Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-362-843/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
1-362-843/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00047-2007-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-362-843/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00047-2007-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2002-03-27 iki 2005-11-25 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. pažeidė –

6 straipsnio 2 dalies nuostatą – “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes pagal 55-s kasos išlaidų orderius, neatitinkančius tikrovės, į kasos knygą ir apskaitą nepagrįstai įtraukė 11383,56 Lt išlaidų, dėl ko bendrovei padarė 11383,56 Lt nuostolį;

12 straipsnio 1 dalies nuostatą – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes:

- pagal sutartis nuo 2003-11-25 iki 2005-04-18 į UAB „Emitra“ banko sąskaitą pervedė 182192,00 Lt už paslaugas, nors atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų duomenys neatitinka, o paslaugų suteikimas nepagrįstas dokumentais. Be to UAB (duomenys neskelbtini) 2003-2005 metais pajamų iš šios veiklos neturėjo;

- pagal sutartį nuo 2005-05-25 iki 2005-08-22 į RAB „Delton“, esančios Maskvoje, banko sąskaitą pervedė 78281,27 USD (221044,24 Lt), nesant sąskaitų faktūrų šiai sumai. UAB (duomenys neskelbtini) šis sandoris ekonomiškai buvo nenaudingas ir neigiamai įtakojo bendrovės finansinę būklę;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 6 punkto nuostatą - „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui“, kadangi 55-iais atvejais iš bendrovės kasos išmokėjo 11383,56 Lt ne kasos išlaidų orderyje nurodytam, o kitam asmeniui, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudoti 11383,56 Lt;

5 p. nuostatą – „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“, kadangi B. M. (pagal autorinę sutartį), išmokant 45220,00 Lt iš kasos, išlaidų orderyje nebuvo įrašyta gavusio pinigus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento rekvizitų;

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 4 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad – „pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos pasibaigus 2002, 2003, 2004, 2005 finansiniams metams, nebuvo susiūtos ar įrištos; tyrimui nepateikė „Pirkimų, pardavimų, pinigų gavimo ir mokėjimo apskaitos registrų už 2002-2005 metus ir didžiosios knygos už 2004-2005 metus“;

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. reikalavimus, kuriose nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą; šio Įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatą - „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, kadangi nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>“, kadangi nepateikė tyrimui pinigų ir turto inventorizacijų aprašų už 2002-2005 metus.

