Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-04-20 · Administracinė byla Nr. eA-2028-624/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
eA-2028-624/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00086-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas, Neringa Švedienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
L. O.
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-2028-624/2022Teisminio proceso Nr. 361-3-00086-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis L. O. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 21S43900 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2567 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjas kilmės valstybėje buvo persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl suteiktos pagalbos savo dėdei, kuris dalyvavo (duomenys neskelbtini) separatistinėje veikloje. Buvo atlikta krata pareiškėjo namuose ir uždrausta išvykti iš šalies, ribojama asmens judėjimo laisvė. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo laukia persekiojimas bei grėsmė gyvybei, todėl išvyko iš kilmės valstybės. Taigi, prieglobsčio prašymas yra grindžiamas valstybės institucijų persekiojimo grėsme dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas savo kilmės valstybėje negali pasinaudoti tinkama teisine pagalba ir prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui taip pat suteiktina papildoma apsauga, nes prieglobsčio prašytojui kyla reali grėsmė, kad sugrįžus į savo kilmės šalį, jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

4. Be to, Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į šalį terminą ir šis terminas nėra proporcingas. Pareiškėjas nuoširdžiai stengėsi padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytos tvarkos, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

5. Komisija taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą žodine tvarka, nes asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojai teisę būti išklausytai yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime į skundą nurodoma:

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad savo kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl jo dėdės politinės veiklos. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti.

9. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Migracijos departamentas atlikto tyrimo metu nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų faktų, t. y., kad pareiškėjas dėl suteiktos pagalbos savo dėdei pateko į teisėsaugos institucijų persekiojimą, buvo atlikta krata pareiškėjo namuose ir uždrausta išvykti iš šalies, ribojama asmens judėjimo laisvė, imtas persekioti. Priešingai, atlikto tyrimo metu pareiškėjo pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertintas dėl prieglobsčio jam suteikimo.

11. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, turi esminių trūkumų: yra abstraktus, miglotas, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, be konkrečių detalių, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas pasakojo, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, bet jo dėdė priklauso, tačiau paprašius patikslinti, kokia tai partija, ar ji yra uždrausta (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paaiškinti negalėjo. Dar daugiau, pareiškėjas tyrimo metu negalėjo įvardinti nei konkrečių asmenų vardų, taip pat ir dėdės, dėl kurio tariamai jam kilmės valstybėje kilo persekiojimas, nei konkrečių datų, žinojo vienintelę datą – kada atvyko į Lietuvą. Pažymėtina ir tai, kad dokumentų, patvirtinančių pasakojimą, pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė tikslios konkrečios informacijos apie dėdę ir jo politinę veiklą, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti informacijos pagrindžiančios, jog pareiškėjo dėdė priklausė (duomenys neskelbtini) ir / ar buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini). Abejones pareiškėjo pasakojimo tikrumu patvirtina ir pareiškėjo pasakojimas apie kelionę į Lietuvą. Pasakojimo pradžioje pareiškėjas teigė, kad jo dokumentai liko (duomenys neskelbtini), pas vyriausybę, o patikslinus, ar atvyko be paso, tiesioginio atsakymo vengė, atsakė, kad keliavo su viena moterimi kaip jos vyras. Pasakojimo pabaigoje sakė, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) oro uosto turėjo bordo spalvos pasą, tačiau Migracijos departamentui jo nepateikė.

12. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Dėl to pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Taip pat, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

13. Migracijos departamentas nesutiko su skundo argumentais, jog Komisija nepagrįstai atsisakė nenagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, nes vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Kadangi pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas ir tokių aplinkybių skunde neįvardijo pas pareiškėjas, skundo argumentai nepagrįsti.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

15. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsniu, Įstatymo 86, 87, 140 straipsniais, Tvarkos aprašo 97, 99 punktais.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog kilmės valstybėje pareiškėjas yra ieškomas policijos pareigūnų, jei bus suimtas, kankinamas ir nužudytas dėl pareiškėjo dėdės, kurį pareiškėjas sutiko priimti savo namuose ir kuris priklauso atsiskyrėlių judėjimui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, kilmės valstybėje jo gyvybei gresia pavojus, todėl prašo prieglobsčio. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad dėl jo dėdės veiklos policija atliko kratą jo namuose, rado dėžes su (duomenys neskelbtini) atributika ir areštavo dėdę. Kaimynai patarė nebegrįžti pareiškėjui namo, nes ir jį areštuos. Pareiškėjas pasakojo, kad jis buvo futbolo komandos kapitonas, turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), bet atvykę policininkai norėjo jį areštuoti, pabėgęs jis pasislėpė pas savo draugą. Po kelių savaičių kitas dėdė pranešė, kad tyrėjai kaltina jo dėdę ir seserį, kad jie finansuoja (duomenys neskelbtini) partiją. Pareiškėjo teigimu, vienas geras jo draugas jam pranešė, kad jis yra ieškomas, todėl jis nusprendė išvykti iš šalies. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) oro uoste buvo pristatytas nepažįstamai moteriai kaip jos vyras ir jie išvyko, pareiškėjas su savimi turėjo tamsiai raudonos spalvos pasą.

17. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas apklausos metu nurodė pakankamai individualių faktinių aplinkybių, kurias Migracijos departamentas privalėjo sugretinti su jų turima informaciją apie kilmės šalį. Ši pareiga, teismo nuomone, buvo atlikta paviršutiniškai. Migracijos departamentas ,nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tačiau ta informacija nebuvo įvertinta pareiškėjo individualaus pasakojimo kontekste.

18. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nuosekliai pasakojo tą patį, ką ir apklausos Migracijos departamento metu. Duomenų, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nesurinkta, pasakojimo netikslumai gali būti paaiškinami padėtimi, kurioje šiuo metu yra pareiškėjas, todėl jo pasakojimui turėtų būti taikoma abejonės privilegija. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi įvairiais šaltiniais nustatant pareiškėjo kilmės šalies informaciją, nustatė, jog opozicijos lyderiams gresia areštas ir įkalinimas, tačiau nenustatė, kokios pasekmės lauktų pareiškėjo. Be to, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas, kilmės valstybės vyriausybė jį kaltina finansavus separatistinį judėjimą, kuris kovoja už nepriklausomybę. Pareiškėjas taip pat teigė, jog kai buvo suimtas, jam norėjo nukirsti penkis pirštus, bet jis staiga patraukęs ranką ir jam sužeidė tik vieną pirštą, kuris yra paralyžiuotas.

19. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas nerinko jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytų įvykių buvimą, atsakovas perkėlė įrodinėjimo naštą vien pareiškėjui, todėl teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendime F. prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, C-473/16, EU:C:2018:36, išaiškino, kad kai valstybės narės vertina, ar prašytojas pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi savybę, dėl kurios priskiriamas prie tam tikros persekiojamos socialinės grupės, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Tačiau prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams valstybės narės suteikia galimybę, kai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių klausimais. Vis dėlto tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus tokį prašymą individualiai, atsižvelgiant, be kita ko, į visus svarbius faktus, susijusius su prašytojo kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, jo pateiktą svarbią informaciją ir svarbius dokumentus, individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Prireikus kompetentinga institucija taip pat turi atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus, kodėl nebuvo pateikti įrodymai, ir apskritai į tai, ar prašytoju galima tikėti.

III.

21. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma:

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, klaidingai vertindamas Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktą informaciją ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktą informaciją, o skundžiamą sprendimą grindė pabėgėlių teisės principams prieštaraujančiomis išvadomis. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis neteisėtomis ir nepagrįstomis išvadomis, teikiame šį apeliacinį skundą.

24. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, turi esminių trūkumų: buvo abstraktus, miglotas, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, be jokių konkrečių detalių, be pareiškėjo pasakojimo nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pasakojimas yra persmelktas bendro pobūdžio teiginiais, kaip pavyzdžiui: „keliavo su viena moterimi“, „grįžus dėdei iš vienos kelionės“, „paskambino antras dėdė“, „vienas draugas verslininkas“ ir pan. Dokumentų, patvirtinančių pasakojimą, pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė tikslios konkrečios informacijos apie dėdę ir jo politinę veiklą, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti informacijos, pagrindžiančios, jog pareiškėjo dėdė priklausė (duomenys neskelbtini) ir / ar buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini).

25. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Migracijos departamentas nerinko konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytų įvykių buvimą, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių, kurias Migracijos departamentas galėtų patikrinti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti jokių konkrečių datų ar įvykių, kuriuos Migracijos departamentas galėtų patikrinti; tokių nenurodė ir teismo posėdyje. Visi pareiškėjo nurodyti įvykiai (tariama policijos krata, pareiškėjo paskelbta paieška) yra paremti trečiųjų asmenų paaiškinimais (kaimynų, vieno draugo), kurių dėl objektyvių priežasčių negalima patikrinti.

26. Vien tai, kad pareiškėjas, anot pirmosios instancijos teismo, nurodė kilmės valstybėje kilusią grėsmę, įvardijo įvykių eigą ir išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, nereiškia, kad jo pasakojimas buvo detalus, nuoseklus ir jam pagal Tvarkos aprašo 99 straipsnį turėjo būti taikomas abejonės privilegijos principas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas būtų teisingai išnagrinėjęs bylą, jeigu būtų susipažinęs su pareiškėjo apklausos, atliktos Migracijos departamente, transkripcija ir išanalizavęs bei palyginęs pareiškėjo apklausos metu pateiktą informaciją su pareiškėjo pasakojimu, pateiktu teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip ir išskyrė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas vienodai ir nuosekliai apklausos metu ir teismo posėdžio metu nurodė tik bazines savo prieglobsčio prašymo aplinkybes (kad priglaudė savo dėdę, kuris bėgo nuo karo, todėl (duomenys neskelbtini) nebegalėjo ramiai gyventi; kad jo dėdė dalyvauja (duomenys neskelbtini) separatistinėje veikloje; kad dėl jo dėdės veiklos policija atliko kratą jo namuose, rado dėžes su (duomenys neskelbtini) atributika ir areštavo dėdę), tačiau visos kitos pareiškėjo pasakojimo detalės kardinaliai skyrėsi.

27. Apibendrinant, Migracijos departamentas pagrįstai tyrimo metu sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl nustatytų trūkumų negali būti laikomas pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu kriterijus tarptautinei apsaugai suteikti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo esminis argumentas – kad Migracijos departamento išvada tariamai nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir patvirtina, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo apklausų garso įrašų ir transkripcijų, pareiškėjo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šios pareigos nesilaikė, dėl ko priėmė neteisėtą ir bylos medžiaga nepagrįstą sprendimą, kadangi visi įvertinti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjo pasakojimas yra pramanytas ir pagrįstai nenustatyta tarptautinės apsaugos poreikio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

28. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 21S43900, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 6K-2567, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas nerinko jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytų įvykių buvimą, perkėlė įrodinėjimo naštą vien pareiškėjui, dėl ko pripažintina, jog byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas.

31. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis turėjo esminių trūkumų, o pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktą informaciją ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktą informaciją, sprendimą grindė pabėgėlių teisės principams prieštaraujančiomis išvadomis.

32. Apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas, nepagrįstai de facto (faktiškai) perkėlęs visą įrodinėjimo naštą pareiškėjui, jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai neišnagrinėjo: pagal Tvarkos aprašo 89 punktą, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

33. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland, Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (sprendimo 66 p.). Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (sprendimo 67 p.).

34. Akcentuotina , kad Tvarkos aprašo 99 punkte nurodyta, jog, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

35. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Migracijos departamento ginčijamo Sprendimo išvada – „<...> kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas <...>. Tiek jo istorijos tikrumas, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai kelia pagrįstų abejonių. <...>“ – padaryta įvertinus tik 2021 m. lapkričio 22 d. vykdytos pareiškėjo apklausos, trukusios 43 minutes, duomenis informacijos apie situaciją jo kilmės valstybe kontekste, t. y. nei vertinant pirminės apklausos, apie kurios atlikimą įrodymai nepateikti, duomenis, nei sudarant galimybę pareiškėjui realiai teikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir jo pareiškimuose, kaip teigiama, nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas neužtikrinus tinkamo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ištyrimo, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), yra pagrįsta, kiti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi ir dėl jų nepasisakytina.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRytis KrasauskasNeringa Švedienė