu, pateiktoje būklėje šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama (1 t., b. l. 128- 132)

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami kieto metalo teleskopinės lazdos yra D kategorijos ginklams priskiriamos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai numatyta, kad yra draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus. Ginklo ir šaudmenų nešiojimusi yra laikomas ginklo ir šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktas).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gruodžio 12 d. apie 11 val., neteisėtai įgijo - iš garažo savavališkai paėmė Š. M. priklausančią kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 4 punktą yra D kategorijos ginklams priskiriamas smogiamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, ir kurią iki 2020 m. gruodžio 12 d. apie 14.00 val. nešiojo ir automobiliu atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kiemą, kurią naudodamas ten kilusių muštynių metu prarado, o jos dalį suradęs liudytojas 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė policijos pareigūnams. Kaltinamojo A. T. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam A. T. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Vertinant kaltinamojo A. T. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas, tačiau bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 176- 180, 181); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. lankėsi 3 kartus, paskutinis gydymas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., stebėjimo paslauga nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 27 d., diagnozė F10.3, F10.8 (1 t., b. l. 185, 186-189); 2022 m. liepos 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-694/2022 nurodoma, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. T. byloje nagrinėtų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) ( 1 t., b. l. 193). Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinai tai, jog baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, jog negalima daryti išvados dėl kaltinamojo sistemingo teisės pažeidimų darymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, su kuria kaltinamasis sutiko, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant didesnį nei minimalų baudos dydį (BK 47, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Pabrėžtina, jog prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu MGL dydį prilygino bazinei socialinei išmokai (nuo 2022 m. birželio 1 d. – 46 eurai), tačiau pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– teleskopinės lazdos dalis, pateikta 2021 m. rugsėjo 8 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintina;

– DVD su liudytojų A. J., A. M. bei įtariamojo A. T. parodymų patikrinimų vietoje vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL, tai yra 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. galutinę bausmę – 20 MGL, tai yra 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. T., kad paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

– teleskopinės lazdos dalį, pateiktos 2021 m. rugsėjo 8 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

– DVD su liudytojų bei įtariamojo parodymų patikrinimų vietoje vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti byloje.

A. T. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.