tokiu būdu, D. J., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, į UAB (duomenys neskelbtini) 2002-2005 metų apskaitos registrus ir finansines atskaitomybes dokumentus įtraukdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus apie ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, įtraukdamas žinomai melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipė UAB (duomenys neskelbtini) tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti 2003 m. sausio 1 d. - 2005 m. rugsėjo 9 d. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Taip padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2002 metų kovo mėnesį kartu su E. M., T. P. ir M. P. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktoriumi akcininkų sprendimu buvo paskirtas jis. Bendrovės veikla buvo UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių apsauga. Bendrovės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini), o veikla buvo vykdoma adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje. Tokią bendrovę jam pasiūlė įkurti Norfos, kurioje jis anksčiau dirbo direktoriumi, generalinis direktorius. 2002 metų balandžio 1 d. jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, su UAB „Norfos mažmena“ vadovu A. P. pasirašė sutartį dėl parduotuvių fizinės apsaugos dienos metu. Į jo vadovaujamą bendrovę perėjo didžioji dauguma prieš tai Norfos parduotuves saugojusios bendrovės „Afranas“ darbuotojų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) iš bankrutavusios bendrovės „Afranas“ palaipsniui perėmė Norfos parduotuves visoje Lietuvoje. Iki 2005 metų vasario mėnesio jau turėjo saugoti apie 50 procentų Norfos parduotuvių, tačiau 2005 metų rugpjūčio mėnesį UAB „Norfos mažmena“ nusprendė nutraukti sutartį, sudarytą su jo vadovaujama bendrove, ir bendrovė bankrutavo, kadangi „Norfos mažmena“ buvo pagrindiniai darbų tiekėjai. Bendrovė (duomenys neskelbtini) organizuodavo parduotuvių apsaugą. Parduotuvės buvo suskirstytos pagal regionus: Aukštaitijos regionas, į kurį įėjo Panevėžio ir Vilniaus regionas, Žemaitijos ir Dzūkijos regionai. Jis įsakymų tvarka paskyrė kiekvieno regiono direktorių: Žemaitijos regiono direktoriumi buvo Ž. Š., o Dzūkijos regiono – E. M.. Jis buvo Aukštaitijos regiono direktorius ir kartu vadovavo visiems regionams. Kiekvieno regiono direktoriui buvo pavaldūs vyresnieji apsaugininkai ir apsaugininkai. Parduotuvių apsauga dirbo po dvi pamainas, kiekvienoje pamainoje dirbo po vieną vyresnįjį apsaugininką ir vieną apsaugininką. Iš viso bendrovės veiklos pabaigoje dirbo apie 267 darbuotojus. Apsaugininko oficialus atlyginimas buvo tuo metu vyriausybės numatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris buvo pervedamas į darbuotojo sąskaitą. Taip pat į darbuotojo banko sąskaitą buvo pervedamas mokestis už automobilio nuomą, t.y. už tai, kad bendrovės darbuotojai bendrovei išnuomodavo savo asmeninį automobilį, kuriuo vykdavo apžiūrėti objekto, suveikus signalizacijai, t.y. atlikti savo tiesiogines funkcijas, kadangi bendrovė savo automobilių iš pradžių neturėjo, po to įsigijo du nenaujus automobilius, tačiau visiems darbuotojams jų neužteko. Su darbuotojais būdavo sudaromos automobilių nuomos sutartys, pagal kurias jiems būdavo mokama 300 litų per mėnesį. Šie pinigai būdavo su oficialiu atlyginimu pervedami į sąskaitą. Likusi atlyginimo dalis darbuotojams būdavo išmokama neoficialiai, t.y. vadinamuosiuose „vokeliuose“. Minėta neoficiali atlyginimo dalis priklausė nuo darbuotojo darbo rezultatų. Darbo rezultatai buvo apskaičiuojami remiantis tuo, kiek konkrečių darbuotojų saugomos „Norfos“ parduotuvės patyrė nuostolių. Nuostolius apskaičiuodavo „Norfos“ parduotuvių vadovai, kiekvieną mėnesį darydami revizijas. Jeigu nuostolių suma viršydavo sutartyje numatytą nuostolių procentą, UAB „Norfos mažmena“ išskaičiuodavo nuostolius iš bendrovei (duomenys neskelbtini) už apsaugą skirtų pinigų. Galimus nuostolių procentus nustatydavo „Norfos“ generalinis direktorius A. P.. Nuostolių procentai būdavo aptarti sutartyse, juos sudarydavo vagystės iš parduotuvių, taip pat buvo aptarti ūkinių išlaidų – išlaidų pakavimo maišeliams, indeliams ir kitoms medžiagoms, kasos juostoms, svarstyklių lipdukams, valymo priemonėms ir kt., procentai. Parduotuvėse buvo nustatytas galimas sunaudoti pirkėjų nemokamų maišelių limitas, jį viršijus, nuostoliai buvo išskaičiuojami iš atlyginimo už apsaugą. Taigi „Norfos mažmena“, kiekvieną mėnesį pervesdavo skirtingas sumas už apsaugą. Apsaugininkams, kurių saugomose parduotuvėse nebūdavo nustatyta nuostolių, buvo sumokamas priedas prie atlyginimo neoficialių pinigų, šios sumos nebūdavo didelės, kartais siekdavo ir apie 300 litų, tačiau tai buvo reti atvejai. Dažniausiai būdavo išmokamos mažesnės neoficialios sumos, jei parduotuvėje būdavo apskaičiuojami nuostoliai, apsaugininkai gaudavo tik minimalų atlyginimą. Šie neoficialūs pinigai būdavo sumokami pakankamai retai, kadangi parduotuvėse dažniausiai būdavo nustatomi nuostoliai. Neoficialius, niekur neapskaitytus pinigus išmokėdavo regionų vadovai. Kiek ir kam reikėdavo išmokėti niekur neapskaitytų neoficialių pinigų, paskaičiuodavo jis pats, regionų vadovams pateikdavo sąrašus ir pinigų sumas. Regionų vadovai jam grąžindavo sąrašus su išmokėtais žmonių, gavusių pinigus, sąrašais, o jis juos sunaikindavo. Bendrovės veiklos pradžioje buvo išmokami tik oficialūs atlyginimai, kadangi buvo nedaug darbuotojų. Neoficialius pinigus pradėjo mokėti maždaug 2003 metų pabaigoje ir mokėjo iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio. 2005 metų rugsėjo mėnesį buvo paduotas pareiškimas dėl bendrovės bankroto, kadangi UAB „Norfos mažmena“, kuri buvo jų pagrindinis darbdavys, nusprendė nutraukti sutartį su jo vadovaujama bendrove, dėl parduotuvių apsaugos. V. V. tvarkė tik oficialią buhalterinę apskaitą, apie neoficialią ji nieko nežinojo. Kadangi jis realiai valdydavo visas bendrovės pinigines lėšas, buhalterė jam pasakydavo kokią sumą reikės mokesčiams sumokėti, ir kokia likusia suma jis galės disponuoti. UAB „Norfos mažmena“ pinigus už apsaugos paslaugas pervesdavo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos grynuosius pinigus galėjo paimti tik jis. Pavedimus galėjo daryti jis ir finansininkė. Bendrovė (duomenys neskelbtini) be UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių taip pat saugojo BĮ UAB „Rivona“ vieną sandėlį, L. J. komposto gamybos įmonės patalpas, medžioklės sezono metu, UAB „Vitlit“ priklausančias patalpas, AB „Ogmios centras“ ir AB „Baldų kombinatas“ priklausančias patalpas. Tačiau iš šių saugomų objektų UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo daug pajamų, todėl nutarė, kad bendrovės veiklą reikia plėsti. Vienas jo pažįstamas Gintaras (tiksliai pavardės neatsimena, galbūt Navickas), kuris su šeima yra išvykęs gyventi į JAV, jį supažindino su UAB „Emitra“ direktoriumi V. R., kuris pasakė, kad gali padėti surasti Rusijos Federacijoje objektus, kuriuos galėtų saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Su UAB „Emitra“ direktoriumi pasirašė tarpininkavimo sutartis dėl saugotinų objektų Rusijos Federacijoje paieškos. Beveik kiekvieną mėnesį, tiksliai neatsimena, UAB „Emitra“ pateikdavo duomenis apie surastus objektus, būdavo surašomi darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos pasirašydavo jis ir V. R.. Už paslaugas, pagal UAB „Emitra“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į bendrovės „Emitra“ banko sąskaitą pervesdavo sutartyje numatytą sumą plius PVM mokestį. Kartais „Emitra“ suteikdavo ne visas sutartyje aptartas paslaugas arba suteikdavo nekokybiškas paslaugas. Šiais atvejais su direktoriumi