Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2-641-370/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2-641-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00142-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mana ranga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-641-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1055-601/2021, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mana ranga“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mana ranga“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos viešajame pirkime Nr. 527692 priimtų sprendimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mana ranga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei prašydama: 1) panaikinti atsakovės sprendimus, priimtus atviro konkurso būdu vykdomame supaprastintame viešajame pirkime Nr. 527692 „Kauno miesto Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), išdėstytus 2021 m. vasario 26 d. rašte, dėl (i) UAB „Autokausta“ (trečiojo asmens) pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo, (ii) Pirkimo pasiūlymo eilės sudarymo ir (iii) trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju; 2) panaikinti iš neteisėtų sprendimų kylančius kitus procedūrinius sprendimus (jei tokių būtų), o tuo atveju, jeigu Pirkimo rezultate atsakovė jau sudarė pirkimo sutartį – pripažinti tokią sutartį niekine; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, o jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą.

3. Nurodė, kad ieškovė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Eikos statyba“ (toliau – Tiekėjas), Pirkime pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, tačiau atsakovė 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Pirkimo laimėtoju nepagrįstai pripažino trečiojo asmens pateiktą Pasiūlymą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė 2021 m. vasario 26 d. sprendime nurodė, kad trečiojo asmens vadovaujančio specialisto – ypatingojo statinio statybos vadovo patirties (R) kriterijaus įvertinimas – 10 balų, tačiau, ieškovės nuomone, trečiojo asmens pateikti duomenys nepatvirtina, kad trečiojo asmens specialistas J. J. yra įgijęs nurodytą patirtį, todėl ekonominio naudingumo balai už kriterijų „(R) – tiekėjo vadovaujančio specialisto – ypatingojo statybos vadovo patirtis“ trečiajam asmeniui buvo skirti nepagrįstai.

5. Nurodė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų ar galbūt jau pasirašytos Pirkimo sutarties vykdymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, kadangi atsakovė užbaigtų Pirkimo procedūras, įsigytų Pirkimo objektą, ir ieškovės galimybė laimėti Pirkimą ir pačiai patiekti Pirkimo objektą taptų nebeįmanoma.

6. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas nenukentės, projekto įgyvendinimas užsitęs tik nežymiai ir tai proceso šalims leis patirti mažesnius nuostolius, palyginus su nuostoliais, kurie būtų patiriami laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė viešojo pirkimo Nr. 527692 „Kauno miesto Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbų pirkimas“ procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl šio pirkimo objekto, o, jeigu tokia sutartis jau sudaryta – įpareigojo atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

9. Teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija (atsakovė) galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.

10. Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta konkreti data, nuo kada paslaugos turi būti pradėtos teikti, t. y., nagrinėjamu atveju nėra siekiama įsigyti tokių gyvybiškai svarbių atlikimą darbų, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar jos žymios dalies teisės ir teisėti interesai, ar / ir dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms.

11. Teismas nenustatė, kad pirkimo objektas yra susijęs su poreikiu neatidėliotinai užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų paslaugų įsigijimą, todėl padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turi būti skiriamas viešajam interesui – viešojo pirkimo teisėtumui užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovės pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagristas. Ieškinys grindžiamas prielaidomis, kad atsakovės priimtame sprendime trečiojo asmens pasiūlymui buvo nepagrįstai skirti ekonominio naudingumo balai už kriterijų „(R) – tiekėjo vadovaujančio specialisto – ypatingojo statybos vadovo patirtis“. Trečiasis asmuo pasiūlyme pateikė detalius duomenis, kurie patvirtina, kad specialistas J. J. turi ypatingojo statybos vadovo patirties šiuose objektuose: 1) Sankryžų mazgo su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 6,67 km, valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 140 Kaunas – Zapyškis – Šakiai 6,04 km ir valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1903 Akademija – 1-asis fortas 0,23 km rekonstravimas; 2) Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožo nuo 101,79 iki 102,03 km (kairė pusė) rekonstravimas; 3) Sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 36,25 km. Rekonstravimas; 4) Chemijos ir R. Kalantos gatvių rekonstravimo, įrengiant sankryžą su pietrytiniu aplinkeliu ir „Rail Baltica“; 5) Marių gatvės rekonstravimas iki Palemono gatvės, įrengiant sankirtą su „Rail Baltica“ trasa.

10.2. Ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad būsimo teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų – ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą iš atsakovės.

10.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, proporcingumo ir ekonomiškumo ir efektyvumo principus, nes jomis daroma žala reali ir reikšminga žala visuomenei (Kauno miesto gyventojams ir svečiams). Pirkimo objektas yra labai svarbus visuomenės interesams, nes Pirkimu siekiama atlikti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus, sukuriant Kauno miesto erdvių saugumą ir jų patrauklumą visuomenei.

10.4. Kartu su Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbais turės būti atliekami ir kiti šioje gatvėje numatyti darbai – 1) troleibusų linijos kontaktinio tinklo kabelių remonto darbai, 2) skirstomųjų vandentiekio tinklų perklojimo darbai, 3) buitinių nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai, 4) kapitalinio remonto techninio projekto Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies darbai, 5) gatvės apšvietimo tinklo kapitalinio remonto darbai. Tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nurodyti darbai negali būti pradėti, kol trečiasis asmuo nepradės darbų ir nepašalins Vilniaus gatvėje esančios grindinio dangos.

10.5. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A-791 įsakymu buvo patvirtinti 18 miesto biudžeto lėšomis finansuojami kultūriniai renginiai, kurie 2021 metais vyks Kauno senamiestyje, į kurį patenka ir Vilniaus gatvė. Taip pat 2017 metais Kaunui buvo suteiktas 2022 – ųjų Europos kultūros sostinės vardas, todėl, laiku neatlikus Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, kils grėsmė, kad 2022 metais planuojami renginiai gali neįvykti.

Atsiliepimas

2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Atsakovė nepaneigė ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Ieškovė ieškinyje išsamiai argumentavo, kad trečiojo asmens pasiūlymo duomenys nepatvirtina, jog siūlomas specialistas J. J. vadovavo statybos objektams visą nurodomą laikotarpį, todėl nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė ieškinį grindžia prielaidomis.

11.2. Priešingai nei nurodo atsakovė, teisės į nuostolių atlyginimą egzistavimas nepaneigia grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Užbaigus Pirkimo procedūras ir įsigijus Pirkimo objektą, ieškovės galimybės laimėti Pirkimą ir pačiai patiekti Pirkimo objektą taptų nebeįmanomos, o tai sudarytų sąlygas inicijuoti naujus teisminius ginčus ar koreguoti esamo ginčo apimtis.

11.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštarauja viešajam interesui, dėl kurio būtų būtinas skubus Pirkimo įvykdymas. Atsakovės nurodomi argumentai dėl gretutinių darbų atlikimo, kurie patenka į Vilniaus gatvės atkarpą, nėra esminiai sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes Pirkimo objekto įgyvendinimas yra vilkinamas ne dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl pačios atsakovės veiksmų (netinkamai apskaičiuoto biudžeto).

11.4. Nors Pirkimo užbaigimas ir Pirkimo sutarties vykdymas galbūt turi reikšmės ir kitų darbų atlikimui, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto įgyvendinimas bus nepagrįstai atidėtas ir negalės vykti numatyti kultūriniai renginiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Kauno autobusai“ Troleibusų parko vadovo el. laišką, 2) 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Kauno vandenys“ vyresniojo inžinieriaus el. laišką, 3) UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. S-22 dėl Vilniaus g. darbų, 4) Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 69-37, 5) Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A-791 patvirtintą projektų, finansuojamų Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, sąrašą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu, į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

9. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

11. Savo reikalavimus ieškovė grindžia įrodinėdama, kad apeliantės priimtame sprendime trečiojo asmens pasiūlymui buvo nepagrįstai skirti ekonominio naudingumo balai už kriterijų „(R) – tiekėjo vadovaujančio specialisto – ypatingojo statybos vadovo patirtis“, todėl apeliantė priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti Pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens specialistas J. J. turi tinkamą ypatingojo statinio statybos vadovo patirtį (nutarties 10.1. papunktis).

12. Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.

13. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai, neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, jomis daroma žala reali ir reikšminga žala visuomenei (Kauno miesto gyventojams ir svečiams), dėl jų taikymo Vilniaus gatvėje nebus galima atlikti kitų darbų, susijusių su gatvės rekonstrukcija, taip pat neįvyks suplanuoti kultūriniai renginiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

17. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

19. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus gatvėje, Kaune (jos atkarpoje) yra numatyti kiti darbai (nutarties 10.4. papunktis), taip pat Kaune 2021 metais numatyti suplanuoti kultūriniai renginiai, o 2022 metais Kaunui bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas (nutarties 10.5. papunktis). Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad tiek visas projektas, tiek ir įgyvendinant šio projekto dalį vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.

21. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to ji patirs nuostolių ir tik deklaratyviai nurodo, kad dėl kylančių statybos rangos darbų kainų gali išaugti Pirkimo kaina.

23. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė