- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- T-518-749/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24341-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nuteistasis
- A. V.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios A. V., gimusios (S), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (S) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1990 m. sausio 9 d. Klaipėdoje, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
2. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė– terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.
4. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 24 d. 2020 m. balandžio 30 d. atliko daugiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės (1/3 -2019 m. spalio 4 d.) - faktiškai atliko 1 metus 3 mėnesius 6 dienas paskirtos bausmės.
5. 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajai A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajai auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Komisijos manymu, neišėjimas iš namų tam tikru metu apribotų nuteistosios galimybę užsiimti netinkama veikla, bendrauti su neigiamą poveikį darančiais asmenimis; psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas sumažintų riziką pakartotinai nusikalsti, sustiprintų nuteistosios sugebėjimą atsispirti neigiamai įtakai iš šalies, padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius, suteiktų galimybę gerinti emocinę gerovę. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (nuo 61 balo vertinimo pradžioje iki 54 balų), apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (turima gyvenamoji vieta; pozityvus požiūris į užimtumą ir darbą), elgesys bausmės atlikimo metu (nebausta, 2 kartus paskatinta, aktyviai lanko socialinės reabilitacijos programas, mokosi 11 klasėje, siekia įgyti virėjo profesiją) ir kitos reikšmingos aplinkybės (priskirta lengvajai nuteistųjų grupei) sudaro pagrindą manyti, kad A. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (S) negauta.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bet ne mažiau kaip 4 mėnesius), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
9. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
10. Pateiktoji medžiaga patvirtina, kad nuteistoji A. V. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose adaptacijos bei pataisos programose, įvairiuose užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su draugu, mama, močiute, 2 kartus paskatinta už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta.
11. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai A. V. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nuteistoji A. V. anksčiau buvo teista net dešimt kartų už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę ir siekį praturtėti nusikalstamu būdu. Jai skirtos įvairios kriminalinės sankcijos kaip matyti, nebuvo veiksmingos, nes ji toliau elgėsi nusikalstamai ir darė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistoji atlieka bausmę už 4 keturių tyčinių nusikaltimų padarymą (iš kurių du nesunkūs bei du apysunkiai nusikaltimai). Toks nuteistosios elgesys atitinkamai ją neigiamai charakterizuoja, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi bei ankstesnių paskirtų jai bausmių neefektyvumą, taip pat parodo polinkį nusikalsti bei tokio elgesio pavojingumo nemažėjimą.
13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistosios A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (54 balai). Statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 25 balus, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atitinkamai 29 balus. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistosios A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 61 iki 54 balų, t. y. 6 balais, tačiau vien tik šios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, jos nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals ir jos nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją A. V. iš pataisos įstaigos.
14. Pažymėtina tai, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu du komisijos nariai iš dalyvavusių šešių narių balsavo prieš nuteistosios A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje be kita ko nustatyti net 5 nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai, kurie sukelia abejonę, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai – ankstesni nusikalstami veiksmai, profesinės kvalifikacijos, darbinės patirties stoka, netinkamas gyvenimo būdas, draugų pasirinkimas, prosocialių socialinių ryšių stoka, liguista priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų, silpni problemų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai ir tik 2 pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Tai - turima gyvenamoji vieta ir pozityvus požiūris į užimtumą ir darbą, kurie šiuo atveju nėra svaresni nei nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sąlygoja pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad A. V. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
15. Svarbu ir tai, kad nuteistoji A. V. turi pagrindinį išsilavinimą, neturi specialybės (mokosi virėjo amato), praeityje oficialiai niekada nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą, pati teigė, jog lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti nuolat trūko. Teismo nuosprendžiu priteistas 800 eurų ieškinys neatlygintas, bausmės atlikimo metu iš artimųjų materialinės paramos nesulaukia, gauna darbo užmokestį, kurio pusę nuskaito antstoliai. Nuteistoji išsituokusi, turi tris nepilnamečius vaikus. Pačios nuteistosios tėvai - girtaujantys, ja vaikystėje taip pat nesirūpino. Kartu su pirmiau paminėtomis aplinkybėmis įvertinus nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką (54 balai), išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama išgyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, specialybės, profesinės kvalifikacijos, atitinkamos darbinės patirties, pragyvenimui pakankamas lėšas užtikrinančio darbo, nuteistoji A. V. norėdama išgyventi, turės polinkį toliau naujas nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu gauti pajamų nusikalstamu būdu.
16. Nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (nuteistoji vykdo visas Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje darbininke - vienetininke, bausmės atlikimo metu 2 kartus paskatinta), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, stabilūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pagrindinė lygtinio paleidimo sąlyga yra išvada, jog taikant lygtinį paleidimą įmanoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau jie yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms (nuteistoji ankščiau teista net 10 kartų). Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o toks jos sąlyginai teigiamas elgesys yra būdingas didžiajai daliai nuteistųjų, todėl patikėti nuteistosios deklaratyviais pažadais laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti bei manyti, kad šiuo metu A. V. paleidus lygtinai, jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
17. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra netvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (S) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai A. V.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.