V. R. buvo sutarta, kad grąžins dalį bendrovei pervestų pinigų, grynaisiais pinigais. UAB „Emitra“ kartais grąžindavo nuo 500 iki 800 litų. Pinigus grąžindavo ne pats direktorius, tačiau kitas bendrovės atstovas, tačiau jos pavardės jis neatsimena. Gavęs šiuos grynuosius pinigus, jis išrašydavo kasos pajamų orderius, tačiau šių orderių neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Šiuos neoficialius pinigus išmokėdavo darbuotojams, kaip priedus, t.y. „vokeliuose“, neišrašydamas jokių oficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, o duodamas darbuotojams pasirašyti ant paprasto lapo. Šių neoficialių pinigų, neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą, todėl dokumentų, susijusių su šiais pinigais, neišsaugojo. Iš viso su UAB „Emitra“ buvo pasirašyta apie 12-a sutarčių dėl tarpininkavimo paslaugų. Pagal šias sutartis ir bendrovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras UAB „Emitra“ buvo pervesta 182192 litai, iš kurių maždaug 7000 Lt (daugiausia 9000 Lt), jam buvo sugrąžinti grynaisiais pinigais, kuriuos jis išmokėjo darbuotojams, kaip neoficialius pinigus. Pinigus UAB „Emitra“ pervesdavo finansininkė V. V. jo nurodymu. Kokias saugotinas bendroves Rusijoje ir Baltarusijoje buvo suradusi UAB „Emitra“ jis dabar tiksliai neatsimena, tačiau kiek pamena su keliomis iš jų susirašinėdamas elektroniniu paštu ir telefonu vedė derybas dėl jų apsaugos, tačiau dalis bendrovių jų paslaugų atsisakė, o su kitomis beveik susitarus, bendrovė (duomenys neskelbtini) bankrutavo, kadangi UAB „Norfos mažmena“ nutarė nutraukti sutartį. Dėl santykių su Rusijos bendrove „Delton“ gali parodyti, kad pasibaigus santykiams su bendrove „Emitra“, jis susirado Rusijoje esančią bendrovę „Delton“. Ar šią bendrovę surado su „Emitros“ pagalba, jis dabar neatsimena. Bendrovės „Delton“ direktorius A. S. buvo atvykęs į Lietuvą ir pasiūlė savo paslaugas, t.y. sukurti Investicinio plano verslo projektą ir pagelbėti surasti bendroves, kurioms reikėtų jų paslaugų. Su juo pasirašė sutartį, kurioje buvo numatytos apmokėjimo paslaugos. Tuo metu jo vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis buvo labai sudėtinga, todėl jis ieškojo įvairių variantų, kad išgelbėtų bendrovę nuo bankroto. Už paslaugas bendrovei „Delton“ keturiais tarptautiniais pavedimais, per keturis mėnesius pervedė 78281,27 JAV dolerius, kas atitiko 221044,24 Lt. Šiuos pavedimus darė asmeniškai pats banke. Bendrovei „Delton“ pervedė pinigus pagal sutarties numerį ir darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ar buvo išrašytos PVM sąskaitos –faktūros, jis neatsimena, jeigu tokios buvo išrašytos, jis jų neišsaugojo. Su bendrove „Delton“, kaip ir su „Emitra“ buvo sutarta, kad jeigu jie suteiks nekokybiškas paslaugas, arba ne visas sutartyje numatytas paslaugas, dalį pervestų pinigų grąžins jam grynaisiais. Kadangi bendrovės „Delton“ paslaugų kokybė ne visiškai jį tenkino, jos vadovas A. S. po pavedimo, iki kito mėnesio 10 dienos atveždavo jam grynaisiais pinigais 2000 litų, kuriems jis išrašydavo kasos pajamų orderius, tačiau šių orderių neįtraukdavo į apskaitą, o pinigus išmokėdavo darbuotojams, nesurašydamas jokių oficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, tik duodamas jiems pasirašyti ant paprasto lapo. Tiek kasos pajamų orderių, tiek lapų su asmenų parašais, jis neišsaugojo. Tokiu būdu per keturis kartus A. S., kuris dažnai lankėsi Lietuvoje, jam atvežė viso 8000 litų, kurių jis neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Dėl autorinės sutarties su B. M. jis gali parodyti, kad B. M. realiai pagal sudarytą autorinę sutartį atliko autorinėje sutartyje numatytą darbą. Metodinė medžiaga buvo sukurta tik 2005 metais, kadangi, kaip minėjo anksčiau bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo ant bankroto ribos, jis ieškojo naujų saugotinų objektų ir iš esmės ketino tobulinti apsaugos darbuotojų funkcijas. B. M. už autorinį darbą buvo išmokėta 45220 lt. Tokia suma buvo aptarta sutartyje, ši suma išmokėta atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Kodėl darbo priėmimo - perdavimo akte buvo nurodyta, kad produkto vertė yra 63840 Lt, jis neatsimena, mano, kad tai turbūt techninė klaida. Kasos išlaidų orderį Nr.246, pagal kurį B. M. išmokėti 45220 Lt, užpildė buhalterė, jame pasirašė jis pats ir B. M.. Grafą „gavau“ užpildė buhalterė, prie šios grafos yra B. M. parašas. Šie pinigai jam buvo išmokėti. Kitą dieną, po pinigų išmokėjimo, B. M. atnešė savo darbą, dėl to buvo surašytas aktas. Kodėl pinigai buvo išmokėti diena anksčiau nei gautas darbas, Jis neatsimena, gali būti, kad tai buvo bendru susitarimu. B. M. buvo dirbęs apsaugos darbuotoju ir buvo geras jo pažįstamas, jis priklauso šaulių sąjungai, todėl nepasitikėti juo neturėjo pagrindo. Kasos orderyje, ties grafa „kasininkas“ trūksta jo parašo, teigia, kad tikriausiai pamiršo pasirašyti. Kiek atsimena buvo užpildyti ir pateikti visi dokumentai ir buvo atliktas darbas, tačiau vėliau, paskelbus bankrotą, jis tikriausiai tų dokumentų neišsaugojo. Dėl 11383,56 Lt, kurie buvo išmokėti pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nustatyta, kad pasirašė ne kasos išlaidų orderiuose nurodyti asmenys, gali parodyti, kad tikriausiai nebuvo sutvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentai, kasoje trūko pinigų, todėl buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, neva orderyje nurodytiems asmenims buvo išmokėta išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma. Šie užpildyti orderiai buvo išdalinti regionų vadovams, kad jie pateiktų pasirašyti orderius darbuotojams. Orderius jam grąžino su darbuotojų parašais. Kas juose pasirašė, ar patys darbuotojai, ar kažkas už juos, jis nežino. Tokiu būdu buvo sutvarkyti kasos dokumentai. Automobilių ridos apskaitos lapus jis taip pat gaudavo iš regionų vadovų jau su darbuotojų parašais ir tik tada pasirašydavo pats. Kas juose pasirašydavo ar pats darbuotojas, ar kažkas už jį, jis nežino. Pinigai už automobilių nuomą darbuotojams būdavo pervedami. Automobilių ridos apskaitos lapuose buvo nurodytas sunaudoto kuro kiekis, kokiu būdu būdavo apmokama už sunaudotą kurą, jis dabar neatsimena ir paaiškinti negali. Dauguma pinigų buvo pervesta už realiai atliktus darbus, jis tik, kaip bendrovės direktorius neišsaugojo visų dokumentų, kurie patvirtintų atliktus darbus. Taip pat prisipažįsta, kad pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, kadangi į kasos knygą įrašė 55 kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos darbuotojams buvo nepagrįstai išmokėta 11383,56 Lt, nors realiai šie pinigai nebuvo išmokėti darbuotojams, orderiai buvo išrašyti tik tam, kad pateisinti kasoje atsiradusį trūkumą, kuris galėjo atsirasti dėl to, kad neatidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neužtikrino, kad ji būtų tvarkoma pagal įstatymus. Jis patvirtina, kad neišsaugojo visų buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Emitra“ ir RAB „Delton“ realiai suteikė tarpininkavimo paslaugas, taip pat neįtraukė į buhalterinę apskaitą dokumentų, susijusių su grynaisiais pinigais, kuriuos grąžindavo „Emitra“ ir „Delton“, taip pat nepaskaitė šių pinigų buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu maždaug apie 17000 litų yra išmokėjęs darbuotojams neoficialiai, t.y. „vokeliuose“. Savo kaltę dėl to, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu iškreipė bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę ir finansinę būklę, pripažįsta visiškai, ir dėl to labai gailisi. Jokios finansinės naudos sau asmeniškai iš to jis neturėjo, tai darė dėl darbuotojų gerovės (t.11, b.l. 35-37, 20-25).

Liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. Bendrovės bankroto pagrindine priežastimi buvo ta, kad UAB „Norfos mažmena“ vienašališkai nutraukė su bendrove sutartį dėl saugomų objektų. UAB „Norfos mažmena“ buvo pagrindinis bendrovės paslaugų užsakovas, todėl nutraukus minėta sutartį, bendrovė negaudavo pagrindinių pajamų ir negalėjo atsiskaitinėti su valstybe ir darbuotojais. Bendrovės vadovas įvertinęs, kad bendrovė neturi užsakymų, darbuotojams negali mokėti atlyginimų, taip pat neturi galimybių mokėti išeitinių kompensacijų, savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pareiškimą dėl galimai padarytų eilės nusikalstamų veikų parašė dėl to, kad bankroto pradžioje buvęs bendrovės vadovas vangiai bendradarbiavo, t.y. neteikė visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Vėliau bendravimas iš bendrovės vadovo pusės pakito ir pateikė jam visus reikiamus bendrovės dokumentus (t. 1, b.l. 108-109).

Liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris nurodė, kad jis iki 2008 metų dirbo bendrovėje „Emitra“ direktoriaus pareigose. Turėtas bendrovės akcijas 2008 metais jis pardavė ir nuo to laiko bendrovėje nedirba. Jo vadovaujama bendrovė 2003-2005 metais bendradarbiavo su Rusijos, Baltarusijos įmonėmis ir bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, kas konkrečiai neatsimena, jo paprašė Rusijoje surasti saugotinų objektų. Tuo tikslu tarp bendrovių buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys ir jis bei jo bendrovės darbuotajai, būdami Rusijos Federacijoje, ieškojo objektų, kuriems būtų reikalinga apsauga. Apie surastus objektus būdavo informuojamas D. J., tuo tikslu būdavo surašomi darbų priėmimo-perdavimo aktai ir už atliktus darbus jo vadovaujamai bendrovei buvo apmokama, pervedant pinigus į sąskaitą (t. 2, b.l. 1-3).

Liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris nurodė, kad 1997-2006 metais jis dirbo UAB „Norfos mažmena“ direktoriumi. 2003 m. jo vadovaujama bendrovė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė apsaugos sutartį, kurios pagrindu vykdė apsaugą dalyje „Norfos mažmena“ parduotuvių. Sudarytos sutarties pagrindu „Norfos mažmena“ buvo numatytas kintamas mėnesinis teikiamos paslaugos mokestis, kuris buvo apskaičiuojamas tokia tvarka, pasibaigus einamam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos buvo paskaičiuojama parduotuvės turėta mėnesinė apyvarta ir nuo jos buvo mokama 0,9 procento už suteiktą paslaugą. Tačiau iš bendrovei turimo mokėti mokesčio dar buvo atimama faktiniai to mėnesio nuostoliai, t.y. trūkumai. Tokios sutarties sąlygos buvo numatytos tam, kad apsaugos darbuotojai dirbtų efektyviai. Iš pradžių bendrovė savo įsipareigojimus vykdė gerai, tačiau prieš nutraukiant sutarčiai 4-5 mėnesiai prekių trūkumas viršijo numatytą mokėti 0,9 procentų, todėl sutartis buvo nutraukta vienašališkai ir tuo pagrindu 2005-09-14 buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodoma, kad UAB „Norfos mažmena“ yra pilnai atsiskaičiusi už paslaugas su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 25-26).

Liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris nurodė, kad 2002-2005 m. laikotarpyje UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo vyr. finansininku. Jo pareigos buvo vesti bendrovės apskaitą. Bendrovės kasininku buvo bendrovės direktorius D. J., kuris tvarkė visas finansines operacijas. Jis (T. P.) pasirašinėdavo pavedimus į Sodrą, mokesčius, įmonėms, kurių dokumentai atitikdavo reikalavimus (t. 2, b.l. 27-28).

Liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri parodė, kad 2002-2005 m. laikotarpyje UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo vyr. finansininke. Bendrovės kasos dokumentus bei kasą vedė bendrovės direktorius D. J., kuris tvarkė visus atsiskaitymus bei pinigines operacijas. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal bendrovės vadovo ir kitų atsakingų asmenų pateikiamus dokumentus. Kaip bendrovės finansinei jai yra žinoma, kad bendrovės direktorius ieškojo naujų objektų, kuriuos būtų galima saugoti, tuo tikslu buvo sudaręs sutartis su bendrovėmis „Emitra“ ir „Delton“, kurioms pagal sutartis už darbus, t.y. ieškomus naujus objektus buvo pervestos numatyto dydžio piniginės sumos. Ji ant visų mokėjimų dokumentų visada pasirašinėdavo paskutinė (t. 2, b.l. 30).

Liudytojo B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad 2005-01-03 d. jis su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė autorinę sutartį Nr. 2005/01/03-1, pagal kurią įsipareigojo sukurti kovinės savigynos metodinę medžiagą treniruotėms. Sudarytos sutarties pagrindu jis sukūrė metodiką ir medžiagą „PC apsaugos darbuotojams“ pateikė užsakovui. Tuo tikslu tarp jo ir užsakovo buvo pasirašytas darbų priėmimo –perdavimo aktas Nr.1. Bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl atlikto darbo pretenzijų neturėjo ir už atlikta darbą atsiskaitė sumokėdama pinigus grynais. Kai gavo pinigus jis pasirašė jam pateiktame kasos išlaidų orderyje (t. 2, b.l. 22).

Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad 2002-2004 m. laikotarpyje jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jis gaudavo apie 750 litų atlyginimą. Su juo bendrovė buvo sudariusi sutartį dėl automobilio „WW Golf“ nuomos. Nuomos sąlyga buvo tokia, kad reikėjo rinkti čekius už kurą ir pateikus bendrovei iš dalies jam kelionės išlaidas kompensuodavo. Pinigai jam už kurą buvo atnešami vokelyje ir už tai niekur nereikėjo pasirašyti. Tokia pačia tvarka kompensacijos buvo mokamos ir už automobilio remontą (t. 4, b.l. 51).

Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. J., papildomai paaiškindamas, kad 2004-2005 m. laikotarpyje jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Su juo bendrovė buvo sudariusi sutartį dėl automobilio nuomos ir už tai į mėnesį jis gaudavo apie 150 litų. Jis bendrovei pateikdavo tik kelionės čekius ir kilometražą, tačiau kas rašė kelionės lapus ir juos pasirašinėdavo jis nežino (t. 4, b.l. 73-74).

Liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės yra analogiški liudytojų R. J. ir A. G. parodymams (t. 4, b.l. 115-116).

Liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad maždaug apie 2003 metus, tikslios datos neatsimena, jis dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, dirbo kažkur iki 2004 metų. Dirbdamas apsaugos darbuotoju, saugojo „Norfos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone ir Karoliniškėse. Kiek pamena (duomenys neskelbtini) buvo mokamas minimalus Vyriausybės nustatytas atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą. Kartais, kai pagaudavo daugiau vagių, būdavo išmokama vadinama „premija“ už gerus darbo rezultatus. „Premija“ būdavo išmokama grynaisiais pinigais, už kuriuos, kiek atsimena nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. „Premija“ būdavo išmokama nedidelėmis sumomis, maždaug apie 150-200 Lt. Kiek kartų yra gavęs premiją, neatsimena, kadangi praėjo labai daug laiko. Kiek atsimena, „premiją“ išmokėdavo kažkas iš viršininkų, tačiau jų duomenų neatsimena. Viršininkas išmokėjęs pinigus, išvažiuodavo. Kas nuspręsdavo kokią sumą išmokėti, jis nežino (t.11, b.l. 7-8).

Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad nuo bendrovės (duomenys neskelbtini) įkūrimo pradžios iki bankroto dirbo bendrovėje apsaugos darbuotoju. Dirbdamas apsaugos darbuotoju, saugojo „Norfos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Justiniškių g. 91, vėliau esančią L. Asanavičiūtės gatvėje. Kiek pamena (duomenys neskelbtini) buvo mokamas minimalus Vyriausybės nustatytas atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą, o dalis atlyginimo būdavo išmokama, kaip premija už gerus darbo rezultatus. Kokią tiksliai sumą gaudavo, kaip premiją, jis neatsimena, tai nebūdavo didelės sumos, maždaug apie 150-200 Lt. Kiek tiksliai kartų yra gavęs premiją, neatsimena, kadangi praėjo labai daug laiko. Už gautą premiją, t.y. grynuosius pinigus, jis nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Premiją atveždavo į darbo vietą ir išmokėdavo direktorius D. J., kuris paduodavo grynuosius pinigus, ir išvažiuodavo. Kas nuspręsdavo kokią sumą išmokėti, jis nežino (t.11, b.l. 5-6).

Liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Norfos mažmena“ apsaugos darbuotoju. Maždaug nuo 1996 metų jis dirbo įvairiose apsaugos bendrovėse, kurios saugojo „Norfos“ parduotuves. Iš pradžių dirbo UAB „Afranas“, šiai bankrutavus, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) o šiai bankrutavus – UAB „Norfos mažmena“. Kokiais tiksliai metais dirbo minėtose bendrovėse, jis neatsimena. Dirbdamas įvairiose bendrovėse, saugojo tą pačią „Norfos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Justiniškių g. 91. Kiek pamena, tiek „Afrane“, tiek (duomenys neskelbtini) buvo mokamas minimalus Vyriausybės nustatytas atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą, o dalis atlyginimo būdavo išmokama neoficialiais grynaisiais pinigais, vadinamuose „vokeliuose“. Kokią tiksliai sumą gaudavo „vokelyje“, jis neatsimena, tai nebūdavo didelės sumos, maždaug apie 150-200 Lt. Kiek tiksliai kartų yra gavęs pinigus „vokelyje“ dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) neatsimena. Gal kokius du – tris kartus iš eilės yra gavęs jau prieš bendrovės bankrotą, kiek kartų yra juos gavęs anksčiau, neatsimena, tai priklausė nuo jo darbo rezultatų. Dirbant (duomenys neskelbtini) neoficialius pinigus atveždavo direktorius D. J., kiek atsimena, už šiuos pinigus niekur nepasirašydavo. Direktorius juos paduodavo ir išvažiuodavo. Mano, kad direktorius nuspręsdavo kiek pinigų išmokėti „vokelyje“ (t. 11, b.l. 3-4).

Liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad maždaug 2004 metais, tiksliai datos neatsimena, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jis turėjo saugoti „Norfos“ parduotuvę, tuo metu tik atsidariusią Švitrigailos gatvėje. Parduotuvę saugojo parduotuvės darbo metu. UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo maždaug apie pusę metų, tikslaus laiko neatsimena. Kiek atsimena, darbo sutartyje buvo numatyta, kad gaus minimalų atlyginimą, į banko sąskaitą, lyg tai pervesdavo apie 600 litų. Dar gaudavo neoficialią atlyginimo dalį, tačiau šiuos pinigus gaudavo ne kiekvieną mėnesį. Šio atlyginimo dalis priklausė nuo darbo rezultatų, t.y. priklausė nuo to, kaip jo pamainos metu įvykdavo parduotuvėje vagysčių. Jei tai viršydavo nustatytą vagysčių ribą, šių pinigų jis negaudavo. Kas nustatė galimų vagysčių ribą, jis nežino, tikriausiai vadovai. Neoficialiais pinigais, vadinamuose „vokeliuose“ yra gavęs vidutiniškai apie 180 litų. Pinigus „vokelyje“ jam atnešdavo jo pamainos kuratorius, vardu Donatas, tačiau tikslių duomenų jau neatsimena. Jis atnešdavo pinigus „vokelyje“, paduodavo ir pasakydavo, kad šie pinigai už gerą darbą. Kokia pinigų suma įdėta į „vokelį“, pamatydavo tik tuomet, kai jis išeidavo. Kas nuspręsdavo kiek pinigų išmokėti „vokelyje“, jis nežino. Kiek atsimena, už neoficialius pinigus jokiuose dokumentuose jis nepasirašydavo. Neoficialius pinigus, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) yra gavęs du – tris kartus, kokia buvo bendra jų suma, tiksliai neatsimena, vidutiniškai apie 180 litų per vieną kartą (t. 11, b.l. 1-2).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad iš BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus P. B. buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo pateikti specialistams atliekant ūkinės - finansinės veiklos patikrinimą (t. 6 , b.l. 3-16).

2011 m. kovo 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/36 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2002-03-26 adresu Papilėnų g. 2-6, Vilnius (įm. kodas 2593315), įmonės veikla – asmenų ir turto apsauga. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2002-03-27 iki 2005-11-25 ėjo D. J., kuris buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau pavestas pareigas vykdė netinkamai. Dirbdamas šiose pareigose D. J. nepaisė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 nuostatų dėl atskaitomybės pateikimo laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimo, t.y. pažeidė –

6 straipsnio 2 dalies nuostatą – “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes pagal 55-s kasos išlaidų orderius, neatitinkančius tikrovės, į kasos knygą ir apskaitą nepagrįstai įtraukė 11383,56 Lt išlaidų, dėl ko bendrovei padarė 11383,56 Lt nuostolį;

12 straipsnio 1 dalies nuostatą – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes:

- pagal sutartis nuo 2003-11-25 iki 2005-04-18 į UAB „Emitra“ banko sąskaitą pervedė 182192,00 Lt už paslaugas, nors atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų duomenys neatitinka, o paslaugų suteikimas nepagrįstas dokumentais. Be to UAB (duomenys neskelbtini) 2003-2005 metais pajamų iš šios veiklos neturėjo;

- pagal sutartį nuo 2005-05-25 iki 2005-08-22 į RAB „Delton“, esančios Maskvoje, banko sąskaitą pervedė 78281,27 USD (221044,24 Lt), nesant sąskaitų faktūrų šiai sumai, t.y neišsaugojo dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) šis sandoris ekonomiškai buvo nenaudingas ir neigiamai įtakojo į bendrovės finansinę būklę;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 6 punkto nuostatą - „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui“, kadangi 55-iais atvejais iš bendrovės kasos išmokėjo 11 383,56 Lt ne kasos išlaidų orderyje nurodytam, o kitam asmeniui, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudoti 11383,56 Lt;

5 p. nuostatą – „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“, kadangi B. M. (pagal autorinę sutartį), išmokant 45220,00 Lt iš kasos, išlaidų orderyje nebuvo įrašyta gavusio pinigus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento rekvizitų;

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 str. 4 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad – „pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos pasibaigus 2002, 2003, 2004, 2005 finansiniams metams, nebuvo susiūtos ar įrištos; tyrimui nepateikė „Pirkimų, pardavimų, pinigų gavimo ir mokėjimo apskaitos registrų už 2002-2005 metus ir didžiosios knygos už 2004-2005 metus“;

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. reikalavimus, kuriose nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą; šio Įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatą- „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, kadangi nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>“, kadangi nepateikė tyrimui pinigų ir turto inventorizacijų aprašų už 2002-2005 metus.

Dėl nurodytų pažeidimų negalima nustatyti 2003 m. sausio 1 d. - 2005 m. rugsėjo 9 d. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio (t. 6, b.l. 25-194; t. 7, b.l. 1-188; t. 8, b.l. 1-194; t. 9, b.l. 1-199; t. 10, b.l. 1-46).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2002-03-27 iki 2005-11-25, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 5 ir 6 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Tuo remiantis spręstina, kad kaltinamojo veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis D. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nurodė sutinkantis su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašo teismo baudą išdėstyti 1 metų laikotarpiui (b.l. 50).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika apėmė ilgą laiko tarpą, nusikaltimas yra baigtas. D. J. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 41), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 42-44), šiuo metu yra nedirbantis (b.l. 45). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 50). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas mano esant tikslinga parinkti D. J. prokuroro siūlomą bausmės rūšį, tai yra baudą, tačiau, nors prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas baudos vidurkis, vis tik, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jas bei BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį atitiktų mažesnė nei prokuroro siūloma bauda. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju proporcinga yra 100 MGL dydžio bauda.

Be to teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, sprendžia esant tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Nusikalstamos veikos padarymo metu MGL dydis buvo 125 Lt, pagal kurį ir skaičiuotinas baudos dydis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

D.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti vieno šimto minimalaus gyvenimo lygio dydžių, tai yra 12 500 Lt (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) Lt baudą, nustatant šešių mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos jos sumokėjimo terminą.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti D. J., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės per. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė