Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-899/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
1-62-899/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00455-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. A.
Advokatai
Rimvydas Butis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00455-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.5; 1.2.19.4; 1.2.20.3; 2.3.6.4.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Linai Deržinskienei,dalyvaujant prokurorams Sandžiui Povilauskui, Andrej Mirnyj,kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Rimvydui Bučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 233 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutinis valstybės tarnautojas -Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjas, pažeisdamas LR Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus policijos pareigūno įgaliojimus vykdant jiems suteiktus įgaliojimus, vadovautis tik įstatymu, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, taip pat, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, pagrobė svetimą turtą, o būtent nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2011-05-20, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir tokiu būdu siekdamas asmeninės turtinės naudos, tuo padarydamas didelę žalą juridiniam asmeniui - Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kadangi buvo sumenkintas juridinio asmens prestižas, iškreiptas teisingumo bei teisėtumo principų taikymas, iš Šiaulių apskrities VPK NTB ENT skyriaus patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriose saugomi paimti, sulaikyti, areštuoti, konfiskuotini daiktai, dokumentai bei daiktiniai įrodymai, pagrobė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje esantį turtą - akcizais apmokestinamas prekes - ne mažiau kaip 12 000 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo cigarečių, turinčių pavadinime žodžius „Saint George“, „Minsk“ ir „More“, pakelių, nepaženklintų LR Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra ne mažesnė kaip 80 640 litų, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 178 straipsnio 3 dalyje.

V. A. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad daręs poveikį liudytojui A. S., kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme, duotų melagingus parodymus, o būtent V. A. 2011-11-29, 16.16 val., iš AB „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausančio laidinio ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs liudytojui A. S. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodęs atvykti prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, ten esančio prekybos centro „C.“, pokalbiui, pastarajam atvykus apie 18.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. A. nurodė niekam nepasakoti apie iš V. A. įgytas akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, nepaženklintas LR Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, kadangi priešingu atveju grėstų nemalonumai tiek liudytojui A. S., tiek V. A., po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V. A. žinodamas apie 2012-12-20 planuojamą liudytojo A. S. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2012-12-19, tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių m. centrinėje turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priėjęs prie ten buvusio A. S. nurodė nesakyti tiesos apie bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes dėl V. A. įgytų kontrabandinių cigarečių, priešingu atveju perspėjęs dėl galinčių kilti nemalonumų, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. A. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki 2011-05-20 buvo atsakingas už alkoholinių ir tabako gaminių naikinimą. Dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėju. Gegužės 17 ar 18 d. buvo nuėjęs į rūsį, raktus pasiėmęs iš A. M., kadangi gavo nurodymus sunaikinti naminę degtinę. Nuėjęs į rūsį, į kairę pusę sukrovė virš tonos naminės degtinės ir atidavė raktus. Žinojo, kad maišuose buvo cigaretės, nes jos buvo jo paties sulaikytos ir sukrautos, kiekis buvo ne 1 000 pakelių, nes baudžiamosios bylos iškeltos. Maišus joms laikyti pirkdavo, kiti tyrėjai tokiais maišais naudojosi, bet juos pirkdavo už savo pinigus, pažiūrėję, kad būtų tvirtesni. Maišai buvo užklijuoti ir su užrašais, kas yra, bylos Nr. ir kita informacija. Maišuose buvo sudėtos cigaretės, nes maišai buvo kampuoti, kompiuterių plokštelės būdavo sudėtos pagrinde dėžėse. Į maišus pakavo daiktus vežant iš įvykio vietos. Kas sudėta maiše, matėsi vizualiai, nes maišai ir praplyšdavo. Įrodymai buvo rūšiuojami: technika buvo dedama į vieną pusę, cigaretės - į kitą. Už daiktų saugojimą nuo 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios buvo atsakingas R. P.. Saugykloje buvo apie 1,5 m stelažai ir lieka nedidelis praėjimas, apačioje buvo sudėta naminė degtinė, gale – batai, viršuje gale - kompiuteriai, seni monitoriai. Po lentynomis maišų nebuvo, stelažai buvo užimti. Dešinėje buvo technika, dokumentai, 2-3 maišai cigarečių apačioje ir viršuje, kiti maišai vienas ant kito. Ant grindų buvo maišai su cigaretėmis, nes lentynos buvo užimtos. Gale stovėjo stalas. Laisvų vietų lentynose nebuvo, tačiau smulkų daiktą į jas buvo galima padėti. Raktų laikymo tvarkos nebuvo. Pasakydavo, kad reikia sunešti daiktus ir kurie būdavo laisvi, viršininkui pasakydavo, kad eina nešti daiktus. Dažnai Mi. pats pareguliuodavo. R. M. dažnai būdavo tame rūsyje. Paskutiniu metu į sandėlį eidavo dviese, dažniausiai su R. M., D. L., D. A.. Einant į daiktinių įrodymų patalpas, buvo žodinis nurodymas, kad po vieną nevaikščioti. Raktai buvo pas M., pas pavaduotoją, viršininkui nebūnant, galėjo būti palikti ir pas sekretorę. Paėmę raktus, grąžindami nepasirašydavo, gal sekretorė K. žymėjosi. Ant maišų buvo užklijuojamas bylos Nr., autorius ir užrašytas kiekis cigarečių. Paskutiniu laiku cigaretes vežė palaidas, todėl jos buvo dedamos į maišus. Visų daiktinių įrodymų žurnalą nuo pavasario vedė R. P.. Dešinėje pusėje buvo daiktiniai įrodymai, sudėti krūvoje. Sekančią dieną buvo priverstas parašyti pranešimą dėl atleidimo iš darbo, datos nenurodė. Gegužės mėnesio 20 dieną buvo išėjęs įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos, pats tuo metu sirgo. Birželio mėnesio pradžioje pridavė raktus ir spaudą. Atleistas buvo gegužės mėnesio 20 d., tą pačią dieną perdavė ginklus, o viską pridavė birželio mėnesį, grįžęs iš po nedarbingumo. Saugykloje paskutinį kartą buvo gegužės 17-18 d. Buvo atliktas auditas, rado kažkokių trūkumėlių, bet viskas buvo gerai. Po to R. P. fiksuodavo visus, einančius į rūsį. Nežino, ar rūsyje buvo vaizdo kamera. Stovėjo juodi maišai, melsvi maišai, raudonų maišų nebuvo, o žali - pačiam neužsifiksavo, jie galėjo būti atnešti jam nebedirbant, dar galėjo būti balti. Iki išėjimo iš darbo kabinete dirbo su R. M. apie tris keturis metus. Su tėvais vasarą važinėjosi po ligonines, dirbo sodyboje pas uošvius. Vieną rudens vakarą, lapkričio mėnesį, atvažiavo į namus buvęs kolega R. M. ir paklausė „ar turi degtinės“. Žmona įpylė jam degtinės ir jis pradėjo skųstis savo gyvenimu, paklausė, ar girdėjo, kad eina kalbos, kad jis prekiauja cigaretėmis. Jam pasakė, kad mažas miestas, kažką girdėjo. R. M. sakė, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mėginimo suklastoti dyzelino duomenis, kuris buvo vežamas be dokumentų ir paimtas. R. M. buvo tirti paskirta administracinė byla, kurioje R. M. išsiuntė mėginius cheminiams tyrimams į Muitinės departamento chemijos laboratoriją. Jis gavo atsakymus, kad išsiųsti dyzelino mėginiai yra geri, atitinkantys standartus, bet paskambinus serviso direktoriui, kad jis ateitų pasiimti dokumentus, kad viskas gerai. Tą pačią dieną atėjo prokuratūros darbuotoja ir paėmė iš R. M. visą bylą ir dyzeliną išsiuntė mėginius pakartotinai, po ko gavo atsakymus, kad dyzelinas neatitinka Europos standartų, o R. M. buvo išsiuntęs gerą mėginį. Paskui R. M. pasakė „ar žinai, kad dingo 30 dėžių cigarečių iš rūsio“, pats pasakė, kad nežino. R. M. lapkričio mėnesį pas jį ir atvažiavo, sakė parašęs pareiškimą atleisti iš darbo, sakė „mane laužia, kad aš išeidamas pasisavinau cigaretes“. Kažkokiam žmogui R. M. padėjo „išmušti“ skolas ar R. M. „išmušinėjo“, pavardė rusiška. Jis sakė, kad jį terorizuoja ir sakė papasakos apie veiklą su cigaretėmis. R. M. sakė, kad jis taip pat pergyvena dėl onkologinės ligos. Kartu svarstė kas galėjo paimti tas cigaretes. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus faktui, kad dingo cigaretės, M. pasakė, kad „bus naikinamas didelis kiekis cigarečių iš rajonų, kurio metu mes trukumą paslėpsime“. Paskui pasirodė straipsnis, kad sustabdyti kontrabandinių tabako gaminiai, kurie vežami sunaikinti, tačiau grįžta atgal. Visiems buvo nurodyta, kad griežtai būtų kontroliuojami naikinimo faktai. R. M. spaudė, kad jis tai padarė, jis pradėjo kalbinti A. S., kad dėmesį nukreiptų nuo R. M. ant jo (V. A.). Susitikęs su A. S., jo paklausė „ką jis su R. M. rezga“, pastarasis atsakė, kad nieko. Grįžęs iš po operacijos R. M. užsiėmė cigarečių pardavėjų apsauga. Informuoja apie išvykusius policijos automobilius ir taip perspėja turgaus prekeivius. Kolegos klausė „kas tam R. M. darosi, vaikšto aplink pastatus“. Iš moterų, kurios prekiauja vaistais, jis susirenka po 10-20 Lt. Šį pavasarį buvo sulaikyta viena moteris, kurios namie atliko kratą, klausė „kam aš mokėjau, ar niekas neskambino“, reiškia R. M. „stogas“ nepadėjo. Praeitų metų pradžioje pasitraukė iš gyvenimo viršininkas M.. Paklausus dėl ko jis nusišovė, pačiam sakė, kad dėl šios bylos, tačiau dabar jis to nebepasakys. Darbuotojai, kurie yra minimi, sakė, kad cigaretės dar buvo sudėtos visą vasarą. Patį apkalbėjo. R. M. nurodė, kad A. S. jis paspaudė ir šis pasakė, kad tai padarė jis (V. A.). Lapkričio mėnesį A. S. nebuvo dar apklaustas liudytoju. Pats nežinojo, kad A. S. bus apklausinėjamas. Atvyko į turgų pasižiūrėti eglučių ir paklausė A. S. „ar tave apklaus teisme“, paklausė ką pasakos, jis sakė „nieko, kad pirkau cigaretes iš nepažįstamų asmenų“. Pokalbis buvo trumpas. A. S., kiek dabar žino, yra išmestas iš prekiautojų cigaretėmis gretų. A. S. pažįsta nuo tada, kada stovi turguje, apie 10 metų, su juo santykių jokių. Kuomet nebedirbo, yra paskambinęs A. S. ir iš jo pirkęs 2-3 blokus cigarečių po 3-4 Lt. Gal A. S. turi nuoskaudą dėl jam surašytų protokolų, dėl kurių teismas skyrė dideles baudas. Nepamena, kiek protokolų pats jam yra surašęs. A. S. duodamus parodymus išgirdo apklausų metu teisme. Tokie parodymai dėl darbinių santykių, t. y. A. S. gelbėjo R. M.. Vasarą R. M. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl išaiškinto didesnio nusikaltimo nei jis padarė. Parodymuose A. S. nurodo abstrakčiai, netikslios datos, jam užvedančius klausimus pateikė prokuroras. Konfliktų su R. M. darbe nebuvo, parodymai tokie, nes jis nori save apsaugoti. Keista, kad kratos metu pas A. S. namie rado maišus. Kiek darė kratų dėl cigarečių, jis niekada nelaikydavo ir nesandėliuodavo cigarečių ten kur gyveno, o dabar namie tie maišai su pirštų atspaudais buvo rasti. Kodėl nebuvo kitų darbuotojų, t. y. R. M. atspaudų ant maišų, kodėl A. S. pirštų atspaudų nebuvo. Su A. S. sveikindavosi, rankos nepaduodavo, bet jo telefoną turėjo iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir iš seniau likęs telefone. Su A. S. bendravo gal 3-5 kartus. Tą pačią dieną buvo trys ar keturi skambučiai dėl cigarečių nusipirkimo. Tokie cigarečių pirkimai buvo gal 4-5 kartai. Iš kitų telefono numerių skambino, nes paties telefonas buvo nusėdęs. Pats norėjo su A. S. susisiekti, pakalbėti. Pažeidėją sulaikė jis pats, protokolą gali surašyti kiti: vieni rašo vieną protokolą žmogui, kiti - daiktų paėmimo protokolą, kiti paaiškinimą ima, jie būdavo darbus pasiskirstę. Galėjo būti ir tiksliniai reidai Pietinės, centrinės nuovadų, nes ne jų teritorija ir asmenys jų neatpažįsta. Pats prieš Kalėdas norėjo nusipirkti eglučių ir turguje sutiko A. S., jis sako „nepirk, jos prastos“. Tuo metu turguje buvo su žmona. Paklausė jo „ar tave kviečia į posėdį“, jis sako „mane“. Paklausė „ką pasakosi“, sako – „nieko“, tai buvo visas pokalbis. A. S. pats akcentavo „apie tave ten nieko nėra“. Turguje klausė A. S. dėl vyksiančios apklausos. Pasakė jam, kad gavo šaukimą į teismą, gal tave kviečia, paklausė ką pasakosi, sako „nieko“. Iki susitikimo su A. S. pats nežinojo kas bus apklaustas teisme. Prieš susitikimą su niekuo apie apklausą nekalbėjo, nes nebuvo su kuo. Pačiam nebuvo svarbu kas bus apklaustas, nes nežinojo bylos aplinkybių, tik žinojo, kad apie jį kažkas rezgama. A. S. versija, kad jo prašė nesakyti tiesos, nes taip buvo sutarta su R. M., siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. R. M. teisme melavo, kad jis sužinojo iš šaltkalvio, kad cigaretes rugsėjo mėnesį matė rūsyje. Sužinojęs, kad R. M. rezga, paskambino A. S. ir paklausė ką R. M. rezga, sako „nieko“, bet tas nieko išaugo į bylą. Pats nieko negąsdino tik, paklausė ką rezga. Pats su byla susipažino po metų. Kad A. S. buvo apklaustas, sužinojo tik teisme. Prokuroras uždavė A. S. klausimus, A. S. į juos atsakinėjo. Teisme pats suprato, kad viskas metama ant jo (V. A.). A. S. sutarė su R. M. apkalbėti jį (V. A.). Prokuroras vedė bylą R. M. atžvilgiu, kurie kartu žaisdavo futbolą, ir mano, kad buvo susitarimas, jei suras atpirkimo ožį, bylą nutrauks. A. S. su R. M. buvo geri draugai. R. M. išėjęs į pensiją užtikrino apsaugą prekeiviams, iš vaistus pardavinėjančių šeštadieniais susirinkdavo po 10 Lt. Susipažinus su byla ir rado M. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad cigaretes galimai pradangino R. M. su A. S. pagalba. R. M. sužinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla, po to viršininkas pradėjo jį laužti ir R. M. sužinojo, kad susirgo vėžiu. Viršininkas M. pagal jo paties (V. A.) turimą informaciją buvo apklaustas. Apklausos protokolo byloje nebuvo, nes gal buvo nenaudinga bylą vedusiam prokurorui. Buvo apklausti darbuotojai, kurie matė, kad tos cigaretės gerą pusmetį jam (V. A.) išėjus iš darbo buvo. Prašė prokuroro apklausti tuos darbuotojus, bet prokuroras atsakė, kad nėra reikalo. A. S. apklausoje minėjo, kad vasaros pradžioje du kartus pirko iš jo (V. A.) 10-11 dėžių. Dingę 19 tūkstančių cigarečių pakelių, tai būtų 39 dėžės. Dėžėje telpa 500 pakelių cigarečių. Dėžėse po kelis pakelius trūkdavo, nes darbuotojai patys surūkydavo ar išdalindavo. Paties pastoviai prašė cigarečių, bet tuo neužsiėmė, nes buvo atsakingas už jų naikinimą.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad V. A. yra gerai pažįstamas, su juo kartu dirbo 6 metus tam pačiame kabinete, buvo kolegos. Dabar santykiai neutralūs. Pats iš darbo į pensiją išėjo lapkričio mėnesį, tiksliai nepamena. Iš D. - šaltkalvio apie cigaretes sužinojo jau nebedirbdamas policijoje. Pas D. atvyko kuomet pas jį buvo atlikta krata apie 2011-11-25. D. duota informacija buvo neoficiali ir tai, kad trūksta cigarečių, pasirodė R. P.. Į cigarečių dingimą nekreipė dėmesio, sakė, kad išsiaiškins patys, nes pats nebedirba. Tačiau išėjus į pensiją, 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, po kelių savaičių jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Atvykę tyrėjai pateikė teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad jis gali saugoti pagrobtas cigaretes iš Šiaulių policijos komisariato saugomų patalpų. Po kratos kitą dieną pats nuvyko į skyrių pas viršininką A. M. ir klausė dėl atliktos kratos motyvų. Jis paaiškino, kad dingo cigaretės ir pas jį, kaip galimą įtariamąjį, buvo atlikta krata. Po savaitės ar po dviejų buvo atlikta krata pas jo namo laiptinės gyventojus su tikslu rasti pagrobtas cigaretes. Tuomet suprato, kad buvo peržengtos visos padorumo ribos ir supykęs nutarė atlikti savo tyrimą, siekiant išsiaiškinti kas pagrobė tas cigaretes. Pats apie cigarečių dingimą sužinojo pas D. - šaltkalvį. Lapkričio 8-11 dienomis sužinojo, kadangi skyriaus vyr. tyrėjas R. P. tose patalpose darė prekių sutikrinimą ir pastebėjo, kad yra cigarečių trūkumas. Šaltkalvis turbūt girdėjo iš R. P.. Sekančią dieną po kratų sutiko A. S., su kuriuo bendraudavo dirbant Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriuje, santykiai su juo buvo tarnybiniai. A. S. pažįsta 3-5 metus, su juo bendraudavo dėl cigarečių kontrabandos neteisėto laikymo ir realizavimo. A. S. paklausė ir paprašė išsiaiškinti, ar kas nors iš policijos pareigūnų jam siūlė įsigyti cigarečių. Pradžioje jis atsakyti vengė, bet po to gruodžio mėnesio pradžioje jis pasakė „būk ramus, tau nieko nebus”. Sakė negali, nes jaučia A. M. „važiavimą”. Pačiam buvo diagnozuotas vėžys, reikėjo operuotis. Tuomet A. S. pasakė, kad jis rugsėjo mėnesį iš V. A. įsigijo cigarečių „Minsk“. Kitko žinoti sakė neverta ir daugiau nieko nepasakos. Po kelių dienų nuvyko į prokuratūrą pas Š. ir paprašė, kad būtų ikiteisminiame tyrime apklaustas specialiuoju liudytoju ir pasakytų ką jam pasakė A. S.. Su A. S. susitikę daugiau apie tuos reikalus nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o ar A. S. jam pačiam sakė tiesą, nežino. A. S. paminėjo tik cigaretes „Minsk”. Pats neužsiima cigarečių realizavimu ir laikymu, baimės dėl tokios veikos neturėjo. Paties atžvilgiu nebuvo nei šantažo, nei psichologinių priemonių, dėl šio įvykio buvo ramus. A. S. pasakydamas tai, kaip pačiam atrodė, kad jis (R. M.) turėjo žinoti kas įvykdė cigarečių pagrobimą. A. S. pasakydamas muistėsi, nebuvo ramus, nurodė vardą ir sakė daugiau nieko nepasakos. A. S. paminėjo „Minsk” cigaretes, kitų cigarečių pavadinimų - ne. Pats paklausė, ar cigaretės „Minsk“, kitų pavadinimų taip pat neminėjo, galbūt jei būtų paklausęs, jis būtų paminėjęs kitus. Policijoje cigaretes pakavo į žalios spalvos maišus su tyrėju D. L.. Su žmona kalbėjo apie cigarečių pagrobimą, nes tai nekasdienis reikalas. Su žmona telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie cigarečių pagrobimą, nes žmona klausė, ar jis (R. M.) nagų neprikišo, tad jai sakė, kad pats čia nieko dėtas. Su A. S. ir kitais turguje prekiaujančiais asmenimis ryšių nepalaiko, praeidamas pasisveikina. Apkalbėti V. A. ir sakyti netiesą neturi dėl ko. Sako tiesą ir teisme, ir sakė ikiteisminio tyrimo metu. Ant V. A. pats nepyksta. Pyko ant A. M., nes iš jo pusės juto spaudimą ir norą padaryti įtariamuoju. Parodymuose kalbėjo apie A. M. ir G. P.. Tarnybinių konfliktų dirbant kartu su G. P. yra buvę, dabar nėra. Turgavietės prekeivius žino visus, kadangi A. S. jam pačiam teikdavo informaciją, todėl ir kreipėsi į jį. A. S. ir paties santykiai buvo artimesni nei tarp jo ir kitų turgaus prekeivių. Su A. S. bendraudavo dažnokai. Galbūt jis pats ir prikalbėjo ar paveikė psichologiškai A. S., nepamena, bet tai išgauti informaciją pavyko. A. S. sakė „pirko iš Vigio, su kuriuo sėdi vienam kabinete”, pavardės neminėjo. Su A. S. rugsėjo mėnesį buvo sutikęs du kartus. Per pirmą susitikimą A. S. pasakė, kad cigaretes pardavė V.. Antrą kartą A. S. apie įvykį griežtai atsisakė kalbėti. Grasinimo A. S. nebuvo, jam išdėstė savo nuomonę, sakė „negalvok, kad tu toliau prekiausi turguje, dabar tave suės“, toks galėjo būti spaudimas. Pats žinojo, kad jis turėjo priėjimą prie kontrabandos, jo klausė, ar jis negali A. S. supažindinti su kitais asmenimis, norėjo A. S. infiltruoti. Rašė slaptus tarnybinius pranešimus, juose minėjo asmenį, kuris jį kaltina neva jis (R. M.) su A. S. cigarečių kontrabandą organizuoja, iš to pats tik pasijuokė. Su A. M. vyko pokalbis, bet grėsmės neįžvelgė, gal sakė „kaušas nori mane pašiurpinti, kad užsiimu cigaretėmis”. Iki liepos mėnesio 11 dienos didelio kiekio naminės degtinės iškrovimo nepamena. Saugykloje atidarius duris už kelių metrų stovėjo žali maišai, sudėti sukrauti dešiniau. Žali maišai, 5 ar 6, buvo ant žemės, kur kitos cigaretės buvo sudėtos, nepamena. Saugykloje paskutinį kartą pats buvo gal rugpjūčio mėnesį K. prašymu, nes ji prašė atnešti buhalterines knygas, bet ne vienas. Tuo metu dar matė tas cigaretes, tai buvo rugpjūčio mėnuo. Tie maišai buvo, kuriuos supakavo su D. L., sekančią dieną po sulaikymo 2011 metų birželio – liepos mėnesį, nepamena. Kad maišus saugykloje matė vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, gali teigti. Žmogus, kuris patį terorizavo, vardu Vytautas, jis psichiškai nesveikas, gulėjo „durnyne“, vienas kitam jokių paslaugų neteikė. Jis cigaretėmis neužsiiminėjo. Jokių skolų „išmušinėti“ neprašė. Nepamena, kodėl jis supyko ir girtas kažką sakė, kad praneš ir paviešins, kad jis (R. M.) su A. S. užsiima cigaretėmis. Nuo 2010-2011 metais raktai buvo pas A. M., G. K. ir G. P.. Siekiant gauti raktą, reikėjo eiti pas A. M. prašyti, jam reikėdavo paaiškinti dėl ko eina į saugyklą. Vienas saugykloje buvo ir nekartą. V. A. vienas saugykloje galėjo būti, nes bet kas galėjo nueiti vienas. Nurodymo, kad į sandėlį reikia eiti keliese, nebuvo, apsilankymai saugykloje buvo tik M. žinioje. Cigaretės, kurios buvo sudėtos į žalius maišus, buvo D. L. žinioje, tai mėlyni ir raudoni pakeliai, kuriuos pakavo 2011 m. vasaros pradžioje. Bylos nepamena, kada buvo cigarečių sulaikymas. Gali būti, kad ikiteisminis tyrimas buvo priskirtas kitai tyrėjai, kuri paprašė D. L. sudėti į maišus. Maišai rugpjūčio mėnesį buvo tie patys. D. L. pirko maišus, kiek jų buvo, nežino. Cigaretės, sulaikytos prie R., buvo sudėtos ant stalo pas D. L. kabinete, vėliau supakuotos į žalius maišus, užklijuoti aprašai, gal 5 -6 maišai. Juos nunešė ir pastatė saugykloje ant žemės, juos matė rugpjūčio mėnesį, kiek jų buvo, nežiūrėjo.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra buvęs kolega, santykiai su juo neutralūs. 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje atliekant daiktų, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, ruošimąsi planuotam daiktų sunaikinimui, buvo pastebėta, kad trūksta paruoštų naikinimui cigarečių. Apie trūkumą buvo informuotas įstaigos vadovas jo tarnybiniu pranešimu. Buvo nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti neatidėliotini tyrimo veiksmai. Tyrimo eigoje atlikus inventorizaciją ir nustatyta 19 tūkst. 60 pakelių įvairių rūšių cigarečių, skirtų sunaikinimui, trūkumas. Nustačius trūkumą, buvo surašytas inventorizacijos aktas, kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos. Trūkumą pastebėjo jis ir nedelsdamas informavo tiesioginį vadovą A. M.. Vadovas savo ruoštu nedelsdamas informavo aukštesnius vadovus. Trūkumą pastebėjo lapkričio mėnesio pabaigoje, tuo metu kai surašė tarnybinį pranešimą. Pats tuo metu buvo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausias tyrėjas ir pagal įsakymą nuo birželio 1 d. paskirtas tabako gaminių, alkoholinių medžiagų naikinimo komisijos pirmininku, o iki birželio 1 d. buvo atsakingas V. A.. Trūkumo pastebėti negalėjo, nes iki birželio 1 d. už cigarečių naikinimą ir turto priežiūra buvo atsakingas V. A., ir jam (R. P.) tai neturėjo rūpėti. Birželio 1 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, po kurių grįžo tik liepos viduryje ir sužinojo apie šį įsakymą bei paskyrimą. Tuomet išsakė viršininkui, kad, esant tokioms aplinkybėms, reikėtų daryti inventorizacinę komisiją, reikalinga inventorizacija ir, nustačius visus likučius, būtų perimta atsakomybė. Vadovas buvo informuotas, bet atsakymo nedavė. Grįžus iš atostogų maišai pačiam nerūpėjo, nes buvo nepatenkintas, kad yra paskirtas komisijos pirmininku pačiam nebūnant ir paties neperspėjus. Savo nepasitenkinimą išsakė A. M., reikalavo, kad būtų atlikta inventorizacija. Grįžęs iš atostogų, sužinojo iš kolegų, kad A. M. iniciatyva buvo sukviesti visi skyriaus darbuotojai perkelti daiktus iš vienos pusės į kitą. Atėjo ruduo, A. M. pradėjo priminti, kad yra didelis naminės degtinės kiekis, kitų naikintinų daiktų, patalpoje buvo pilna daiktų. Patalpoje pereiti nebegalėjo, juos reikėjo tiesiog perlipti. A. M. liepė pradėti naikinti ir atlaisvinti rūsį. Sunaikino klastotus daiktus. Patalpos šiek tiek atlaisvėjo. 2011-11-11 sunaikintos 3 t naminės degtinės. Patalpos dar atlaisvėjo. Po to A. M. pasakė, kad laikas naikinti tabako gaminius. Pradėjo surinkdamas visus teismų sprendimus, kas užėmė laiko. Naikinti reikėjo visos apskrities gaminius, lygiagrečiai iš visos apskrities vežė jau kitus kiekius iš kitų padalinių. Visas darbas užtruko apie mėnesį. Saugykloje esančios cigaretės niekur neturėjo būti išnešamos. Pagal esamus dokumentus lapkričio 25 dieną sužiūrėjęs galutinį kiekį, pamatė didžiulį trūkumą, apie kurį informavo, kad skyriuje nėra cigarečių. Iki birželio 1 d. materialinės vertybės esančios rūsyje saugomos buvo neapskaitomos, nešamos ten chaotiškai. Vėliau buvo pavedimas suskaičiuoti daiktus. Buvo sutikrinti dokumentai, esamų daiktų kiekiai. Buvo atlikta pirmoji inventorizacija. Su inventorizacijos nariais apžiūrėjo, tikslių kiekių nepamena, bet tai galėjo būti atlikta 2011 m. spalio mėnesį. Atlikto audito akto nepamena. A. M. norėjo cigaretes vežti naikinti, nenurodant, kad yra trūkumas, nes jis, pačiam apie tai pasakius, sureagavo tylėjimu, pasakė „einam pas pavaduotoją“. Tikslūs skaičiai yra nurodyti inventorizacijos akte. Šaltkalvį D. žino, jis yra senas darbuotojas. Su juo apie cigaretes nekalbėjo. Iš kur šaltkalvis D. galėjo žinoti apie trūkstamų cigarečių kiekį iki tyrimo pradžios, pačiam kelia nuostabą, nežino. Iki birželio 1 d. pats yra buvęs saugykloje ir ne kartą į saugyklą patekti galėjo kiekvienas darbuotojas. Raktų buvo trys komplektai: buvo pas skyriaus vyriausiąją tyrėją, kuri eidavo skyriaus vadovo pareigas, skyriaus vadovui nesant - G. K., kitas pas viršininką A. M., kitas komplektas pas jį patį. Nei vienas darbuotojas negalėjo patekti nepranešęs A. M., tik su jo žinia. Gavęs leidimą, darbuotojas į sandėlį galėjo eiti ir vienas pats. Pas L. raktai galėjo būti. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo atliktos kratos įvairiose vietose pas R. M., V. A., A. S.. A. S. žinomas kaip kontrabandinių cigarečių prekeivis. Pas A. S. buto rūsyje buvo rasti maišai, kurie pagal spalvą ir tipą, pakavimo medžiagos likučius buvo identiški tiems, kuriuos yra matęs saugykloje. Rasti žali maišai su pakavimui naudojama plačia juosta su baltu popieriaus likučiais, rado maišų fragmentus. Maišai buvo tokie pat kaip laikomų saugykloje. Įvertinus ką matė ankščiau ir kratos metu abejonių buvo mažai, kad tai ne tie maišai. Maišai buvo tinkamai supakuoti ir perduoti su kratų protokolais ir kita medžiaga, persiųsti ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui. Cigaretės, kurios buvo sudėtos į tokius pat maišus, buvo paimtos viename ikiteisminiame tyrime tyrėjo D. L.. Į rūsį nešdavo ir išnešdavo visi skyriaus darbuotojai. 2011 metų pavasarį, tiksliai pasakyti negali, tuos maišus matė. Bet tiksliai pasakyti negali, nes už cigarečių laikymą, naikinimą buvo atsakingas V. A., todėl pačiam juos įsidėmėti nebuvo jokio poreikio. Maišai iki gegužės mėnesio pabaigos sandėlyje tikrai buvo. Pačiam išeinant į atostogas, plius minus kelios dienos, žali maišai sandėlyje galėjo būti. A. S. davė susipažinti su kratos protokolu, asmuo pasirašė, paėmė daiktus ir jo nesulaikinėjo bei jo parodymų nefiksavo. Į žalius maišus sudėtų cigarečių rūšis „Minsk“. Asmens pavardės, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepamena. Galėjo būti įtariamasis N., nes šis asmuo tokius kiekius kontrabandos galėjo vežti. Kuomet buvo sutikrinti dokumentai ir sužiūrėti cigarečių kiekiai, buvo klausinėjama darbuotojų kas, kur, kokias cigaretes yra paėmę ir padėję, vienas cigarečių kiekis buvo ryškesnis tyrėjo D. L.. Pakavimui naudojamos parankinės priemonės, galėjo pakuoti į žalius, juodus maišus. Šitas kiekis išsiskyrė, nes buvo didelis ir paimtas vienu metu, supakuotas į žalius maišus. Žaliame maiše gali tilpti apie 500 pakuočių, priklausomai nuo pakelių storio. Viename maiše gali sutilpti priklausomai nuo cigarečių rūšies. Į dėžę apie 500 pakuočių. Į maišą telpa dėžė normalių ir dvi plonų. Pakavimo medžiagoms buvo naudojamos parankinės priemonės: šiukšlių maišai ir plati pakavimo juosta, su ja užrišant maišą, užklijuojama lentele su trumpa fabula, dalyvavusių parašais. Kratos metu rasti maišai ir jų fragmentai su lipnia plėvele, ant kurios matėsi balto lapo fragmentai. Ar buvo likusių užrašų, nepamena. Fakto, kad M. J., D. A., R. P. nešė maišus į sandėlį, nepamena. Vienas ar kitas ėjimas į sandėlį, pernešimas daiktų buvo kasdien. R. M. buvo ilgametis darbuotojas, dirbęs įvairiuose įstaigose: Valstybės saugumo departamente, Transporto policijos komisariate, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir pas juos, iš jų įstaigos išėjo į pensiją. Apie grasinimus R. M. yra užsiminęs, bet suprato, kad tai asmeniniai reikalai.

Liudytojas D. A. teisme parodė, kad su V. A. buvo bendradarbiai ir iki posėdžio jo metus nebuvo sutikęs. Apie įvykį girdėjo iš kalbų. 2011 m. lapkričio mėnesį susirinkimo metu buvo informuoti, kad iš skyriaus dingo apie 30-40 dėžių konfiskuotų cigarečių. Sklido kalbos, kad cigarečių buvo pasigesta ankščiau. Tikslaus cigarečių trūkumo kiekio pats nežino. Saugykla yra Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato pastato rūsyje. Į patalpą patekdavo, nes nešdavo daiktinius įrodymus saugojimui. Kuomet daiktinių įrodymų buvo paimti dideli kiekiai, tuomet juos tekdavo nešti beveik viso skyriaus darbuotojams. Raktai būdavo pas viršininką A. M., pavaduotoją K., R. P., kartais raktai būdavo pas L., bet 2011 m. retai, tik pagal viršininko nurodymus. Į rūsį einant dalyvaudavo vienas iš tų asmenų, dažniausiai su R. P.. Susirinkimo metu viršininkas pagarsino, kad dingo 30-40 dėžių cigarečių. Realiai cigarečių kiekis galėjo būti apie 50 dėžių maksimaliai per metus. Realiai, tai būtų išneštos visos cigaretės, didžioji jų dalis. Cigaretės buvo sulaikytos N. byloje. R. M. prieš išeidamas į pensiją pas juos užėjęs į kabinetą, reiškė nepasitenkinimą vadovui, pasakė „aš nukentėjo, bet žinau tokį dalyką, kad bus bomba, A. M. atsirugs“. Tai buvo 2011 m. prieš lapkričio mėnesį. Po kurio laiko paaiškėjo, kad dingo cigaretės. Po susirinkimo, kuomet sužinojo kad dingo cigaretės, pačiam saugykloje neteko būti. 2011 m. spalio 26-28 dienomis turėjo būti saugykloje, kiek pamena, cigarečių trūkumo nebuvo. Daiktinių įrodymų buvo daug, ant žemės naminė degtinė, sudėtos cigaretės. Daiktų buvo ant žemės, negalėjo laisvai praeiti. Turėjo padėti 8 dėžes cigarečių ir rasti vietą joms buvo sunku. Lentynose suradus tarpą jas sudėjo. Žalios spalvos maišai buvo sudėtų cigarečių, konfiskuotų N. byloje. Vienintelį kartą pakavo į žalius maišus. Pats matė žalius maišus, o vienas maišas buvo praplėštas. Ties vieno maišo viduriu buvo praplėšta skylė. Keista, cigaretės „Minsk“ nebuvo įtrauktos O. programos tyrimų dalyje. Cigaretės buvo sudėtos vienu aukštu. Žali maišai buvo prasti, plyšo, dėjo į kelis. Paklausus, kodėl jis praplėštas, kažkas pasakė, kad buvo atvykęs O., kuris atlieka tabako gaminių banderolių kontrolę. Keista buvo kodėl, nes tų cigarečių O. nekontroliuoja. 2011 m. spalio mėnesio gale kiek tiksliai buvo žalių maišų, pasakyti negali, bet ne vienas. Maišus matė ir juos sunešant. Kad rūsyje buvo žali maišai, tai faktas. Žali maišai buvo saugomi po dešine puse ant žemės, į lentynas kairėje pusėje sudėjo naujai atneštas cigaretes. Kiek tiksliai žalių maišų buvo rūsyje, pasakyti negali, gal 1-2 iš jų buvo kitos spalvos. Pats daro prielaidą, kad 2 dėžės galėjo tilpti į vieną maišą, bet jų galėjo būti ir daugiau. Dažniausiai daiktams buvo naudojami juodi ir mėlyni maišai. Ant tų maišų klijavo kas ir iš kur paėmė, adresas ir pakavime dalyvavę asmenys. Buvo klijuojamas lapas A4, A5, kartais padalintas į kelias dalis lapo formatas. Įeinant į rūsį reikia praeiti dvi duris, grotuotas ir paprastas rūsio duris. Po darbo lauko durys būna uždarytos. Dar galėdavo patekti pro Migracijos skyrių. Raktų komplektas buvo du raktai, sukabinti kartu. Būdavo galimybė eiti į rūsį ir vienam, bet dažniausiai į rūsį eidavo su R. P., kartais su K.. 2011 m. po vieną į rūsį neidavo. Raktus atiduodavo grįžę. 2009-2010 metais R. M. gal mėnesį turėjo raktus, nes tvarkėsi rūsyje daiktinius įrodymus. V. A. buvo atsakingas už sandėlyje laikomų alkoholio, tabako gaminių naikinimą iki išėjimo į pensiją. V. A. į pensiją išėjo apie 2011 m. gegužės mėnesį, o R. M. - apie spalio – lapkričio mėnesį. Jam teko dirbti kartu su V. A., jis vedė daiktų apskaitą, buvo atsakingas už daiktinius įrodymus. Kol R. M. dirbo skyriuje, būtų jį apibūdinęs kaip sąžiningą pareigūną, bet po to pradėjus aiškėti R. M. iškelto ikiteisminio tyrimo aplinkybėms, pradėjo matytis jo nesąžiningai vykdoma veikla. Dėl cigarečių platinimo R. M. buvo sakęs, kad jam skambino žmogus, kuris grasina perduoti prokuratūrai, kad jis susijęs su cigarečių platinimu. Kartą važiuojant automobilyje buvo R. M. skambutis, po kurio jis sakė, kad skambina operatyvinis darbuotojas ir jį šantažuoja. Rūsyje spalio 26 dieną pats buvo, nes pasižiūrėjo į išduotus B kvitus, kuriuos gaudavo priduodami kitus daiktus ne jų saugyklos, priduodant automobilius, tai žino, kad buvo rūsyje ne vėliau spalio 28 d. Su V. A. iki jo pensijos dirbo apie metus, jokių konfliktų negirdėjo. A. S. - cigarečių prekeivis, prekiaujantis turguje, su juo santykius palaikė R. M.. Kokie tai buvo santykiai, sunku pasakyti, bet kaip suprato, tai buvo tarnybiniai santykiai. Ar A. S. buvo R. M. informatorius, to nesužinos, tai slapti dalykai, kurie yra neviešinami. Dėl A. S. ir R. M. veiklos konkrečių argumentų nėra, bet tokie sutapimai būdavo, kad jiems (pareigūnams) pasirodžius turguje pasirodydavo ir R. M.. Taip pat į skyrių pristačius pažeidėją netrukus pasirodydavo R. M.. Paklaustas, ką turguje veikia, R. M. pasakydavo, kad atėjo apsipirkti. Ar R. M. įspėdavo pažeidėjus, pasakyti negali. Po išėjimo į pensiją ar R. M. įspėdavo cigarečių pardavėjus, nežino, bet buvo tokie sutapimai, kad pareigūnams atėjus į turgų, visuomet buvo ir R. M.. N. byloje buvo paimta 15 dėžių cigarečių, nes buvo keista, kad mažame automobilyje gali tilpti tiek daug cigarečių. Gali tilpti 500 pakuočių vienoje dėžėje. Ar visos pakuotės buvo supakuotos į žalius maišus, pasakyti negali. Buvo skaičiuojami cigarečių pakeliai, dedami į maišus kol tilpo ir rišami. Savo automobilį stato kieme, po darbo valandų yra griežtai pasakyta, kad negali statyti. Tačiau darbo metu, jei yra laisvų vietų, automobilius stato prie garažų. Arčiausiai daiktinių įrodymų rūsio yra baltų plytų pastatas. Automobilius stato kur yra vietų: prie garažo, prie budėtojo. Išvažiuojant ir įvažiuojant ir po darbo automobilių niekas netikrina. Ankščiau reikėdavo budėtojui paskambinti ir prisistačius paprašyti, kad pakeltų užtvarą. Kokie buvo V. A. ir A. S. santykiai, nežino. Teko girdėti, kad jie kartais susitikdavo ar ieškojo V. A. susitikimo su A. S.. Ar buvo konfliktų, pasakyti negali, mano, kad draugiški santykiai neturėjo būti.

Liudytojas M. J. teisme parodė, kad V. A. yra buvęs bendradarbis. Su juo kartais žvejodavo, dabar santykiai neutralūs. Paskutinį kartą žvejyboje buvo gal prieš du metus, tuo metu jis dar dirbo. Metus laiko prieš įvykį rūsio raktų kontrolės nebuvo, buvo „palaida bala“. Rūsio raktus būdavo po kelias dienas pas bet kurį žmogų iš skyriaus. Vėliau rūsio raktai būdavo pas pavaduotoją G. K., sekretorę K. L., viršininką A. M.. Vėliau į rūsį eidavo su palyda – R. P., G. K.. Daiktus nešant eidavo asmuo atsakingas, jei įrodymų daug, padėdavo visas kolektyvas. Grįžo nutartis iš teismo byloje dėl daiktinių įrodymų grąžinimo. Pats ėjo į rūsį apie rugsėjo mėnesį, metų nepamena: 2011 ar 2012 metais. Sunku buvo praeiti, ant žemės buvo talpos su namine degtine, buvo sudėti mėlyni maišai, kurie pačiam krito į akis. Kairėje pusėje rado savo daiktinius įrodymus ir išėjo. Buvo su G. K., gal R. P., tiksliai nepamena. Spalio mėnesį nešė cigaretes su kolegomis galbūt sulaikytus J. byloje, negalėjo praeiti pro daiktus, vienam įėjus į rūsį, perdavinėjo cigaretes, kad jie būtų padėti. Mėlyni maišai buvo sudėti dešinėje pusėje, buvo sunku praeiti. Kairėje pusėje stovėjo naminė degtinė. Spalvos nepamena: ar maišai buvo mėlyni ar žali. Spalio mėnesį V. A. jau nedirbo. Maišai su cigaretėmis buvo D. L. žinioje, kada jie atsirado, pats nežino, galbūt atostogų metu, vasarą. Po įvykio ėjo į rūsį su R. P. ir pamatė, kad rūsyje jau tuščia. Kokios cigaretės dingo, nežino, nesidomėjo. Keista buvo, kad R. P. įstojo į profsąjungą, nes jam tai buvo nebūdinga. Buvo ruduo. Iš kalbų žino, kad planavo iš rajono perduoti cigarečių naikinimui. Dar įstrigo vadovo reakcija, kad Vilniuje sulaikė naikinamas cigaretes. V. A. skyriuje buvo atsakingas už cigaretes ir alkoholio naikinimą. A. M. po įvykio kvietėsi - darbuotojus atskirai, buvo keista, nes atrodė, kad jis rinko informaciją. Galvojo, kad tai buvo vadovo toks darbas. Žali maišai rūsyje buvo sukrauti. Spalio 27 dieną galėjo su D. A. nešti cigaretes, tuo metu maišai buvo. Spalio 7 d. maišus matė ieškodamas dėžės, o spalio 27 dieną matė, nes visi netilpo į patalpą. Vienas, atrodo R. P., daiktus priiminėjo ir dėjo į vietą. Praeiti rūsyje nebuvo įmanoma. Po R. P. kategorijos pasitvirtinimo R. P. ir vadovas lakstė kaip nesavi. Po to suprato, kad R. P. nesutiko naikinti cigarečių su trūkumu. Aplinkybių dėl spynų pakeitimo, nežino. Raktas buvo kvadratinis, šiai dienai toks pat. Viršininko reakcija sulaikius Vilniuje cigaretes buvo ironiška, tarp eilučių galėjai perskaityti „žiūrėkit, kad pas mus taip nenutiktų“. Ar matėsi kas buvo maišuose, nepamena. Užrašų neužfiksavo, bet matėsi, kad yra kampai. Jei maišuose būtų sudėti kiti daiktai, pasakytų tik pačiupinėjęs. Skyrius žinojo, kad R. M. bendravo su A. S.. A. S. atliko paskirtus viešuosius darbus policijos kieme ir visi matė kaip R. M. su A. S. kalbasi, kartu rūko. Galbūt buvo atliekami operatyviniai veiksmai, suteikiama informacija. Girdėjosi kalbos apie R. M. negerus darbus, kad jis bendrauja su pažeidėjais. Vėliau rinkdavo duoklę iš vaistais prekiaujančių moterų. Turguje lankydavosi, bendraudavo su A. S., K.. Jis skambindavo V. J. ir klausdavo, ar jie (pareigūnai) vakare dirba. Apie tai buvo informuoti vadovai. Kalbos apie šantažą R. M. buvo prieš jam išeinant į pensiją du, tris mėnesius. Jis sakė, kad jį spaudžia A. M., jis jį yra užsisėdęs. Vėliau sužinojo, kad R. M. iškelta byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba. R. M. sakė, kad A. M. nori su juo susidoroti, bet jis sakė „žinau tokį kozirį, ateis laikas, sužinosi“. Jo nuomone, tai galėjo būti cigarečių dingimas. A. S. ir V. A. santykiai jei buvo, tai jie buvo neakivaizdūs, nėra matęs, kad V. A. vaikščiotų kaip R. M.. Matė, kad A. S. V. A. parsiveda kaip pažeidėją, o kaip jie bendraudavo kabinete, nežino. Dėl A. M. pasitraukimo iš gyvenimo ėjo daug kalbų: dėl bylos, dėl meilės, dėl alkoholio. R. M. stebėtojus prie policijos komisariato yra matę ir bendravę.

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad V. A. pažįstamas, santykiai suysu juo neutralūs. V. A. - buvęs bendradarbis. Kada dingo cigaretės, tiksliai pasakyti negali. 2011 m. spalio mėnesį su kolegomis R. P., M. J., D. A. buvo užėję į rūsį. Cigaretės buvo sudėtos po dešine puse. Dingusios cigaretės buvo žaliuose maišuose. Kada cigaretės pateko, nepamena. Cigaretės, supakuotos į žalius maišus, buvo „Minsk”. Cigaretes pakavo jis ir R. M., t. y. dviese, jo (D. L.) kabinete. Kiek tiksliai cigarečių buvo, nepamena. Buvo 15 dėžių, galbūt 7 maišai. Žali maišai buvo padėti po dešine puse ant žemės, dar buvo cigarečių juoduose maišuose. Žalius maišus paskutinį kartą matė 2011 m. spalio mėnesį. Spalio mėnesį žalius maišus matė, lapkričio mėnesį – nėra įsitikinęs. Ar tuo metu V. A. dar dirbo, nepamena. Su R. P. į rūsį buvo užėję lapkričio mėnesį, maišų nepastebėjo. Nežino kur dingo cigaretės. Kalbėjo, kad kažkas iš jų (darbuotojų) paėmė, tas, kas raktus turėjo. Kas turėjo raktus, nežino. Ar 2011-11-11 žali maišai saugykloje buvo, nepastebėjo. Ant grindų buvo daug talpų, nesižvalgė. Cigarečių maišas su lipnia juosta ir užklijuodavo lapelį A4, A5, kas, kiek. Būdavo paprastas baltas lapas pritvirtinamas su lipnia juosta maišo viršuje. Kratoje pas A. S. dalyvavo ir pats. Pakavimui kabinete pirštinių nenaudojo. Rūsys buvo tuščias, rado maišus juodos spalvos, vieną maišą žalios spalvos kaip cigarečių. Ant jo buvo lipnios juostos ir popieriaus skiautės likučiai. Užrašų nebuvo, nesimatė. Kratos metu pirštines dėvėjo. Iki kratos pas A. S. nebuvo, tiesiogiai nebendravo. A. S. žino kaip cigarečių platintoją. Už saugojimą atsakingas R. P., kas tuo metu paėmė raktus, nepamena, gal R.. Viršininkas kvietė, klausė jų (darbuotojų) kada paskutinį kartą maišus matė. Kada R. M. išėjo į pensiją, nepamena. Išėjęs į pensiją lankėsi kasdien, sukinėjosi prie garažų. Kodėl lankėsi, nežino, gal neturėjo ką veikti. Dėl provokacijos R. M. yra kažką sakęs. Sakė, kad grasina susidoroti, tiksliai pasakyti negali, nes nesakė. Nežino kokia A. M. nuomonė buvo dėl to, kas galėjo pavogti cigaretes. Apie V. A. ir A. S. santykius nežino, jų bendraujant nėra matęs. R. M. buvo atsakingas už turgaus teritoriją, gaudydavo asmenis ir bendravo su A. S.. Santykiai buvo kaip pareigūno ir pažeidėjo.

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad V. A. matytas, dirbo vienoje darbovietėje, konfliktų nėra. Dirba Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) šaltkalviu nuo 1998 metų. Prieš keturis mėnesius į darbą atėjo R. M. ir pasakė, kad papasakojo, kad iš jo paties sužinojo apie dingusias cigaretes ir pasakė „tave iškvies liudyti”. R. M. pas jį atėjo gal prieš mėnesį iki paties atostogų, gal birželio mėnesį. R. M. paklausė iš kur jis tai ištraukė, tai šis atsakė „nepyk”. Sakė pasakyti, kad jie iš cigarečių bylos pasijuokė, konkrečiai pasakyti nieko neprašė. Nežino, kodėl R. M. sakė, kad apie cigarečių dingimą sužinojo iš jo. R. M. klausė „kaip tu gali pasakyti“. Žino, kad cigaretės buvo pavogtos gal prieš metus. Pats R. M. ateidavo į garažą dažnai: ryte, po pietų. Apie tai sužinojo policijos kieme bei laikraščiai rašė. Su R. M. ankščiau kartais važiuodavo kartu žvejoti. Pats neigia, kad R. M. apie cigarečių dingimą sužinojo iš jo. Daiktų saugykloje lankydavosi seniai, gal prieš 6 metus, kuomet reikėdavo iškrauti pilnus automobilius. R. M. nupirko pačiam butelį, kad nepyktų, nes dėl jo pasakymo buvo supykęs, sakė jam nevaikščioti į garažą. R. P. žino, su juo pasisveikina. Apie cigarečių dingimą iš R. P. negirdėjo.

Liudytoja V. P. teisme parodė, kad su V. A. santykiai neutralūs. Dirbo pardavėja bare (duomenys neskelbtini), ten kartais ateidavo V. A., jį pažįsta kaip klientą. Bylos aplinkybių nežino. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinti leido ar ne, nepamena. Kartais leidžia pasiskambinti žmonėms. Telefonas yra pagalbinėse patalpose, už baro. Pokalbio pati negirdėjo. Pokalbis truko trumpai, net nežino, ar jis buvo. V. A. skambino darbo laiku nuo 10.00-19.00 val., kokiu tiksliai laiku skambino, nepamena.

Liudytojas A. S. 2011-12-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2011 metų, vasarą, pradžioje, tiksliai datos nepamena, vakare, tiksliai laiko nepamena, į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino iš matymo pažįstamas A., seniau dirbęs Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini)skyriuje, kuris jį yra ne kartą baudęs administracine tvarka dėl kontrabandinių cigarečių prekybos Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje. Pats visuomet, t. y. 3-4 metus naudojasi tuo pačiu aukščiau minėtu telefono abonentu. A. vardo nežino ir tuomet nežinojo, vadino jį pavarde. Jo telefono nėra įsivedęs į savo naudojamą telefoną, tačiau pagal skambinantį asmenį, jo balsą žinojo, jog skambina būtent A.. Jo telefono numeris prasideda (duomenys neskelbtini) ir tai yra, kiek jam žinoma, O. ryšio operatoriaus numeris, todėl suprato, jog skambina iš policijos. Daugiau pačiam niekas iš O. neskambina, todėl suprato, jog tai bus kažkas iš pareigūnų. Žino, jog R. M. taip pat naudojasi O. ryšio abonentu bei jo numeris taip pat prasideda (duomenys neskelbtini). A. pažino iš balso, kadangi balsas stambokas. Šis skambutis buvo pirmas po ilgo laiko tarpo, nuo paskutinio jų susitikimo. A. nurodė, jog reikia susitikti. Pačiam sutikus susitikti, tą patį vakarą, laiko tiksliai nepamena, bet susitiko prie jo (A. S.) namų adresu (duomenys neskelbtini). Šiauliai. Tuo metu pats buvo vienas bei A.. A. buvo atvykęs žalios spalvos „Peugeot“ minivenu, numerių nepamena. A. pasiūlė pirkti cigarečių „Saint George“ (mėlynas). Kainą nurodė 30 litų už bloką, bloke yra 10 pakelių. Pačiam kaina tiko, todėl sutiko iš A. pirkti cigaretes. Už valandos laiko A. cigaretes atvežė jam į namus. Tai buvo pirmas kartas kai atvežė cigaretes, kurios buvo supakuotos į maišus (spalvos tiksliai nepamena), dėžes, t.y., buvo, galima pavadinti, „šiukšlynas“, nes cigaretes buvo sukrautos tiek maišuose, tiek dėžėse, sudėtos nevisai tvarkingai. Pirmo karto, kai pirko cigaretes dėl laiko tarpo ne visai tiksliai pamena. Viso buvo apie 10 dėžių. A. privažiavo prie jo laiptinės, pats išėjo į kiemą, tuomet automobiliais: A. su tuo pačiu „Peugeot“ žalios spalvos minivenu, o pats su savo „Audi A6“, registruota K. K. vardu, pavažiavo toliau link netoliese esančių garažų, kur jis pats cigaretes persidėjo į savo automobilį. Pinigų iš karto nemokėjo, o su A. išsiskyrė. Tada pats nuvažiavo į savo sandėliuką, esantį B. gatvėje, kur paliko cigaretes ir jas suskaičiavo. Tiksliai nepamena kiek buvo cigarečių, tačiau apie 10 dėžių. Praėjus kuriam laikui, gali būti kitą dieną. A. vėl paskambino ir jiedu susitiko prie A. S. namų laiptinės. Tada su A. atsiskaitė sumokėdamas jam apie 20 000 litų, todėl gali būti, jog už cigaretes „Saint George“ mokėjo brangiau nei po 30 litų už bloką, ar jų buvo daugiau nei 10 dėžių, tiksliai tikrai nepamena. Antrą kartą prieš 2 mėnesius, tiksliai nepamena, jam vėl paskambino A. iš to paties numerio, kuris prasideda (duomenys neskelbtini) ir vėl pasiūlė susitikti. Tuomet vėl jiedu susitiko vakare, laiko tiksliai nepamena, sutemus, prie gaisrinės, prie Šiaulių miesto savivaldybės. A. buvo prieš tai jam skambinęs, tačiau pats nekėlė ragelio, todėl A. perskambino kitą dieną. Susitiko (duomenys neskelbtini). Šiauliai, kadangi pats jau buvo pakeitęs gyvenamosios vietos adresą. A. atvyko tuo pačiu automobiliu ir jau iš karto atsivežė cigaretes „Minsk“ ir „More“, jei gerai pamena. Pats A. nurodė, jog jam atvežto kiekio „Minsk“ cigarečių nereikia, kadangi buvo apie 8 dėžes ir pats nenorėjo tokio kiekio laikyti savo žinioje. Iš viso „Minsk“ buvo 8 dėžės ir dar apie 3 dėžes „More“. Jei gerai pamena, iki trečios dėžės trūko 5 blokų. Vis dėl to sutiko nupirkti visą A. atvežtą kiekį. Tuomet kartu A. automobiliu vyko į jo naudojamą sandėliuką B. gatvėje, Šiauliai, kur pats asmeniškai iškrovė visas cigaretes. Visos cigaretės buvo maišuose, galėjo būti žalios bei juodos spalvos plastikiniuose maišuose, kurie naudojami šiukšlėms talpinti. Nori pasakyti, jog A. iš automobilio išlipo netoli (duomenys neskelbtini) name prie „S.“ serviso ir ten laukė jo (A. S.), o pats sėdo prie jo automobilio vairo ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Šiauliuose, kur iškrovė cigaretes. Tuomet A. automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini)gatvę, prie serviso „S.“ kur prie vairo vėl sėdo A. ir nuvažiavo, o pats pasiliko tvarkytis cigaretes, t. y., suskaičiuoti kiekio. Kaip ir minėjo, buvo be keleto pakelių 8 dėžės „Minsk“ (raudono ir mėlyno) ir beveik 3 dėžės „More“ (mėlynos spalvos). Kitą dieną A. jam paskambino, tačiau pats neturėjo pinigų, todėl susitikę susitarė dėl kainos, t. y., pats nurodė, jog už visas bendrai gali mokėt už bloką tik po 31 litą. A. nelabai norėjo sutikti, nebuvo patenkintas, tačiau susitarė. Praėjus savaitei ar dviems susiskambinus su A. susitiko vėl prie gaisrinės ir jam atidavė 16 000 litų grynais. Iš R. M. bei Šiaulių apskrities VPK ekonominių skyriaus vairuotojo niekada nėra pirkęs kontrabandinių cigarečių. Be to, nori pasakyti, jog pradėjus tyrimą Šiaulių apskrities VPK dėl dingusių sandėlyje buvusių cigarečių ir atlikus eilę kratų tiek pas jį patį, tiek pas kitus asmenis, 2011-11-29 16.16 val., jam iš laidinio ryšio telefono (duomenys neskelbtini) (duomenis pateikia iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono), paskambino A. ir nurodė susitikti. Jis paskambinęs paklausė, ar jis žino su kuo šneka, jam nurodžius, jog žino, A. nurodė atvykti susitikti Š. mikrorajone, Šiaulių mieste. V. gatvėje, prie ten esančios parduotuvės „C.“ ir alaus baro. Susitarė susitikti apie 18.00 val., prie minėtos parduotuvės „C.“. Pats atvyko savo automobiliu „Audi A8“. Susitikę užėjo už parduotuvės kampo kur šnekėjosi. A. nurodė niekam nepasakoti, jog iš jo įgijo cigaretes, kadangi jei butų kam nors papasakojęs ar ketino pasakoti, tai būtų blogai tiek A., tiek jam pačiam. Suprato, jog jam iš A. pusės gali grėsti nemalonumai. Nurodė, jog niekam nieko nepasakojo ir nepasakos, po ko jie išsiskyrė. Daugiau su A. jokių kontaktų nebuvo. 2011-12-09 pas jį namuose bei pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiauliai bei sandėliukuose (2 vnt.), kurias naudoja buvo atliktos kratos, kurių metu buvo rasti plastikiniai juodos bei žalsvos spalvos maišai, skirti šiukšlėms talpinti, kurie paties buvo gauti kartu su cigaretėmis iš A.. Yra įsitikinęs, jog rasti maišai yra būtent likę nuo V. A. atvežtų cigarečių. Kaip minėjo apklausoje, iš A. nupirktas cigaretes buvo pasidėjęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau norėdamas išvengti galimo sulaikymo su dideliu kiekiu, dalį A. parduotų cigarečių atsivežė pas save į gyvenamosios vietos sandėliukus, kur laikė ir nešė parduoti. Gali nurodyti, jog visas iš A. įgytas cigaretes šiai dienai yra pardavęs, tačiau 2011-11-25 atlikus kratą (duomenys neskelbtini) gatvėje, dalis cigarečių buvo rasta ir gali būti, jog jos yra būtent įgytos iš A.. Įgydamas cigaretes iš A. nežinojo iš kur jos gautos, kadangi jam A. neminėjo, o jo ir neklausė. Tikrai nesuprato, kad jos gali būti vogtos iš policijos sandėlio (1 t., 127-129 b. l.).

Liudytojas A. S., 2012-12-20 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su įtariamuoju V. A. yra pažįstami, o dabar nepalaiko jokių santykių. 2011 m. vasarą, tačiau tikslios datos neprisimena, iš jo pirko cigaretes. Prieš tai V. A. gal paskambino į mobilųjį telefoną ir pasiūlė pirkti įvairių rūšių cigarečių. Jis telefoną gal žinojo iš tų laikų, kai dirbo policijoje, ir jam buvo įkliuvęs su kontrabanda. V. A. jam siūlė cigaretes „Saint George“, „More“, „Minsk“. Kiek prisimena, vidutiniškai mokėjo po 30 Lt už cigarečių bloką, kuriame buvo 10 pakelių cigarečių. Iš V. A. nusipirko nemažai cigarečių. Atrodo, nusipirko už 16 tūkst. litų, tačiau konkretaus cigarečių kiekio neprisimena. Tas cigaretes realizavo. Po kelių savaičių iš V. A. vėl pirko cigaretes. V. A. jam paskambino ir pasiūlė jų pirkti. Pirko turbūt vėl panašų kiekį cigarečių, neprisimena, kokią sumą už jas sumokėjo – gal apie 10 tūkst. litų, kai cigarečių blokas kainavo po 30 Lt. Nusipirkęs cigaretes pardavinėjo turguje. Dalį nusipirktų cigarečių laikė rūsyje, o dalį nuomojamame sandėliuke (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš ten pasiėmęs cigaretes vežėsi į turgų. Nežino, iš kur V. A. gavo jo kontaktus. Kai V. A. siūlė jam pirkti cigaretes, lyg nebedirbo policijoje – taip girdėjo kalbant iš kitų žmonių. Žino, kad V. A. dirbo Ekonominių nusikaltimų skyriuje. Kai dirbo, jis jį buvo pagavęs su kontrabanda ir už tai skyręs nuobaudas. Nuobaudas yra skyręs daug kartų. Šiuo telefono numeriu naudojasi gal 5 m., juo visą laiką naudojasi tik jis. V. A. numerio neįsivesdavo į savo telefoną – jo numerį atpažindavo pagal pirmus keturis skaičius, kadangi atrodo, jis skambindavo iš O. tinklo. Tie keturi pirmieji V. A. telefono numerio skaičiai buvo lyg „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau iš O. tinklo jam niekas neskambindavo, kadangi visi pažįstami naudojosi (duomenys neskelbtini) tinklu. R. M. jį taip pat gaudydavo su kontrabanda, jis taip pat skambindavo iš O. tinklo. Nežino, kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai V. A. patį gaudė dėl kontrabandos iki skambučio siūlant pirkti cigaretes. Paskambinęs jis sakė, jog susitinkam prie jo (A. S.) namų, susitiko tos pačios dienos bėgyje. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). V. A. atvyko pasiūlyti cigarečių, jo pavardę žinojo. Atvažiavo žalios spalvos „Peugeot“ minivenu, su šiuo automobiliu atveždavo ir cigaretes. Cigaretės „Saint George“ buvo mėlynos spalvos. V. A. cigaretes atvežė tos pačios dienos, kai susitikę pakalbėjo, vakare. Cigaretės buvo sudėtos į dėžes ir maišus, sudėtos kaip ir tvarkingai. Neprisimena, kiek cigarečių dėžių buvo pirmu pirkimu – galėjo būti 10 dėžių. Viena cigarečių dėžė kainuoja apie 1 500 Lt. Cigaretes atvežė prie jo namų, kai jau buvo tamsu. Cigaretes išsikrovė vienas po dėžę. Tuo metu pats turėjo automobilį „Audi A6“. Gal buvo susitikę prie garažo, kuris yra netoli namų, tačiau į tą garažą cigarečių nedėjo. Cigaretes susidėjo iš V. A. automobilio į savo ir vežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jas iškrovė. Paskui suskaičiavo ir vėliau padavė pinigus. Dabar sakė, kad už vieną cigarečių partiją sumokėjo apie 16 tūkst. litų, tačiau gali būti, jog sumokėjo 20 tūkst. litų – sumą, kurią įvardijo apklausos metu. Po to praėjus 2-3 sav. V. A. vėl paskambino ir siūlė pirkti įvairių rūšių cigarečių. Su juo susitiko gal toje pačioje vietoje. Tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini). Jis siūlė pirkti cigaretes, buvo atvažiavęs tuo pačiu „Peugeot“ automobiliu. Gali būti, kad antrą kartą pirko cigaretes „Minsk“ ir „More“. Būtent tas cigaretes ėmė, nes tenkino jų kaina. Paimto kiekio neprisimena, tačiau gali būti, jog nupirko cigarečių „Minsk“ 8 dėžes ir cigarečių „More“ 3 dėžes. Neprisimena, ar iki trečios pilnos dėžės trūko cigarečių – ikiteisminio tyrimo metu tai prisiminė geriau. Lyg cigaretes vežė ir į namus. Kai kurių aplinkybių neprisimena, nes ne iš vieno žmogaus ėmė cigaretes. Kai V. A. atvežė cigaretes, sėdo į jo automobilį ir vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę prie įmonės „S.“, kur sustojo šalia namo. Į kiemą automobilį įvarė pats, o V. A. liko ant gatvės – į kiemą jis nevažiavo. Tą kartą cigaretės lyg buvo sudėtos į juodus ir žalius šiukšlių maišus. Išsikrovęs cigaretes, V. A. su automobiliu paleido išvaręs jo automobilį į gatvę. Paskui suskaičiavo cigarečių kiekį, vėliau už jas atsiskaitė. Už tas cigaretes turėjo sumokėti nemažą pinigų sumą, nes jei pirko 11 dėžių, tai sumokėjo apie 16 tūkst. litų. Iš V. A. cigaretes pirko 2 kartus. Girdėjo apie įvykį, kai iš policijos komisariato saugyklos dingo konfiskuotos cigaretės. Pas jį patį buvo rasti šiukšlių maišai, likę nuo cigarečių, kurias atvežė V. A. pirmą ir antrą kartą. Neprisimena, ar V. A. buvo prie jo priėjęs po to, kai dingo cigaretės iš policijos komisariato. Kartą buvo susitikę Š. mikrorajone, kai prieš tai paskambino laidiniu telefonu. Prie alaus baro nuvyko savo automobiliu „Audi A6“, kurio dabar nebeturi. Su V. A. kalbėjo prie alaus baro, kuris yra lyg prie parduotuvės „C.“. V. A. sakė „nebandyk nieko prasitart, nes gerai nesibaigs“. Taip pat jis vakar atvyko į turgų ir klausė, ar nieko nepasakojo. Į turgų V. A. atvyko vienas. Sakė, nebandyti nieko pasakyti, nes gausis negerai. Iš jo pasakymo suprato, kad jam pačiam gali būti negerai, suprato, kad gali pasitelkti asmenis iš grupuotės „vanagai“. Šios istorijos jis (A. S.) nesukūrė, o papasakojo, kaip buvo (1 t., 136-138 b. l.).

2011-11-25 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei 2011-11-25 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTB viršininko R. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2011-11-25 Šiaulių apskrities VPK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriose sandėliuojami NTB ENT skyriaus darbuotojų paimti, areštuoti, konfiskuotini daiktai bei daiktiniai įrodymai, patikrinimo metu nerasta 6 999 vnt. pakelių cigarečių (1 t., 6-7 b. l.);

2011-11-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato inventorizacijos apraše Nr. 40-3-IA-191 nurodoma, jog viso rastas 19 040 cigarečių trūkumas (1 t., 15-21 b. l.);

2012-12-27 Klaipėdos teritorinės muitinės pranešime dėl prekių vertės nustatymo nurodoma, jog visų dingusių cigarečių vertė – 135 835,08 Lt (1 t., 23-24 b. l.);

2012-11-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodoma, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidinį kiemą atvykstantys automobiliai nėra fiksuojami, sąrašai nesudaromi. Kiemo užtvarą pakelia OVS darbuotojai arba pats darbuotojas, atvykęs tarnybiniu automobilių naudojantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus išduota kortele, kurių apskaita nėra vedama. Įvažiavimas į kiemą ir kiemo teritorija OVS darbuotojų yra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įrašymo įrenginio techninės charakteristikos leidžia išsaugoti įrašą ne ilgiau nei dvi paras, po to įrašas automatiniu būdu yra sunaikinamas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojui nėra draudžiama (esant būtinumui) trumpam atvykti į vyriausiojo policijos komisariato vidinį kiemą savo asmeniniu automobiliu (1 t., 30 b. l.);

2012-12-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodoma, jog nebuvo užfiksuota atvejų apie pažeistas durų spynas ar reljefinius spaudus daiktų saugyklose, priskirtose NTB ENT skyriui (1 t., 32 b. l.);

2012-12-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodoma, jog V. A. reljefinį spaudą Nr. 3146 grąžino 2011-06-02 (1 t., 34 b. l.);

2011-10-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTB ENT skyriaus daiktinių įrodymų sandėlys, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur buvo laikomos dingusios cigaretės (1 t., 36-43 b. l.);

Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą nustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės dėl dingusių cigarečių, galimų įtariamųjų (1 t., 58-67 b. l.);

2011-12-09 kratos protokole, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas A. S. užfiksuota, jog iš sandėliuko Nr. 4 ratas ir paimtas žalios spalvos maišas nuo lentynos dešinėje pusėje prie durų (įdėtas į paketą Nr. 1). Tame pačiame sandėliuke, ant lentynos dešinėje pusėje, prie galinės sienos, rastas juodas plastikinis maišas (paketas Nr. 2). Rastas juodas plastikinis maišas ant lentynos kairėje pusėje prie durų (paketas Nr. 3). Rasti du plastikiniai juodi maišai ant sandėliuko grindų (paketas Nr. 4). Paimant rastus daiktus naudotos vienkartinės pirštinės (1 t., 120-126 b. l.);

2011-12-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. S. tyrimui pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, bei 2011-12-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint pateiktą telefoną, nustatyta, jog užfiksuotas skambutis iš laidinio ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įvykęs 2011-11-29, 16.16 val., skambinęs asmuo – V. A. (1 t., 130-133 b. l.);

2012-10-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1043 nurodoma, jog septyni rankų pirštų pėdsakai ir vienas rankos delno pėdsakas aptikti ant tirti pateiktų plastikinių maišų, paimtų 2011-12-09 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, asmeniui identifikuoti tinka (1 t., 142-145 b. l.);

2012-12-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1340 nurodoma, jog rankos pirštų pėdsakai (žr. 2012-10-10 specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1043, foto Nr. 2A,B) yra palikti D. L. dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu (1 t., 149-150 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVB pranešime nurodoma, jog mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. A., laidinio ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „G.“, Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (1 t., 155-156, 162 b. l.).

2012-09-19 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro S.Povilausko tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės dėl atliktos pokalbių mobiliojo ryšio telefonais išklotinių analizės, iš kurios matyti V. A. ir A. S. tarpusavio skambučiai (1 t., 165-169 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK pateiktoje medžiagoje duomenys apie A. S. administracinius teisės pažeidimus (1 t., 172-187 b. l., 2 t., 1-35 b. l.).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie visiškai patvirtintų V. A. kaltę dėl to, jog būtent jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-05-20, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad 2011-11-23 Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikus inventorizaciją, buvo rastas viso 19 040 cigarečių trūkumas (1 t., 15-21 b. l.), tačiau byloje daugiau nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kad V. A., dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro (duomenys neskelbtini) tyrėju iki 2011-05-20, būtų pagrobęs didelės vertės svetimą turtą ir tokiu būdu būtų padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 228 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. A. iš darbo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate išėjo 2011-05-20, t. y. buvo išėjęs įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos, pats jis tuo metu sirgo. V. A. reljefinį spaudą Nr. 3146 grąžino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingam pareigūnui 2011-06-02. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. A., kuris iki išėjimo iš darbo buvo tabako gaminių, alkoholinių medžiagų naikinimo komisijos pirmininku, atžvilgiu būtų surašytas tarnybinis pranešimas dėl jo netinkamo darbo policijos įstaigoje ar V. A. darbo metu būtų rasta tabako gaminių trūkumų sandėliavimo patalpoje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tik vienintelis liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu įvardijo, kad būtent V. A. jam siūlė ir iš jo pirko galimai iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pagrobtas cigaretes. Teismui išnaudojus visas galimybes, liudytojo A. S. apklausti teisminio nagrinėjimo metu nepavyko, tačiau minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, t. y. 2011-12-12 - pas prokurorą bei 2012-12-20 - pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Atkreiptinas dėmesys, kad šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs. 2011-12-12 apklausos metu A. S. parodė, kad 2011 metų vasarą, pradžioje, tiksliai datos nepamena, vakare, tiksliai laiko nepamena, į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino iš matymo pažįstamas V. A.; V. A. nurodė, jog reikia susitikti; pačiam sutikus susitikti, tą patį vakarą susitiko; šis skambutis buvo pirmas po ilgo laiko tarpo, nuo paskutinio jų susitikimo; antrą kartą prieš 2 mėnesius, tiksliai nepamena, jam vėl paskambino V. A. iš to paties numerio, kuris prasideda (duomenys neskelbtini) ir vėl pasiūlė susitikti; tuomet vėl jiedu susitiko vakare, laiko tiksliai nepamena, sutemus, prie gaisrinės, prie Šiaulių miesto savivaldybės; V. A. buvo prieš tai jam skambinęs, tačiau pats nekėlė ragelio, todėl V. A. perskambino kitą dieną. Tuo tarpu 2012-12-20 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. S. dėl antrojo karto, kuomet galimai pirko cigaretes iš V. A., parodė, kad praėjus 2-3 sav. V. A. vėl paskambino ir siūlė pirkti įvairių rūšių cigarečių. 2011-12-12 apklausos metu A. S. parodė, kad už pirmą kartą pirktas cigaretes V. A. sumokėjo apie 20 000 litų, tuo tarpu 2012-12-20 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau parodė, kad už pirmą kartą nupirktas cigaretes V. A. sumokėjo 16 000 litų, tačiau gali būti, jog sumokėjo 20 tūkst. litų – sumą, kurią įvardijo apklausos metu, t. y. liudytojas pats negalėjo tiksliai įvardinti neva V. A. sumokėtą pinigų sumą. A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausos pradžioje teigė, kad pirmą kartą iš V. A. nusipirko cigarečių už 16 000 Lt, tačiau tikslaus cigarečių kiekio neprisimena; antrą kartą pasiūlius pirkti turbūt pirko vėl panašų kiekį cigarečių, kokią sumą sumokėjo tą kartą, neprisimena – gal apie 10 000 Lt. Tačiau tos pačios apklausos metu, tuomet, kuomet klausimus liudytojui uždavė prokuroras, minėtas liudytojas jau atsakė, kad pirmu pirkimu neprisimena kiek dėžių buvo, tačiau galėjo būti 10 dėžių, taip pat dėl antrojo cigarečių pirkimo karto A. S. irgi nekonkrečiai ir netiksliai įvardijo galimai pirktų cigarečių pavadinimus, kainas, t. y. gali būti, kad antrą kartą pirko cigaretes „Minsk“ ir „More“; būtent tas cigaretes ėmė, nes tenkino jų kaina; paimto kiekio neprisimena, tačiau gali būti, jog nupirko cigarečių „Minsk“ 8 dėžes ir cigarečių „More“ 3 dėžes. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo A. S. parodymai netikslūs, prieštaringi, taip pat į tai, kad pats A. S. buvo susijęs su kontrabandinių cigarečių realizavimu (tai patvirtina jam iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos, skirtos nuobaudos), o kaltinamasis V. A. - buvęs pareigūnas ir pats turgaus prekeivius, tame tarpe ir A. S., stebėdavo ir, esant reikalui, surašydavo administracinio teisės pažeidimo protokolus (V. A. teisme parodė, kad gal A. S. turi nuoskaudą dėl jam surašytų protokolų, dėl kurių teismas skyrė dideles baudas; kiek konkrečiai protokolų pats jam yra surašęs, nepamena) (2005-02-05 V. A. surašytas protokolas ir teismo skirta 20 000 Lt bauda su daiktų konfiskacija; 2007-04-06 surašytas protokolas ir teismo skirta 20 000 Lt bauda su daiktų konfiskacija (2 t., 6, 11 b. l.)), teismo nuomone, A. S. gali apkalbėti V. A., todėl liudytojo A. S. parodymus vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. vasarą, tačiau tikslios datos neprisimena, iš V. A. pirko cigaretes; cigaretės lyg buvo sudėtos į juodus ir žalius šiukšlių maišus (1 t., 136-138 b. l.). Kad galimai pagrobtų cigarečių dalis buvo sudėta į žalius maišus, patvirtina ir 2011-12-09 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas A. S., iš sandėliuko Nr. 4 ratas ir paimtas žalios spalvos maišas nuo lentynos dešinėje pusėje prie durų (įdėtas į paketą Nr. 1) (1 t., 120-126 b. l.). 2012-10-10 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1043 nurodoma, jog septyni rankų pirštų pėdsakai ir vienas rankos delno pėdsakas, aptikti ant tirti pateiktų plastikinių maišų, paimtų 2011-12-09 kratos metu, adresu Trakų g. 32-4, Šiauliai, asmeniui identifikuoti tinka (1 t., 142-145 b. l.). 2012-12-12 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1340 nurodoma, jog rankos pirštų pėdsakai (2012-10-10 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1043, foto Nr. 2A,B) yra palikti D. L. dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu (1 t., 149-150 b. l.). Atsižvelgus į tokius A. S. parodymus, būtų galima logiškai manyti, kad V. A. prieš važiuodamas pas A. S., tuos maišus turėjo kažkokiu būdu susikrauti į savo automobilį ir tokiu būdu būtų palikęs savo pirštų antspaudus, tačiau V. A. rankų pėdsakų ant galimai pagrobtų ir parduotų A. S. cigarečių maišų byloje nerasta. Aiškinantis žalių cigarečių maišų atsiradimo/buvimo sandėliavimo patalpoje ir dingimo laiką, nustatyta, jog sulaikytos cigaretės į žalius maišus buvo supakuotos 2011 m. vasaros pradžioje. Teisme liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad cigaretės, kurios buvo sudėtos į žalius maišus, buvo D. L. žinioje, tai mėlyni ir raudoni pakeliai, kuriuos pakavo 2011 m. vasaros pradžioje; maišai rugpjūčio mėnesį buvo tie patys; D. L. pirko maišus, kiek jų buvo, nežino; cigaretės, sulaikytos prie R., buvo sudėtos ant stalo pas D. L. kabinete, vėliau supakuotos į žalius maišus, užklijuoti aprašai, gal 5-6 maišai; juos nunešė ir pastatė saugykloje ant žemės, juos matė rugpjūčio mėnesį, kiek jų buvo, nežiūrėjo. Liudytojas D. L. teisme parodė, kad dingusios cigaretės buvo žaliuose maišuose; kada cigaretės pateko, nepamena; cigaretės, supakuotos į žalius maišus, buvo „Minsk”, šias cigaretes pakavo jis ir R. M., t. y. dviese, jo (D. L.) kabinete; kiek tiksliai cigarečių buvo, nepamena, buvo 15 dėžių, galbūt 7 maišai; žali maišai buvo padėti po dešine puse ant žemės, dar buvo cigarečių juoduose maišuose; žalius maišus paskutinį kartą matė 2011 m. spalio mėnesį; spalio mėnesį žalius maišus matė, lapkričio mėnesį – nėra įsitikinęs. Liudytojas M. J. teisme patvirtino, kad maišai su cigaretėmis buvo D. L. žinioje, kada jie atsirado, pats nežino, galbūt atostogų metu, vasarą; spalio mėnesį V. A. jau nedirbo; žali maišai rūsyje buvo sukrauti; spalio 27 dieną galėjo su D. A. nešti cigaretes, tuo metu maišai buvo; spalio 7 d. maišus matė ieškodamas dėžės. Liudytojas D. A. teisme parodė, kad 2011 m. spalio mėnesio gale kiek tiksliai buvo žalių maišų, pasakyti negali, bet ne vienas; maišus matė ir juos sunešant; kad rūsyje buvo žali maišai, tai faktas; žali maišai buvo saugomi po dešine puse ant žemės, į lentynas kairėje pusėje sudėjo naujai atneštas cigaretes. V. A. teisme apie konfiskuotų cigarečių buvimo vietą sandėliavimo patalpoje parodė, kad daiktiniai įrodymai buvo rūšiuojami: technika buvo dedama į vieną pusę, cigaretės - į kitą; stovėjo juodi maišai, melsvi maišai, raudonų maišų nebuvo, o žali - pačiam neužsifiksavo, jie galėjo būti atnešti jam nebedirbant, dar galėjo būti balti. Teismas nenustatė, kad apklausti liudytojai D. A., M. J., D. L. būtų priešiškuose santykiuose su kaltinamuoju V. A., todėl šių asmenų parodymais, duotais teisme, remiasi visa apimtimi. V. A. teisme taip pat parodė, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje pridavė raktus ir spaudą; atleistas buvo gegužės mėnesio 20 d., tą pačią dieną perdavė ginklus, o viską pridavė birželio mėnesį, grįžęs iš po nedarbingumo; saugykloje paskutinį kartą buvo gegužės 17-18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko E. L. įsakymas įrodo, kad V. A. buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2011-05-20 (2 t., 62 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad V. A. nebedirbant policijos įstaigoje, konfiskuotinos, o vėliau galimai pagrobtos cigaretės dar ir po V. A. išėjimo iš darbo vis dar buvo konfiskuotinų daiktų saugykloje-sandėlyje.

Dėl galimai pagrobtų cigarečių pavadinimų, kiekio bei vertės nustatymo pažymėtina tai, kad negalima nei tiksliai įvardinti pagrobtų cigarečių kiekio, nei jų tikslių pavadinimų. Šioje byloje prokuroras kaltinimą susiaurino, remdamasis vien liudytojo A. S. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau teismas liudytojo A. S. parodymus vertina kritiškai, nes A. S. apklausų metu negalėjo tiksliai nurodyti nei iš V. A. neva pirktų cigarečių kiekio (minimi žodžiai „apie“), nei jam galimai mokėtų tikslių sumų. 2011-12-12 apklausos metu A. S. parodė, kad pirmą kartą atvežtas cigaretes galima pavadinti „šiukšlynas“, nes cigaretės buvo sukrautos tiek maišuose, tiek dėžėse, nevisai tvarkingai sudėtos; viso buvo apie 10 dėžių; tada su V. A. atsiskaitė sumokėdamas jam apie 20 000 litų, todėl gali būti, jog už cigaretes „Saint George“ mokėjo brangiau nei po 30 litų už bloką, ar jų buvo daugiau nei 10 dėžių, tiksliai tikrai nepamena (1 t., 128 b. l.); 2012-12-20 pažymėjo, kad cigaretės buvo sudėtos į dėžes ir maišus, sudėtos kaip ir tvarkingai; nusipirko už 16 000 Lt, tačiau konkretaus cigarečių kiekio neprisimena; perklaustas prokuroro A. S. nurodė, kad pirmu pirkimu galėjo būti 10 dėžių, 1 cigarečių dėžė kainuoja apie 1 500 Lt; dabar sakė, kad už vieną cigarečių partiją sumokėjo apie 16 tūkst. litų, tačiau gali būti, jog sumokėjo 20 tūkst. litų – sumą, kurią įvardijo apklausos metu (1 t., 137 b. l.). Iš A. S. parodymų, kurie nėra nuoseklūs, matyti, kad pirmą kartą galimai pirkta buvo apie 10 dėžių, o atsižvelgiant į tai, kad 1 cigarečių dėžė, anot A. S., kainuoja apie 1 500 Lt, jo galimai sumokėta suma būtų ne 20 000 Lt, kaip perklaustas nurodė A. S. bei keisdamas kaltinimą nurodė prokuroras, o tik apie 15 000 Lt. Dėl antrojo cigarečių pirkimo karto liudytojas A. S. vėl buvo nekonkretus, t. y. 2011-12-12 apklausos metu parodė, kad iš V. A. nusipirko be keleto pakelių 8 dėžes „Minsk“ (raudono ir mėlyno) ir beveik 3 dėžes „More“ (mėlynos spalvos); susitikę susitarė dėl kainos, t. y., pats nurodė, jog už visas bendrai gali mokėt už bloką tik po 31 litą; V. A. nelabai norėjo sutikti, nebuvo patenkintas, tačiau susitarė; susiskambinus su V. A. susitiko vėl prie gaisrinės ir jam atidavė 16 000 litų grynais (1 t., 129 b. l.). 2012-12-20 apklausos metu A. S. parodė, kad pirko turbūt vėl panašų kiekį cigarečių, neprisimena, kokią sumą už jas sumokėjo – gal apie 10 tūkst. litų, kai cigarečių blokas kainavo po 30 Lt. Perklaustas prokuroro, A. S. parodė, kad už tas cigaretes turėjo sumokėti nemažą pinigų sumą, nes jei pirko 11 dėžių, tai sumokėjo apie 16 tūkst. litų (1 t., 136-137 b. l.). Prokuroras, keisdamas kaltinimą, pasitelkė matematinius paskaičiavimus, t. y. nurodęs, kad mokėta buvo apie 36 000 Lt ir vieno cigarečių bloko kainą skaičiuodamas po 30 Lt, nustatė, jog V. A. pagrobtų cigarečių pakelių kiekis yra 12 000. Tačiau iš esamų A. S. parodymų matyti, kad pastarasis liudytojas nurodė ir tai, kad už visas bendrai gali mokėt už bloką tik po 31 litą. Imant ne 30 Lt, o 31 Lt už bloką, galimai kinta ir pagrobtų cigarečių kiekis. Be to, pagal A. S. duotus parodymus V. A. galimai buvo sumokėti ne 36 000 Lt (pirmas kartas – 20 000 Lt, antras kartas – 16 000 Lt) kaip remiasi prokuroras, bet galimai 32 000 Lt (pirmas kartas – 16 000 Lt, antras kartas – 16 000 Lt). Tokiu būdu, esant kelioms galimai sumokėtoms sumoms, ir remiantis matematiniais paskaičiavimais (kai galima bloko kaina ne tik 30 Lt, bet ir 31 Lt), kinta ir galimai pagrobtų cigarečių pakelių kiekis. Esant tokiems neatitikimams, teismas daro išvadą, kad nėra byloje pakankamai tikslių įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų ir galimai pagrobtų cigarečių kiekį bei jų vertę. Be to, yra keli panašūs cigarečių pavadinimai „Saint Georg“, „Saint George light“, „Minsk city“, „Minsk capital“ ir t. t., todėl negalima tiksliai apibrėžti ir pagrobtų cigarečių pavadinimų.

