- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 2-202-666/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00033-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- G. P., M. T., I. T., R O B, G. E., R. E., V. L., R. K., J. K., A. G., V. M., IĮ „V“
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams G. P., M. T. ir I. T., R O B, G. E., R. E., V. L., R. K. ir J. K., A. G., V. M. ir IĮ „V“ dėl kompensacijos priteisimo už nuosavo žemės sklypo dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-06 Kretingos rajono apylinkės teisme buvo priimtas M. Š. ieškinys atsakovams G. P., M. T. ir I. T., R O B, G. E., R. E., V. L., R. K. ir J. K., A. G., V. M. ir IĮ „V“ dėl kompensacijos priteisimo už nuosavo žemės sklypo dalį.
Nustatyta, kad viena iš atsakovų, I. T. yra Kretingos rajono apylinkės teismo specialisto – informatiko K. K. giminaitė, t.y. K. K. sutuoktinės Ž. K. sesuo. Šiuo atveju vadovaujantis CPK 34 str. 5 d. Kretingos rajono apylinkės teismas negali nagrinėti šios civilinės bylos, nes bylos šalims gali kilti abejonių dėl teismo nešališkumo nagrinėjant šią bylą. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė leistų šalims pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 34 str. 3 d. ir 5 d., nusišalintina nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir ši byla perduotina Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-202-666/2014, pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams G. P., M. T. ir I. T., R O B, G. E., R. E., V. L., R. K. ir J. K., A. G., V. M. ir IĮ „V“ dėl kompensacijos priteisimo už nuosavo žemės sklypo dalį.
Civilinę bylą Nr. 2-202-666/2014 nusiųsti Klaipėdos apygardos teismui spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.