- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1-8-832/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- L. P.
- Advokatai
- Valdas Kairys
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, gynėjui advokatui Valdui Kairiui, civilinio ieškovo atstovei S. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. P., gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. būdamas L. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininku, todėl pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, įmonės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji buvo tvarkoma apgaulingai, ? būtent: laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2007-11-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d., 24 str. 1 d., 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija – 2004-11-04 įstatymas Nr. I?-2535, įsigaliojo nuo 2005-01-01) 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d., 2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 1 str. 2 d., 4 str. 1 d. 1 p. nuostatas, siekdamas išvengti mokesčių, savo įmonės darbuotojams išmokėjo 14424,03 Lt neoficialaus, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, dėl ko įmonės apskaitą tvarkiusi finansininkė R. J., nežinodama apie neoficialiai išmokėtą darbo užmokestį, VSDFV Mažeikių skyriui elektroniniu būdu pateikė neteisingas ataskaitas, t. y. už 2006 m. II ketvirtį nedeklaravo 1031,46 Lt, už 2006 m. III ketvirtį nedeklaravo 1156,22 Lt, už 2006 m. IV ketvirtį nedeklaravo 1233,89 Lt, už 2007 m. I ketvirtį nedeklaravo 1079,23 Lt, už 2007 m. II ketvirtį nedeklaravo 955,32 Lt, už 2007 m. III ketvirtį nedeklaravo 859,59 Lt, už 2007 m. IV ketvirtį nedeklaravo 593,97 Lt, VSD įmokų, taip į valstybės biudžetą išvengė sumokėti 5618,85 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 6909,69 Lt VSD įmokų, 40,63 Lt įmokų į garantinį fondą, viso 12569,17 Lt mokesčių, ir dėl ko už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2007-11-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
L. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 5618,85 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 6909,69 Lt VSD įmokų, 40,63 Lt įmokų į garantinį fondą, viso 12569,17 Lt mokesčių, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu. Tačiau BK 220 straipsnio 1 dalis apima apgaulę, kuria siekiama išvengti mokesčių, todėl šiuo atveju taikytina speciali norma, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalis, o ne bendra norma, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalis. Konstatuotina, kad patraukus L. P. baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 12569,17 Lt mokesčių, bus pažeistas non bis in idem principas, nes už tą pačią nusikalstamą veiką jis būtų nubaustas du kartus. Todėl kaltinamasis L. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kaltinamasis L. P. nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. P. parodė, kad dėl kaltinimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta pilna apimtimi, koks yra pateiktas kaltinimas. Jis tiksliai tų sumų nepamena. Jeigu buvo tokie įvykiai nustatyti, valstybės tarnautojai nustatė, mano, kad tos sumos teisingos. Tas laikotarpis buvo pakilimo laikotarpis, darbuotojai buvo sunkiai išlaikomi, jie keitėsi, buvo tokių įvykių, kad darbuotojai reikalaudavo papildomo darbo užmokesčio, galėjo būti, kad išmokėjo tas sumas, gal dėl neatsargumo ir neįtraukė jų į apskaitą. Darbuotojai reikalavo, kad jis mokėtų daugiau. Apgauti valstybę jis jokiais būdais neturėjo tikslo, buvo toks laikotarpis, kada buvo sudėtinga situacija su darbuotojais, darbuotojus norėjo išlaikyti, pirminiu darbo užmokesčiu jie buvo nepatenkinti. Tuo metu jie surinkdavo iš gyventojų grynus pinigus ir kad nemokėti bankui įmokų už grynųjų pinigų įnešimą, atlyginimai buvo išmokami įmonės patalpose. Padarė išvadas, pažada, kad tokių atvejų nebus ir valstybės tarnautojams nekils tokių abejonių dėl įmonės finansų. Ateityje neplanuoja tokių nusikaltimų. Su civiliniu ieškiniu sutinka, yra atlyginęs 2000 Lt, esant galimybei artimiausiu metu atlygins likusią žalą. Dokumentai paimti iš seifo, ten buvo vedami likučiai, tai nėra susiję su darbo užmokesčiu. Jie buvo vedami kiekvieną dieną. Tai buvo kontroliniai likučiai, seifas buvo ne vienas ir buvo vedami likučiai. Pažadėjo atlyginti likusią dalį civilinio ieškinio, tai galės padaryti per du mėnesius. Jeigu VMI sutiktų tą sumą išdėstyti per šešis mėnesius, tai tikrai sumokėtų. Prašė teismo atleisti nuo atsakomybės pagal pateiktą laidavimą.
Kaltinamojo L. P. kaltė nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje, padarymu, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje.
Tai, kad kaltinamasis L. P. mokėjo dalį neoficialaus atlyginimo, t. y. apgaulingai tvarkė L. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą, ko pasėkoje buvo pateikiami neteisingi duomenys apie VSD įmokas, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. A., P. J., K. R., V. T., R. V. ir D. S..
Taigi, kaltinamojo kaltė grindžiama liudytojų, buvusių kaltinamojo darbuotojų parodymais:
Liudytojo V. A. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo P. IĮ. Dirbo kabelių montuotoju. Atlyginimą mokėjo kas mėnesį. Į rankas iš pradžių gaudavo po 500-600 Lt, po to atlyginimą pradėjo kelti, paskutiniu metu gaudavo iki 1100 Lt. Pasirašydavo ant algalapio, ten buvo parašytas minimumas, ne tiek kiek gaudavo atlyginimo į rankas. Dabar negali pasakyti kiek tas minimumas tada buvo. Suma, kurią gaudavo ir už kurią pasirašydavo, skirdavosi. Kai jis įsidarbino jie sutarė, kad mokės minimumą. Kodėl jam mokėjo daugiau, negali pasakyti, neklausinėjo. Jam mokėjo už padirbtą darbą. Suprato, kad dalį atlyginimo moka neoficialiai (V t., b. l. 103-104).
Liudytojo P. J. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad atlyginimai buvo mokami kabinete. Mokėjo pats savininkas, ne buhalterė, pasirašydavo ant algalapio kur buvo nurodyta viena suma, o gaudavo žymiai daugiau. Jiems buvo nustatyti įkainiai ir darbo užmokestis buvo mokamas nuo padaryto darbo. Nebuvo susitarimo dėl tokio mokėjimo, bet tada darbą rasti buvo sunku, todėl ir dirbo. Tokią atlyginimų mokėjimo tvarką nustatė pats savininkas. Ant algalapio jie dirbo pusę etato, iš tikrųjų dirbo pilną darbo dieną, o tik paskui dirbo pilną etatą, skirtumas buvo gal 500 Lt, tai priklausė nuo padaryto darbo. Tą papildomą darbo užmokestį savininkas fiksuodavo, ar kompiuteryje, ar sąsiuvinyje užsirašydavo. Jie gaudavo pinigus ir išeidavo iš kabineto. Ne visą laiką mokėjo tą dvigubą atlyginimą. Pradžioje gaudavo mažiau, o paskui jie patys prašydavo didesnio atlyginimo, kad didintų įkainius. Nuo to kildavo atlyginimas. Visus pinigus mokėjo pats L. P., jo kabinete buvo mokami atlyginimai, ne buhalterijoje. Jis mokėjo ir oficialų, ir neoficialų atlyginimą, visada atlyginimas buvo mokamas po darbo. Papildomas atlyginimas buvo mokamas visiems, ne jam vienam, nes kalbėdavosi tarpusavyje (V t., b. l. 104-105).
Liudytojo K. R. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo L. P. įmonėje. Kiek gaudavo atlyginimo, dabar jau sunku prisiminti, gal apie 1000 Lt, gal mažiau. Atlyginimą mokėjo įmonės vadovas L. P.. Pasirašydavo atlyginimo žiniaraštyje. Už kokią sumą pasirašydavo, dabar nepamena. Tai ką uždirbo, tą ir gavo. Jis negaudavo neoficialaus atlyginimo. Jis gaudavo atlyginimą, tai ką jis uždirbdavo. Buvo, kad pasirašydavo už minimumą, o gaudavo daugiau. Kaip jis gali įvardinti ar tai oficialus, ar tai neoficialus atlyginimas. Jis kiek uždirbdavo, tiek ir gaudavo (V t., b. l. 105-106).
Liudytojo V. T. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo pas L. P.. Atlyginimą gaudavo tokį, kiek uždirbdavo. Gavo kai įsidarbino 700 Lt atlyginimo, nors gerai nepamena, dirbo pusė etato, paskui dirbo pilnu etatu, tada ir atlyginimą pakėlė. Kiek uždirbdavo tiek duodavo atlyginimo. Parašyta buvo mažesnė suma skaičiukais, nei gaudavo grynais pinigais. Nežino kodėl suma skyrėsi, gal duodavo už gerą darbą. Darbo užmokestis priklausė nuo padaryto darbo, nuo klientų skaičiaus. Jeigu gerai dirbo, tai daugiau gaudavo atlyginimo. Buvo įkainiai, buvo vienas mėnuo, kai daugiau gavo. Koks maksimalus darbo užmokestis buvo nepamena (V t., b. l. 106).
Liudytojo R. V. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo L. P. I. G. 900 Lt atlyginimo į rankas. Koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje nepamena. Atlyginimas priklausė nuo padaryto darbo. Buvo nustatyti įkainiai ir pagal tai apskaičiuodavo darbo užmokestį. Suprato, kad gauna ir neoficialų atlyginimą, dėl to neprieštaravo. Jis gaudavo apie 800-900 Lt. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo, buvo kažkoks žurnalas. Ar sutapdavo gaunama suma su nurodyta suma už kurią pasirašydavo, jis dabar nepamena, negali pasakyti (V t., b. l. 106).
Liudytojo D. S. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo L. P. įmonėje ilgiau nei metus. Pirmus tris mėnesius gavo 800 Lt atlyginimą, o vėliau gaudavo po 1000 Lt, 1100 Lt, priklausė nuo padaryto darbo. Atlyginimą mokėjo pats savininkas L. P.. Už gautą atlyginimą pasirašydavo, už kokią sumą pasirašydavo, dabar jau gerai nepamena, bet pasirašydavo už mažesnę sumą, nei gaudavo, kiek mažesnė nepamena (V t., b. l. 119).
Specialistės L. B. paaiškinimais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad ji atliko tyrimą pagal papildomą FNTT tyrėjos užduotį, įvertinti devynių darbuotojų duotus paaiškinimus, nustatyti kokius duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį įmonė turėjo įrašyti į Sodros teikiamas deklaracijas, ar įmonė turėjo lėšų mokėti darbuotojams neoficialius atlyginimus, ar įmonėje nebuvo fiksuota įtartinų sandorių ir dėl padarytų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą. Kadangi tai buvo papildoma užduotis, ji įvertino tik devynis darbuotojus, sumos buvo vertinamos ką darbuotojai apklausos protokoluose nurodė mažiausios. Buvo patikrinti kasos dokumentai, kur buvo užfiksuota, kad įmonės savininkas L. P. iš įmonės kasos ima pinigus ūkinėms išlaidoms pagal nurodytus kasos išlaidų orderius ir kad savininkas nepanaudotus ūkinėms išlaidoms pinigus grąžino ir ji specialisto išvadoje traktavo, kad galėjo panaudoti pinigus atlyginimams. Įtartinų sandorių nebuvo užfiksuota. Buvo paskaičiuota papildomai, GPM 25140,08 Lt, Sodros įmokų 31518,59 Lt ir į garantinį fondą nebuvo sumokėta 185,48 Lt (V t., b. l. 120-122).
Be to, kaltinamojo L. P. kaltė grindžiama ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent:
2008-05-22 kratos metu gautais duomenimis, kai L. P. IĮ (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, buvo rasta ir paimta: kompiuterinė duomenų laikmena „Kingston Travellite SD/MMC Reader“ 9930516-001,A00, kompiuteris, dėžės su darbų atlikimo aktais (I t., b. l. 139-140).
2008-06-17 kompiuterio apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėtas 2008-05-22 kratos metu paimtas kompiuteris, kai kietųjų diskų kataloguose buvo rasta informacija apie L. P. IĮ (duomenys neskelbtini) pinigų judėjimą ir atlyginimų mokėjimą darbuotojams (I t., b. l. 148-151; 152-196).
2008-05-23 seifo apžiūros metu gautais duomenimis, kai seife buvo rasti ir paimti du sąsiuviniai su datomis, pinigų sumomis bei parašais (II t., b. l. 42-44; 45-46).
2009-09-24 sąsiuvinių apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėti iš L. P. darbo kabinete esančio seifo paimti du sąsiuviniai. Vienas mėlynos spalvos A5 formato sąsiuvinis iš 96 lapų, užpildyti 36 lapai. Kiekvienas lapas padalintas į keturias dalis: „data“, „suma“, „parašas“, „dėl ko, kam“. Įrašai daryti chronologine tvarka nuo 2006-06-17 iki 2008-02-07. Antras, geltonos spalvos sąsiuvinis iš 48 lapų, užpildytas iki 29 lapo. Kiekvienas lapas padalintas į keturias skiltis. Pirmoje ranka parašyta data, antroje – pinigų suma, trečioje – vardas arba už ką, kam, ketvirtoje – parašas (III t., b. l. 111-112).
2010-09-07 specialisto išvada Nr. (3.18)-PA11.5-2, kurioje nurodyta, kad L. P. IĮ (duomenys neskelbtini) pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d., 24 str. 1 d., 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija - 2004-11-04 įstatymas Nr. IX-2535, įsigaliojo nuo 2005-01-01) 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d., 10 str. 2 d., 2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. nuostatas darbuotojams V. A., P. J., I. T., K. R., R. V., V. T., D. S., R. M. ir R. A. buvo išmokėta 65452,75 Lt neoficialaus, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, dėl ko įmonė nesumokėjo į valstybės biudžetą 56848 Lt mokesčių, iš jų 25144,08 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 31518,59 Lt VSD įmokų, 185,48 Lt įmokų į garantinį fondą, ir dėl ko už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2008-01-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiuo laikotarpiu įmonė kasoje apskaitė dideles grynųjų pinigų sumas, kurios galėjo būti panaudotos neoficialių atlyginimų mokėjimui (IV t., b. l. 49-60).
2011-11-30 specialisto išvada Nr. A7-35, kurioje nurodyta, kad L. P. IĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2008-01-31 mokėjo dirbantiesiems neapskaitytą buhalterinėje apskaitoje 29053,09 Lt darbo užmokestį: P. J. – 6800,00 Lt, V. T. – 2581,71 Lt, K. R. – 1154,42 Lt, V. A. – 1270,80 Lt, D. S. – 2617,10 Lt, I. T. – 10064,57 Lt, R. M. – 4564,49 Lt. Įmonės žalos biudžetui dydis 24689,62 Lt, t. y.: 10967,85 Lt GPM, 13641,52 Lt VSD įmokų, 80,25 Lt įmokų į garantinį fondą. Įmonė VSDFV Mažeikių skyriui turėjo pateikti informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas VSD įmokų sumas: 2006 II ketv. – 1031,46 Lt, už 2006 m. III ketv. – 1896,79 Lt, už 2006 m. IV ketv. – 1974,45 Lt, už 2007 m. I ketv. – 2405,80 Lt, už 2007 m. II ketv. – 1646,67 Lt, už 2007 m. III ketv. – 2124,07 Lt, už 2007 m. IV ketv. – 2562,29 Lt, VSD įmokų (V t., b. l. 130-140).
Patikslintu specialistės paskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad L. P. IĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2007-12-31 mokėjo dirbantiesiems neapskaitytą buhalterinėje apskaitoje 14424,03 Lt darbo užmokestį: P. J. – 6800,00 Lt, V. T. – 2581,71 Lt, K. R. – 1154,42 Lt, V. A. – 1270,80 Lt, D. S. – 2617,10 Lt. Įmonės žalos biudžetui dydis 12569,17 Lt, t. y.: 5618,85 Lt GPM, 6909,69 Lt VSD įmokų, 40,63 Lt įmokų į garantinį fondą. Įmonė VSDFV Mažeikių skyriui turėjo pateikti informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas VSD įmokų sumas: 2006 II ketv. – 1031,46 Lt, už 2006 m. III ketv. – 1156,22 Lt, už 2006 m. IV ketv. – 1233,89 Lt, už 2007 m. I ketv. – 1079,23 Lt, už 2007 m. II ketv. – 955,32 Lt, už 2007 m. III ketv. – 859,59 Lt, už 2007 m. IV ketv. – 593,97 Lt, VSD įmokų (VI t., b. l. 45-46).
Iš dalies kaltinamojo L. P. kaltė grindžiama ir liudytojos R. J. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba finansininke, veda įmonės apskaitą. Atlyginimus ji apskaičiuoja, bet mokėdavo pats savininkas. Dabar atlyginimai yra pervedami per banką. Tuo metu atlyginimai buvo skaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytą minimumą. Papildomų atlyginimų pas juos nebūdavo. Ji viską suskaičiuodavo ir visus duomenis pateikdavo M. M. deklaracijas pateikė ji. Kas liečia buhalteriją, viskas buvo derinama su direktoriumi. Pirminį variantą ji suskaičiuoja, bet patvirtina direktorius, įmonės savininkas. Atlyginimus skaičiuodavo pagal programą. Mokesčių inspekcijai deklaracijas teikia elektroniniu būdu. Paskaičiavusi atlyginimus, ji algalapį paduodavo savininkui. Pinigai yra pas savininką. Pas juos vyksta prekyba, labai daug grynųjų pinigų yra apyvartoje. Iš tų pinigų išsimokėdavo atlyginimus, likusius nunešdavo į banką.
Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, teismas vertina tik teisiamajame posėdyje patikrintus liudytojų parodymus, atmesdamas teisme neapklaustus liudytojus, kadangi nėra galimybės patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, išsamumą bei tikslumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo L. P. kaltę nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje, padarymu.
Kaltinamojo L. P. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnį kvalifikuota teisingai, kadangi jis būdamas L. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo pateikti neteisingi duomenys apie turtą, kas sudaro nusikaltimų sutaptį su BK 220 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad apgaulingai tvarkant apskaitą, tuo pačiu pateikiami neteisingi duomenys valstybės įgaliotoms institucijoms apie pajamas, pelną ar turtą, kas kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 220 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 222 straipsnis) nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimai padaryti esant nusikaltimų sutapčiai, todėl laikytina kad padaryta viena nusikalstama veika ir šiuo atveju BK 40 straipsnis taikytinas. Taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje esanti sąlyga yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo – kaltinamojo L. P. tėvo M. P. prašymas perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (VI t., b. l. 28-29). Šiame prašyme laiduotojas nurodė, kad su sūnumi artimai bendrauja, gali daryti jam teigiamą poveikį. Bylos duomenys liudija, kad M. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl manytina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.
Kaltinamasis L. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, iš dalies pašalino padarytą žalą bei įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį. L. P. anksčiau nebuvo teisiamas, po nusikalstamų veikų padarymo praėjo keli metai, ir jis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, kas rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti, todėl manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, padarytos veikos ir kaltinamasis L. P. atitinka BK 40 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 5659,48 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktiniai įrodymai: DVD diskas ir du sąsiuviniai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendė:
L. P., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
L. P. kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. P. 5659,48 (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis litus 48 ct) valstybei.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus: DVD diską ir du sąsiuvinius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.