Įvertinus R. M. sąsajas su A. S. (nuolatiniai telefoniniai kontaktai, draugiški ryšiai), kurio parodymais teismas nesiremia, yra pagrindo kritiškai vertinti ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymais, juolab, kad R. M. pats tiesiogiai vagystės fakto nematė.

Pažymėtina ir tai, kad pats prokuroras, keisdamas kaltinimą V. A., pripažino, kad liudytojo A. S. nurodyti cigarečių pavadinimai nėra konkretūs, laikė, kad V. A. negalima tiksliai inkriminuoti pagrobtų cigarečių pavadinimų; atlikdamas matematinius skaičiavimus, prokuroras rėmėsi nurodoma sumokėta 36 000 Lt suma ir padarė išvadą, kad buvo pagrobta būtent 12 000 cigarečių pakelių, tačiau A. S. buvo nurodęs, kad sumokėjo būtent apie 36 000 Lt, t. y. prokuroras visiškai nepagrįstai skaičiavo nuo 36 000 Lt kaip atskaitos taško, nes ši suma kategoriškai įvardinta nebuvo. Abstraktus sumos nurodymas nesudaro pagrindo tiksliai konkretizuoti pagrobtų cigarečių kiekio. Be to, valstybinis kaltintojas pripažino ir tai, kad nėra galimybės identifikuoti pagrobtų cigarečių asortimento ir skiriantis cigarečių vertėms negalima tiksliai įvardinti pagrobtų cigarečių bendros vertės. Tai tik dar kartą patvirtina, kad esant tiksliai neapibrėžtam nusikaltimo dalykui, baudžiamoji atsakomybė negalima vien tik ją grindžiant prielaidomis, spėlionėmis.

Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad V. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 3 dalyje. Nei vienas iš liudytojų, išskyrus A. S., kurio parodymus teismas vertina kritiškai ir traktuoja kaip nenuoseklius ir nepatikimus, nenurodė, kad būtent V. A. pagrobė cigaretes; cigarečių trūkumas sandėliavimo patalpoje pastebėtas tik tuomet, kuomet jau daugiau kai 5 mėnesius V. A. buvo išėjęs iš darbo policijoje; iš nustatytų aplinkybių matyti, kad į sandėliavimo patalpas net ir po vieną galėjo patekti kiti V. A. bendradarbiai – tyrėjai; nuo sandėliavimo patalpos buvo ne vienas raktas. Be to, kaip jau buvo minėta, neaiškiai apibrėžtas ir pats nusikaltimo dalykas.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (indubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)

Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais (tame tarpe - nenustatyta konkrečiai kokias cigaretes, kokį konkretų jų kiekį bei kokios konkrečios vertės galimai pagrobė būtent V. A.; taip pat nenustatyta, jog būtent V. A. dingusias cigaretes turėjo ir jomis disponavo) teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. A. išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 228 straipsnį atsakomybė numatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Įgaliojimų viršijimas – tai įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas; įgaliojimų viršijimu gali būti veiksmai, nepriklausantys kaltininko kompetencijai. Taigi, LR BK 228 straipsnio prasme šio nusikaltimo subjektas yra asmuo, kuris veikia kaip valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį, todėl nagrinėjamoje byloje, neįrodžius, kad V. A., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 3 dalį, teismas konstatuoja, kad V. A. nepadarė ir nusikalstamos veikos (tuo metu – apysunkio nusikaltimo, maksimali bausmė – laisvės atėmimas 6 metams), numatytos LR BK 228 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

LR BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

Šia norma siekiama užkirsti kelią tam, kad baudžiamojo persekiojimo ar teismo procese neatsirastų neteisinga ar tendencinga informacija, kuri įgijusi įrodymų reikšmę neklaidintų ir neteisinga kryptimi nenukreiptų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso, netrukdytų įgyvendinti teisingumą baudžiamosiose, civilinėse ir kitose bylose, nediskredituotų teisingumo sistemos. Šio nusikaltimo objektas – faktinių duomenų (įrodymų) gavimo tvarka, normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo tarptautinių teisminių institucijų veikla vykdant teisingumą, ginami teisingumo interesai. Nusikaltimo, numatyto LR BK 233 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) paveikiant nurodytus asmenis, kad jie meluotų duodami atitinkamus parodymus, paaiškinimus ar išvadas. Asmenys gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, paperkant, apgaule ir pan.

V. A. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad daręs poveikį liudytojui A. S., kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme, duotų melagingus parodymus, o būtent V. A. 2011-11-29, 16.16 val., iš AB „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausančio laidinio ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs liudytojui A. S. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodęs atvykti prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, ten esančio prekybos centro „C.“, pokalbiui, pastarajam atvykus apie 18.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. A. nurodė niekam nepasakoti apie iš V. A. įgytas akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, nepaženklintas LR Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, kadangi priešingu atveju grėstų nemalonumai tiek liudytojui A. S., tiek V. A., po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V. A. žinodamas apie 2012-12-20 planuojamą liudytojo A. S. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2012-12-19, tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių m. centrinėje turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priėjęs prie ten buvusio A. S. nurodė nesakyti tiesos apie bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes dėl V. A. įgytų kontrabandinių cigarečių, priešingu atveju perspėjęs dėl galinčių kilti nemalonumų

Kaip minėta, įstatymas draudžia poveikį daryti baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (LR BPK 171 straipsnis). Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis yra šaukiamas apklausai (LR BPK 78 str.).

Iš byloje esančio liudytojo A. S. 2011-12-12 apklausos protokolo matyti, kad apklausa prasidėjo 15.30 val. ir baigta 16.30 val. (1 t., 127- 129 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. 2011-11-29, 16.16 val., iš AB „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausančio laidinio ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai buvo paskambinęs liudytojui A. S. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 132 b. l.). Kad V. A. galėjo skambinti A. S., teisme parodė ir liudytoja V. P., kuri teigė, kad dirbo pardavėja bare (duomenys neskelbtini), ten kartais ateidavo V. A.; telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinti leido ar ne, nepamena; kartais leidžia pasiskambinti žmonėms; pokalbio pati negirdėjo; pokalbis truko trumpai, net nežino, ar jis buvo. Be to, ir pats kaltinamasis V. A. teisme pripažino, kad su A. S. bendravo gal 3-5 kartus; tą pačią dieną buvo trys ar keturi skambučiai dėl cigarečių nusipirkimo; iš kitų telefono numerių skambino, nes paties telefonas buvo išsikorovęs. Liudytojas A. S. 2011-12-12 apklausos metu parodė, kad 2011-11-29 16.16 val., jam iš laidinio ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinęs V. A. ir nurodė susitikti; jis paskambinęs paklausė ar jis žino su kuo šneka, jam nurodžius, jog žino, V. A. nurodė atvykti susitikti Š.mikrorajone, Šiaulių mieste; V. gatvėje, prie ten esančios parduotuvės „C.“ ir alaus baro; susitarė susitikti apie 18.00 val., prie minėtos parduotuvės „C.“; pats atvyko savo automobiliu „Audi A8“; susitikę užėjo už parduotuvės kampo kur šnekėjosi; V. A. nurodė niekam nepasakoti, jog iš jo įgijo cigaretes, kadangi jei butų kam nors papasakojęs ar ketino pasakoti, tai būtų blogai tiek V. A., tiek jam pačiam; suprato, jog jam iš V. A. pusės gali grėsti nemalonumai; nurodė, jog niekam nieko nepasakojo ir nepasakos, po ko jie išsiskyrė; daugiau su V. A. jokių kontaktų nebuvo (1 t., 129 b. l.). Kad V. A. liudytojui A. S. skambino ne su tikslu padaryti jam poveikį dėl teikiamų parodymų, o su tikslu nusipirkti cigarečių, o liudytojas A. S. davė neteisingus parodymus bei nenurodė, kad tuo metu buvo ne vienas, o du telefoniniai pokalbiai, patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad V. A. su A. S. kalbėjosi paskambinęs ne tik 2011-11-29, 16.16 val. iš laidinio telefono (pokalbio trukmė 23 sekundės), bet ir 2011-11-29, 16.18 val. (pokalbio trukmė 36 sekundės) (1 t., 166, 169 b. l.). Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog liudytojo A. S. parodymai yra nepatikimi ir teismas tokio liudytojo parodymais nesiremia. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. A. kaltę dėl A. S. daryto poveikio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. A. ir A. S. pokalbiai įvyko 2011-11-29, t. y. kuomet baudžiamasis procesas buvo pradėtas, tačiau A. S. baudžiamojo proceso prasme dar nebuvo liudytojas (jo apklausa vykdyta 2011-12-12), todėl atsakomybė pagal LR BK 233 str. 1 d. negalima ir šiuo aspektu.

Dėl V. A. susitikimo 2012-12-19 turguje su A. S., pats kaltinamasis teisme pripažino, kad su juo buvo susitikęs, t. y. teisme parodė, kad prieš Kalėdas norėjo nusipirkti eglučių, tuo metu turguje buvo su žmona, ir turguje sutiko A. S., jis sako „nepirk, jos prastos“; iki susitikimo su A. S. pats nežinojo kas bus apklaustas teisme; pačiam nebuvo svarbu kas bus apklaustas, nes nežinojo bylos aplinkybių, tik žinojo, kad apie jį kažkas rezgama; pasakė A. S., kad gavo šaukimą į teismą; A. S. paklausė „ar tave kviečia į posėdį“, jis sako „mane“; paklausė „ką pasakosi“, sako – „nieko“, tai buvo visas pokalbis; A. S. pats akcentavo „apie tave ten nieko nėra“. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad V. A. tuo metu tikrai būtų turėjęs informacijos apie tai, kad 2012-12-20 pas ikiteisminio tyrimo teisėją bus apklausiamas būtent A. S.. Iš kitos pusės, atsižvelgtina į tai, kad liudytojas A. S. 2012-12-20 apklausos metu parodė, kad į turgų V. A. atvyko vienas; sakė, nebandyti nieko pasakyti, nes gausis negerai; iš V. A. pasakymo suprato, kad jam pačiam gali būti negerai, suprato, kad gali pasitelkti asmenis iš grupuotės „vanagai“. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis V. A., buvęs policijos pareigūnas, būtų bent kokiais ryšiais susijęs su grupuote „vanagai“. Be to, iš neva kaltinamojo pasakymo „nebandyk nieko pasakyti, nes gausis negerai“, „nebandyk nieko prasitart“, nes gerai nesibaigs“, nebūtų ir galima teigti, kad V. A. būtų daręs atitinkamą poveikį liudytojui A. S. LR BK 233 str. 1 d. prasme, kad šis duotų atitinkamus melagingus parodymus ar neišsakytų tam tikros tiesos. Dėl V. A. pokalbio su A. S. nebuvo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas, teisingumo interesai nenukentėjo, nes baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Kitų objektyvių įrodymų, kad A. S., kurio parodymus teismas visumoje pripažino nepatikimais, buvo darytas poveikis tam, kad jis nepasakytų tiesos, byloje nėra.

Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. A. pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 46-47 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina; nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2012-12-20 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos V. A. nuosavybės teises į turtą - keleivinį automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. A.. Prokuroro nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisių į turtą apribojimas, uždraudžiant automobilį parduoti, perleisti, dovanoti, įkeisti, išregistruoti. Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi nuo 2013-03-20 iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pratęstas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į V. A., turtą - keleivinį automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro 2012-12-20 nutarimu nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. pagal jam inkriminuotinus kaltinimus išteisintinas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į V. A. turtą - keleivinį automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-145;146, 1 vnt.; paketas Nr. 0133438 su įleidžiama durų spyna, 1 vnt.; paketas Nr. 0133439 su grunto pavyzdžiais, 1 vnt.; paketas Nr. 0133437 su grunto pavyzdžiais, 1 vnt.; paketas Nr. 0068731 su įleidžiama spyna, 1 vnt.; 4 popieriniai maišai su plastikiniais maišais šiukšlėms talpinti, 4 vnt. - nuosprendžiui įsiteisėjus, įvertinus V. A. išteisinimo pagrindus, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

V. A. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. A. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į V. A. turtą - keleivinį automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinį diską Nr. 40-26-LA-145;146, 1 vnt.; paketą Nr. 0133438 su įleidžiama durų spyna, 1 vnt.; paketą Nr. 0133439 su grunto pavyzdžiais, 1 vnt.; paketą Nr. 0133437 su grunto pavyzdžiais, 1 vnt.; paketą Nr. 0068731 su įleidžiama spyna, 1 vnt.; 4 popierinius maišus su plastikiniais maišais šiukšlėms talpinti, 4 vnt. - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas