Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.10.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.4.;

1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1;

2008 m. liepos 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

gynėjams Audronei Matiukienei, Alisai Kostiuk, Valentinui Januškevičiui, Henrikui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio, nukentėjusiojo G. J. ir jo atstovės Svetlanos Baracevičienės, nuteistųjų A. Ž., A. S., M. J., R. G. ir jo gynėjo Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 182 str. 1 d. A. Ž. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad A. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiesiems G. J., A. T. ir civiliniam ieškovui Palangos miesto savivaldybei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, suorganizavo didelės vertės, turinčio didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę, svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, R. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, sukurstė visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadinti šį turtą, o A. S. ir M. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu būdu tyčia didelės vertės svetimą turtą, turintį didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę, sugadino:

2002 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste, tiksli data bei vieta nenustatyta, A. Ž., parengęs kurhauzo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), padegimą, organizavo šios nusikalstamos veikos padarymą bei vadovavo duodamas nurodymus R. G. surasti asmenis, kurie sutiktų už 2000 litų atlygį padegti kurhauzo pastatą. Vykdydamas jo nurodymus R. G. 2002 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., netoli nakvynės namų, esančių Viršutinėje g. 21, Klaipėdos m., susitiko su A. S. ir pasiūlė jam padegti kurhauzą, pažadėjo už tai sumokėti 2000 litų, paaiškino, kad šio pastato viduje yra palikti indai su benzinu. Taigi perduodamas iš A. Ž. gautus nurodymus, R. G. sukurstė A. S. padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. A. S. padaryti šį nusikaltimą sutiko. Praėjus keletui dienų po susitikimo su R. G., 2002 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, A. S. dalyvauti kurhauzo padegime pasiūlė M. J., pažadėjo už tai jam sumokėti 1000 litų. M. J. sutikus, A. S., veikdamas su juo bendrininkų grupe, vykdydamas A. Ž. per R. G. perduotus nurodymus, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą 2002-08-25, apie 11 val., atvyko prie (duomenys neskelbtini). M. J. pro neužkaltas šio pastato duris įlindo į vidų ir A. S. nurodymu kurhauzo viduje, nenaudojamose šio pastato patalpose, išpilstė ten rastą A. Ž. ir R. G. paliktą į tris indus supiltą benziną - 60 litrų. M. J. išlindus į lauką, A. S. degtukais paminėtą pastatą tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė. Kilusio gaisro metu buvo stipriai sugadintas turintis didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės svetimas turtas - Palangos miesto savivaldybei, (duomenys neskelbtini). A. T. ir G. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis kurhauzas. Tuo šiems nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė 1,487,766 litų turtinė žala. Po nusikaltimo padarymo A. Ž. R. G. už padegimą perdavė pažadėtus 2000 litų, o šis pinigus atidavė A. S. ir M. J..

A. Ž. nuteistas ir už tai, kad sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą ir suklastotą dokumentą realizuoti:

2005 m. vasario 18-19 dienomis, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. Ž. įkalbėjo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos padalinio direktorių G. B. suklastoti dokumentą ir jį realizuoti. Įkalbėtas G. B. A. Ž. perduotame darbo pažymėjime padarė neatitinkančius tikrovės įrašus apie tai, kad A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), įsikūrusioje (duomenys neskelbtini), vadybininku, į šį darbo pažymėjimą įrašė numerį 050201/01, įklijavo A. Ž. perduotą fotonuotrauką, uždėjo (duomenys neskelbtini) spaudo „SUTARTIMS“ atspaudą ir šiame neatitinkančiame tikrovės darbo pažymėjime pasirašė, taip darbo pažymėjimą suklastojo. Po to Klaipėdos mieste, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastotą darbo pažymėjimą A. Ž. prašymu perdavė, taip jį realizavo. Taip palenkęs G. B. suklastoti oficialų dokumentą bei jį realizuoti A. Ž. G. B. sukurstė padaryti nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., yra neteisėta ir naikintina, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., keistina, nes neteisingai paskirta bausmė. Apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaujantis įstatymu.

A. Ž. nuomone, teismo išvados dėl kurhauzo padegimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neteisingai įvertino aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl gaisro kilimo priežasčių, teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminio neaiškumo, ar kurhauzas buvo padegtas tyčia, ar užsidegė dėl neatsargių veiksmų. 2002-10-25 ekspertizės akte Nr. 20/2-151 techninių gaisro kilimo priežasčių nustatyta nebuvo, ekspertas nurodė, kad nustatyti, koks buvo konkretus pašalinis atviras ugnies šaltinis, nėra galimybės. Šios ekspertizės išvados konstatuoja, jog objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kurhauzas buvo padegtas tyčia, nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nuosprendyje rėmėsi tik 2002-09-05 ekspertizės akto Nr. 11-3019 išvadų dalimi, bet nepasisakė dėl išvados, kad „degėsių pavyzdžiuose nustatyti angliavandeniai gali būti susidarę gaisro metu, degant įvairioms medžiagoms, išspręsti klausimą, ar šie angliavandeniai yra benzino frakcijos naftos produkto likučiai, atlikti galimų naftos produktų šiuose degėsiuose lyginamąjį tyrimą negalima“. Tos pačios ekspertizės aprašomojoje dalyje ekspertas detaliau nurodė, kad „degant įvairioms medžiagoms, taip pat gali susidaryti įvairūs angliavandeniai. Kadangi šiuose degėsių pavyzdžiuose gausu junginių, susidarančių gaisro metu, degant įvairioms medžiagoms, neatmetama galimybė, kad ir nustatyti angliavandeniai susidarė gaisro metu. Dėl to negalima šiuose degėsių pavyzdžiuose nustatytų angliavandenių vienareikšmiškai priskirti benzino frakcijos naftos produkto pėdsakams.“ Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į ekspertizės aktus, netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus gaisro kilimo priežasties nustatymui, todėl buvo padaryta neteisinga išvada dėl A. Ž. bei kitų nuteistųjų vaidmens ir dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nes tokios teismo išvados paneigia pirminius M. J., A S. ir vėliau duotus R. G. parodymus, kad kurhauzas buvo padegtas, prieš tai užpylus didelį kiekį degaus skysčio - benzino. Apeliantas mano, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų parodymų teisingumą, nėra, priešingai, ekspertizių išvadose bei aprašymuose teigiama, kad duomenų apie tokio padegimo būdą nėra. Teismas, atmesdamas ekspertizės išvadas, turėjo motyvuoti, kodėl nesiremia šiais įrodymais. Tokios analizės nuosprendyje nėra, todėl ši nuosprendžio dalis neteisėta.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams,

dėl turto sunaikinimo A. Ž. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, 187 str. 2 d., bausmės nekeisti.

Dėl turto sunaikinimo A. S. skundžiamu 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įmokėti 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų A. Ž., M. J., nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus atmesti, klausimus dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl nuteistųjų R. G., A. S. skundų konkrečių prašymų nepareiškė. Nukentėjusysis G. J. ir jo atstovė prašė G. J., nuteistųjų A. Ž., M. J. apeliacinius skundus tenkinti, prokuratūros, nuteistųjų A. S., R. G. apeliacinius skundus atmesti. Palangos miesto savivaldybės atstovė, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. atstovas prašė civilinius ieškinius išnagrinėti apeliaciniame teismo posėdyje. Nuteistasis M. J. prašė jo skundą patenkinti, jo gynėja prašė M. J. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. Ž. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėja prašė A. Ž. skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė A. S. skundą, prokuroro skundą dėl A. S. tenkinti. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė R. G. apeliacinį skundą tenkinti, R. G. gynėjas prašė nukentėjusiojo G. J. ir jo atstovės apeliacinio skundo dalį dėl civilinių ieškinių nagrinėjimo atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Michailovskio apeliacinio skundo dalis dėl nuteistojo R. G. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d. ir BK 75 straipsnio taikymo R. G., A. S. tenkinama, apylinkės teismo nuosprendis toje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), kita apeliacinio skundo dalis atmetama.

Nukentėjusiojo G. J. ir jo atstovės S. Baracevičienės apeliacinio skundo dalis dėl A. Ž. išteisinimo pagal LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. tenkinama, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), kita apeliacinio skundo dalis atmetama.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. naikinama ir toje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. keičiama (BPK 328 str. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo H. Mackevičiaus apeliacinis skundas, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinami ir apylinkės teismo nuosprendžio dalys dėl bausmių paskyrimo R. G. ir A. S. keičiamos (BPK 328 str. 2 p.).

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. Ž. bendrininkavimo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padaryme

Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas neteisingai įvertino ekspertizių aktus, padarė nepagrįstas išvadas, kad kurhauzas buvo padegtas tyčia, panaudojus benziną, kad padegime dalyvavo nuteisti asmenys.

Apeliaciniame teismo posėdyje buvo bandyta nustatyti, kas, žinodamas ikiteisminio tyrimo duomenis apie kurhauzo padegimo aplinkybes, galėjo paveikti V. P. prisiimti kaltę dėl padegimo, tačiau teismo galimybės labai ribotos, todėl to padaryti nepavyko.

2004-04-01 A. S. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 113).

Nuteistasis A. S. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad į kurhauzo vidų įėjęs nebuvo, kaip į pastatą įeiti, pagaliuku pabraižydamas žemėje parodė R. G.. M. J. apie tai, kaip padegė pastate išpiltą benziną, nepasakojo. Benziną padegė po penkių minučių, kai M. J. išpilstęs benziną išėjo iš pastato ir nuėjo link stoties (o M. J. teigė, kad matęs, kaip buvo degama). Kai A. S. benziną padegė, M. J. jau nebebuvo. Parodymų patikrinimas vietoje su A. S. atliekamas nebuvo (t. 10, b. l. 108). A. S. parodė, kad vakare po padegimo R. G. voke atvežė ir A. S. perdavė du tūkstančius litų. Po parodymų davimo suimtas nebuvo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. A. S. taip pat patikslino, jog iš R. G. už padegimą gavo 1500 litų, nes 500 litų R. G. buvo skolingas (taip kalbėjo ir teisiamajame posėdyje, t. 5, b. l. 180). Kad padegime dalyvaus ir M. J., R. G. nesakė (bet R. G. parodė, kad A. S. sakė, jog bus ne vienas). Pats R. G. padegti nenorėjo. M. J. A. S. davė 1000 litų (t. 10, b. l. 111). Kur M. J. išlaistė paskutinį kanistrą benzino, A. S. nematė, bet matė, kad šlepetes, kuriomis mūvėjo M. J. benzino laistymo metu, M. J. įmetė į kurhauzo vidų. A. S. prisipažino, jog kurhauzą sutiko padegti dėl savo sunkios materialinės būklės. S. parodė, kad R. G. skambino policijos pareigūnams paprašius (t. 10, b. l. 129). Jokių vaikų prie kurhauzo nematė (t. 10, b. l. 130).

Ištyrus nuteistųjų R. G. ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad kai kokių nesutapimų ar tų pačių aplinkybių aiškinimo kitaip yra, tačiau tokie nesutapimai gali atsirasti ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo po kurhauzo gaisro, ir todėl, kad parodymus davusieji kai kurioms įvykio detalėms neskyrė didelės reikšmės, todėl jų nepaminėjo, ar ko nors nepasakė todėl, kad to nebuvo klausiama. Iš prieštaravimų dėl to, kada R. G. ir A. S. susitarė padegti pastatą, įmanoma suprasti, kad apskritai dėl pastato padegimo, neįvardijant pastato pavadinimo, A. S. su R. G. pasiūlymu sutiko žymiai anksčiau, negu buvo pasakyta, ką konkrečiai reikės padegti, o kad padegti reikės kurhauzą, R. G. A. S. galėjo pasakyti iš ryto, tą dieną, kai kurhauzas buvo padegtas, arba, remiantis M. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, porą dienų prieš gaisrą (M. J. teigė apie konkretaus objekto padegimą tada sužinojęs iš A. S.). Nėra pagrindo netikėti, kad R. G. su A. S. atsiskaitė kurhauzo padegimo dieną. Nėra pagrindo netikėti, kad A. S. R. G. buvo skolingas 400 ar 500 litų, kuriuos R. G. gavo iš A. S. ar pasiėmė pats iš A. S. už padegimą perduotų 2000 litų. R. G. ir A. S. parodymuose dėl kurhauzo padegimo apie jų pačių tarpusavio susitarimus ir veiksmus esminių prieštaravimų, kurie verstų abejoti, ar šie asmenys dalyvavo padegime, nėra, nes ir patys atkakliai savo kaltę tebetvirtina.

M. J. parodymai skiriasi nuo R. G., A. S. parodymų dėl konkretaus susitarimo padegti kurhauzą laiko, skirtų kelionei į (duomenys neskelbtini), sumokėtų už padegimą pinigų sumų dydžio, avanso mokėjimo, tačiau nėra tiek prieštaringi, kad keltų abejones dėl šių asmenų dalyvavimo kurhauzo padegime, kad A. S. ir M. J. užmokestį už padegimą gavo, kad A. S. gavo mažiau, nes R. G. buvo skolingas. M. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu tapo pagrindu pareikšti įtarimus A. S., o remiantis jų abiejų parodymais, įtarimai buvo pareikšti ir R. G. Šių nuteistųjų parodymai apie tarpusavio bendrininkavimą ikiteisminio tyrimo teisėjai abejonių nekėlė, akistatos dėl kurhauzo padegimo tarp jų daryti neprireikė, kaltais ikiteisminio tyrimo metu, o A. S., R. G. ir teisiamajame, apeliaciniame teismo posėdžiuose prisipažino. Nors nuteistasis A. Ž., nukentėjusysis G. J. ir jo atstovė apeliacinių skundų argumentais bando teismą įtikinti R. G., A. S. nekaltumu prieš jų pačių valią, kolegija neturi pagrindo manyti, kad šie asmenys nuteisti nepagrįstai, o kitokios M. J. nurodytos pinigų sumos, kuriomis kaip motyvu nuosprendžiui apskųsti akcentuojama nuteistojo M. J. apeliaciniame skunde, gali būti pagrindu M. J. išteisinti. Bandęs užtarti M. J. liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad į nakvynės namus, kur jis ir M. J. gyveno, užsukdavo kriminalinės paieškos pareigūnai, versdavo prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių nepadarė, todėl ir prokurorais nepasitikėdavo, o teisybę prisipažinusieji pasakydavo tik teisme. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjai ir apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. J. jokių argumentų, kurie duotų pagrindą suabejoti bent tuo, kad jo kurhauzo gaisro metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, kolegijai nenurodė. Bylos ir jo apeliacinio skundo nagrinėjimu M. J. nesidomėjo, į teismo posėdžius porą kartų pavyko jį pristatyti tik su policijos ir prokuroro pagalba. Kolegijos nuomone, M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. nuteistas pagrįstai.

To paties negalima patvirtinti dėl nuteistojo A. Ž. Jo kaltė dėl dalyvavimo Palangos kurhauzo padegime nuosprendyje grindžiama tuo, kad R. G. neturėjo pagrindo apkalbėti A. Ž., kad R. G. apie A. Ž. kaip apie padegimo užsakovą buvo pasakęs A. S., kad R. G. ir A. Ž. tarpusavyje aiškinosi tyčinio kurhauzo padegimo aplinkybes, atsakomybės klausimus, A. Ž. domėjosi, kas ir kokius duoda parodymus ikiteisminio tyrimo metu kurhauzo padegimo byloje, kokie surinkti įrodymai ir kaip juos galima paneigti, žadėjo R. G. pakalbėti su nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 103-111, 114-125, 127-133).

Nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad remiantis įrašytais R. G. ir A. Ž. pokalbiais galima daryti tik prielaidas, kad kalbos frazės gali būti traktuojamos įvairiai, kad nuosprendyje pokalbių turinys išsamiau neanalizuotas, kad įrašyti pokalbiai nėra neginčytinas A. Ž. kaltės įrodymas, kad kai kurios pokalbių frazės kelia abejonių ir dėl R. G. vaidmens kurhauzo padegime. Iš audiokasetės „Panasonic EP90“ (Nr. 8219B) A pusės stenogramos turinio (t. 2, b. l. 104-111) galima suprasti tik pokalbio nuotrupas, atskiras frazes. Įmanoma suprasti tai, kad R. G. pasakoja A. Ž., jog būnant Lukiškėse policijos pareigūnams davė kažkokius parodymus, kurių metu paminėjo tokią pavardę, kuri tuo metu jam atėjo į galvą (t. 2, b. l. 107), kalbama apie kažkokio šeimininko suinteresuotumą, paskolą, R. G. A. Ž. vadina geriausiu draugu, R. G. sako, kad apklausos metu numetė vieną frazę apie šeimininką, apie kurį buvo paklaustas, kad tikrinami ne tik A. Ž., bet ir kitų ryšiai, kontaktai, kadangi A. Ž. esąs R. G. draugas, tai automatiškai išeina, kad R. G. žinias gauna iš A. Ž. (t. 2, b. l. 108), bet gal to dar neužteks, „nepraeis“ (t. 2, b. l. 109). R. G. kalba apie kažkokią akistatą, kad apklausos metu kažkas, kas apklausinėjo R. G., blefavo apie tai, kad kažkas matė einant du žmones, kad klausinėjo R. G. apie užsakovą šeimininką, kad R. G. ryšių nenustatė, eina ta linkme, kad kažką padarytų A. Ž. R. G. aiškino A. Ž., kad su kažkuo buvo susitikęs ir tas asmuo turi daug įrašų: „Įrašų pilna. Jisai ėjo pas mane, žinai? Įrašų pilna.“ Kai A. Ž. papriekaištavo: „Gerai, gerai, gerai. Įrašų pilna, bet kam tau to reikėjo. Kam tu paėmei...? O dabar“, tai R. G. atsakė, jog kaltę suvertė kažkam kitam: „Aš nurašiau ant... kažkokio tai pažįstamo, žinai...? Supranti?“ (t. 2, b. l. 109). R. G. pasakoja apie kažką, ko, praėjus pusei metu, įrodyti jau nebeįmanoma, kad kažkoks Algis jam kažko nebūtų sakęs: „pusė metų praėjo, žinai čia (ne dokazucha) žinai. (Bet)... (Algis) kažkokia tai..., žinai. (Bet) man... nebūtų sakęs, tai aišku... mane, žinai“ (t. 2, b. l. 110). Vyksta kalba ir apie kažkokį narkomaną, kurio vaidmens suprasti neįmanoma (t. 2, b. l. 111). Iš atskirų frazių galima suprasti, kad R. G. A. Ž. pasakoja apie tai, kad jis (gal narkomanas) ikiteisminio tyrimo metu duoda parodymus, kad kažkas turi įrašęs kažkokius jo pokalbius ir tais įrašais verčia duoti parodymus, kad išvedžiojama, jog R. G. veiksmai turi būti susiję su A. Ž., nes jie abu yra draugai. R. G. pamini ir kažkokį (duomenys neskelbtini) , bet tai ne A. Ž., tai kažkas kitas. Šiame garso įraše dominuoja R. G. kalba, o A. Ž. kalba apsiriboja vienu kitu žodžiu arba kalbos negirdėti visiškai.

Pagerinti kompaktinės garso plokštelės „SONY CD-R AUDIO“ Nr. 1609N2AA61C054797; R74NA-D00419 girdimumą specialistai neturėjo techninių galimybių (t. 2, b. l. 118, 115-125). Iš atskirų frazių galima suprasti, jog R. G. kalba apie mokestį už savo mokslą (t. 2, b. l. 120), kad kažkuris duoda parodymus ar daromos išvados, kad į kažkurį duodantį parodymus kreipėsi R. G., į R. G. - A. Ž., o į A. Ž. kreipėsi asmuo, kuris konkrečiai neįvardijamas. R. G. kalba, jog jis supranta, kad reikia tvarkytis iki teismo, nelaukiant aukščiausiojo teismo, A. Ž. teigia, kad nieko nežino, nieko nekeis, nieko nesakys, R. G. nori, kad kažkas atsisakytų žalos (t. 2, b. l. 121). Suprasti, apie kurią konkrečią nusikalstamą veiką kalbama, neįmanoma, galima tik spėlioti, nes gali būti kalbama ir apie bankui sukčiavimu padarytą žalą, dėl ko teismas bylą R. G. nutraukė. Garso įrašų kokybė labai prasta. Garso įrašuose pašnekovai daugiausia kalba pašnibždomis (t. 2, b. l. 118). R. G. parodymais apeliaciniame teismo posėdyje, R. G. pokalbius su A. Ž. įrašinėjo ne tik vykdydamas bylą tyrusių policijos pareigūnų pavedimą, bet ir savo noru, todėl kalbėjimas pašnibždomis, vengimas įrašyti pokalbį aiškiai ir suprantamai ir savanoriškas bendradarbiavimas su bylos tyrėjais nesuderinami dalykai. Lieka nesuprastas ir R. G. paaiškinimas apeliaciniame teismo posėdyje, kad vengė kalbėti atvirai todėl, kad neužkirstų kelio nusikaltimui atskleisti (t. 10, b. l. 133). R. G. nerišli kalba, ilgos pauzės tarp atskirų sakinių, dviprasmiški atsakymai arba visiškas neatsakymas į klausimus, žvilgsniai į savo gynėją, sunkus bendravimas apklausos metu apeliaciniame teismo posėdyje kėlė nepasitikėjimą R. G. nuoširdumu ir jo parodymais. Iš techninių priemonių panaudojimo protokolo, A. Ž. ir R. G. pakalbio turinio įmanoma suprasti, kad R. G. gynėjas patarė R. G., jeigu šis nori palengvinti savo padėtį ir išvengti bausmės, versti kaltę užsakovams: „Siūlo tokį variantą: jeigu nori išvengti, žinai tenai, tipo nori palengvinti savo padėtį, išvengti ten tos bausmės, tipo, siūlo tokią kaip alternatyvą, žinai, varant ant tų užsakovų, viską tenai, vot bus viskas tvarkoj...“ (t. 2, b. l. 128). R. G. sako, jog nežino, „ką planuoja J., tikrinosi, nesitikrino? Bet laikas kaip bėga, trys mėnesiai praėjo“ (t. 2, b. l. 128). Nors R. G. nežino ką planuoja J., (vardas nenurodytas), tačiau A. Ž. apie tuos planus neklausia. Galima suprasti, kad A. Ž. tie planai nežinomi, iki to laiko A. Ž. apie planus sužinoti pavesta nebuvo. Iš kitos frazės galima suprasti, kad A. Ž. su J. nekalbėjo, nes R. G. nežino pats ko nori. R. G. sako, jog A. Ž. žadėjo, kad J. duos pinigų, o A. Ž. tokį pažadą neigia, priekaištus atmeta. A. Ž. teigia, kad jis R. G. neskolingas. R. G. savo parodymuose minėjo, kad prie kurhauzo padegimo padėjo A. Ž. kaip draugui, ne dėl pinigų, apeliaciniame teismo posėdyje R. G. parodė, kad nauda iš padegimo buvo tokia, jog A. S. atidavė jam skolą, todėl apie kokius papildomus pinigus kalbama be tų, kuriuos A. S., R. G., M. J. minėjo kaip sumokėtus kurhauzo gaisro dieną, neaišku. Iš kalbos turinio galima suprasti, kad R. G. A. Ž. gąsdino kažkokia baudžiamąja byla „vot čia tau bylą įvardint“, pokalbyje A. Ž. kalba ir apie R. G. parodymų keitimą ir apie R. G. nekonkrečius norus sušvelninti savo atsakomybę ar išvengti bausmės (t. 2, b. l. 128). Iš A. Ž. kalbos galima suprasti, kad jis davė R. G. pinigų, kad šis galėtų „tvarkytis su viena, su antra byla“, kad R. G. A. Ž. pinigais susimokėjo už mokslą. Galima suprasti ir tai, kad R. G. reikia, jog A. Ž. gal iš J. ar ko kito gautų bylų reikalams penkiasdešimt tūkstančių litų - „50 štukų“ (t. 2, b. l. 129). Iš pokalbio turinio matyti, kad R. G. buvo svarbu turėti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad todėl A. Ž. siūlė R. G. atsiskaityti su vienu ieškovu, su antru, trečiojo atsiprašyti ir pažadėti, kad nuostolius mokės dalimis, siūlė važiuoti į Vilnių ir pasirinkti tinkamą advokatą (t. 2, b. l. 130). Tai, kad A. Ž. siūlo R. G. atsiskaityti su visais ieškovais ar susitarti mokėti žalą dalimis, paneigia vieną galimų versijų, kad kurhauzas buvo padegtas G. J. prašymu. G. J. padegti kurhauzo neprašė ir A. Ž. tariamo G. J. prašymo R. G. perduoti negalėjo. Kitu atveju žalos atlyginimo G. J. klausimas nebūtų aktualus, o R. G. atkreipia A. Ž. dėmesį į tai, kad nuostolio dydis trečioje byloje jam aktualiausias, o A. Ž. jam į tai: „Tai ką tu nori iš manęs , kad aš tau ...porą milijonų atneščiau“. R. G. į tokį ironišką A. Ž. klausimą paaiškino, kad J. galėtų parašyti, „kad tenai atsiskaitinėjama, ten dar kažkas tokio“ (t. 2, b. l. 130). A. Ž. papriekaištavo R. G., kodėl jis pas šį nukentėjusįjį dar nenuėjo, patarė R. G. pas J. nueiti su advokatu. Kadangi realiai jokių nuostolių J. nepatyrė, jam vis tiek būtų tekę sudegusį ar nesudegusį pastatą atstatyti iš naujo, A. Ž. nuomone, norėdamas R. G. padėti, J. raštelį, kad R. G. dalį žalos atlygino ar dėl žalos atlyginimo dalimis susitarė, parašyti galėtų: „Tai jau tai realiai tų nuostolių nėra, nu kas jam, bet jisai žmogus yra, ką, jam sunku parašyti popierių, todėl, kad aš... tam žmogui neturiu pretenzijų (t. 2, b. l. 130, 131). A. Ž. su R. G. apie G. J. kalba ne kaip apie padegimo užsakovą, o kaip galintį iš žmoniškumo padėti asmenį. Pokalbių turinyje nėra A. Ž. pažado, kad jis eis pas G. J. ir prašys jo ko nors dėl R. G. Pokalbyje galima įžvelgti tai, kad A. Ž. pas G. J. eiti nesiruošia, savo reikalus pataria R. G. tvarkytis su šiuo nukentėjusiuoju pačiam ir su advokato pagalba. A. Ž. R. G. paaiškina, kad susitarimas vien su G. J. problemos neišspręstų: „bet tu žinok, kad yra ten ...(duomenys neskelbtini) bendrasavininkas..., dar yra savivaldybė bendrasavininkas, o kaip tu su jais visais galvoji būti?“ (t. 2, b. l. 131). Jau vien dėl nukentėjusiųjų skaičiaus ir žalos dydžio A. Ž. patarė R. G. teisme pakeisti parodymus ir dėl kurhauzo padegimo kaltu nebeprisipažinti, nes R. G. į nieką su prašymu padegti nesikreipė: „tu paimk...užsidaryk tą bylą..., ir teisme keisi parodymus..., kad aš... nieko čia nedariau, pas jokių alchašų aš nieko neprašiau, nes tu realiai ir neprašei“ (t. 2, b. l. 131). A. Ž. R. G. patarė, jei šis parodymų keisti nenori, tada tegul bando papirkti prokurorus ir teisėjus, atlyginti bent dalį žalos nukentėjusiesiems: „Ten tavo kaltinamajame akte gi yra įvardinta: tam ir tam pirma tiek ir tiek padaryta nuostolių, bankui padaryta tiek ir tiek nuostolių, kitiems, J., g., savivaldybei padaryta tiek ir tiek nuostolių, na. Tai tu, turėdamas tuos tūkstantį lišnų litų, nueik bent jau pas tą pirmą arba antrą, susitark. Už tuos srokas eina ne ką mažesnis kaip už tą. Ar ne?“ (t. 2, b. l. 131). R. G. su tokiu pasiūlymu sutiko. A. Ž. patarė siųsti pas nukentėjusiuosius advokatą: „advokatas susiras tą J., susiras tą g., susiras tą savivaldybę, ten nori nenori visus tris turės susirast, teisingai?... Ir taip...geranoriškai ateis pavestas kaltinamojo R. G. advokatas... Ateina į savivaldybę: Jūsų ten pastatas buvo sudegintas, čia žmogus apsiėmė kaltę ir nori atsiskaityti dalimis per kažkiek tai laiko. Nu tai čia kažkoks bus susitarimas. Nu įneši ten kaip ir po 100 litų, svarbu, kad bus padarytas kažkoksai judesys, teisingai? Nu o tenai, pas tą tada reikės eiti kalbėti, su juo pats ir kalbėk... ten yra taip ir taip, parašyk, kad gavai ne 100 litų, o 100 tūkstančių litų. Bet tai ką tu teisme parodytum, kad tu įmokėjai 100 tūkstančių litų, ką tie teisėjai pagalvos, sakys kas čia..., otkuda pas jį 100 tūkstančių litų. Tuo labiau, kad ten prirašyta, kad tu nedirbi niekur, neturi iš ko gyventi, iš motinos ten bulves valgai...jeigu tu teisiesi ir nieko nekeiti, va tu darai judesį į priekį, o kiek tu įdavei, ar tą 100 litų, ar ten 100 tūkstančių litų, prie tokios sumos tai čia nematau jokio skirtumo... nu paklausk pas advokatą, kaip yra, sakyk vot įnešiu į visas tris bylas po šimtą litų, sakyk, ar tai duos ką nors? Ar įnešiu po 1000 litų, ar tai skirsis, nu pasakys, aišku nesiskirs“ (t. 2, b. l. 131). Taip A. Ž. patarė R. G. įgyti tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes (t. 2, b. l. 132). Kolegijos nuomone, jei A. Ž. būtų prisidėjęs prie kurhauzo padegimo, tenkinant kažkurio J. pageidavimą, J. prašymą būtų perdavęs R. G., tai patarimas siųsti pas G. J. advokatą būtų nereikalingas, tarpininko vaidmenį R. G. pavestų atlikti A. Ž. ir tai jam pokalbių metu nedviprasmiškai būtų liepęs padaryti. Prieš pokalbio pabaigą R. G. A. Ž. kalba, kad šis jo nesupranta, pataria: „jei nori suprasti kitą žmogų, pažiūrėk į viską jo akimis“ (t. 2, b. l. 132). A. Ž. bandė išsiaiškinti, ką tuo pasakymu R. G. turėjo omenyje, bet išsiaiškinti nepavyko. Ir pokalbio pabaigoje, lyg prisiminęs užduotį, kad su A. Ž. turi kalbėtis apie pastato padegimą, R. G. lyg tarp kitko pasako, jog „taip paprastai kalbant supranti, kas mane vot viduj, taip žinai drasko. Aišku aš suprantu, aš ten kaltas tuom, kuom esu kaltas, ten, šitas viskas aišku...Bet kodėl tarkim turiu ten aukotis tenais už tą J., žinai...Visos tos aukos kainai. Žinai kaip matai daug ir galvoji, lygini...“ (t. 2, b. l. 133). Į tai A. Ž. atsakė, jog tokia R. G. filosofija: „Tu matai, žiūri taip, kaip tau dėl aplinkybės, kaip tau kuriuo momentu patogu“ (t. 2. b. l. 133). Iš tokio nepabaigto R. G. pasakymo (tekste vietoje nenugirstų žodžių įrašyti daugtaškiai) galima suprasti, kad jis apsiėmė J. kaltę, už jį pasiaukojo ir, galbūt dėl kurhauzo padegimo nėra kaltas, kad šiame nusikaltime nedalyvavo. Tačiau į tokį R. G. pasakymą nėra jokio konkretaus nuteistojo A. Ž. atsakymo, komentaro ar ko nors panašaus, iš ko būtų galima spręsti, kad A. Ž., kaip tvirtinama nuosprendyje, suorganizavo kurhauzo padegimą, kad vykdė kokį nors nukentėjusiojo G. J. prašymą, susijusį su padegimu. R. G. pokalbių metu nepareiškė A. Ž. jokių priekaištų, kad tai per A. Ž. jis pateko į keblią padėtį. Pokalbių metu nevyksta jokios diskusijos dėl to, kad R. G. apie A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė A. Ž. kaltinančius parodymus. Net jei R. G. įrašyto pokalbio metu būtų pakartojęs A. Ž. kaltinančius parodymus, duotus 2004-11-10 (t. 2, b. l. 172-176), be A. Ž. reakcijos į tokius parodymus, tų parodymų vertinimo, atsikirtimų, teisinimosi ar prisipažinimo tokie parodymai galėtų būti vertinami tik kaip įrodomosios reikšmės neturintis R. G. monologas, kuris pasakytas, turint įsipareigojimų, davus pažadus ikiteisminio tyrimo organams patvirtinti savo parodymus pokalbio su A. Ž. metu. Kolegijos nuomone, R. G. ieškojo būdų, kaip už padarytus nusikaltimus išvengti realios bausmės, neatmetama tikimybė, kad tokia galimybė jam kaip ir nuteistajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pažadėta (Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas sušvelninti šiems nuteistiesiems paskirtas bausmes tai patvirtina), bet už tai jis turėjo duoti parodymus ne tik apie savo vaidmenį kurhauzo padegime, bet ir tokius parodymus, kurie duotų pagrindą gaisro užsakovu įvardyti nukentėjusįjį G. J. (bandymas tai padaryti pasinaudojant anksčiau teistu V. P. nepavyko). Kadangi ne tik R. G., bet ir A. S. (priešingai negu V. P.) pažintimis su G. J. pasigirti negalėjo, todėl tarpininko vaidmeniui tarp kurhauzo padegėjų ir tariamo padegimo užsakovo G. J., kuriam oficialūs įtarimai pareikšti nebuvo, tarpininko ir padegimo organizatoriaus vaidmuo tiko A. Ž., kuris, bylos duomenimis, buvo R. G. draugas ir draugavo su G. J. dukra, todėl galėjo žinoti apie G. J. požiūrį į kurhauzo likimą, nors jokių duomenų, kad G. J. ir A. Ž. apie tai kada nors būtų kalbėję ar taręsi, byloje nėra. Tam, kad G. J. būtų galima pareikšti įtarimus dėl kurhauzo gaisro, reikėjo, kad ir A. Ž. prisipažintų, jog kurhauzo padegime dalyvavo. A. Ž. kaip ir R. G. toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 187 str. 2 d., todėl R. G. savo iniciatyva (žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. taip pat buvo raginamas duoti parodymus dėl G. J., t. 5, b. l. 167-170) ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva patarinėjo A. Ž. taip pat rinkti atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir duoti naudingus parodymus. Apie tai byloja ir su R. G. pagalba įrašyto pokalbio turinys, A. Ž. pasakyti žodžiai: „... tu man sakai tokią ..., vot čia tau bylą įvardint,... tai eik vardink, nu ką tu nori man pasakyti, tu man sakai, aš norėjau ... tau, kad dėti, pliusiukus rinkti, man ... nereikia jokių pliusiukų, man ... jokių pliusų nereikia. Jeigu ten tavo kažkokie ... chryčiai ..., čia ne mano ... bėda iš viso, aš tau neatėjau ..., nepasakiau ..., man neįdomu nieko išvis“...(t. 2, b. l. 128). Apeliaciniame teismo posėdyje buvo bandyta išaiškinti, ar R. G. žodžiai „ Ne, tai aš atsimenu, ką tu man sakei. Aš atsimenu, kad tai vot ten žinai tokie pažadai, vo ten J. ten duos pinigų ir A. Ž. atsakymas „Ką aš tau pažadėjau, ką aš pažadėjau?...“ nereiškia A. Ž. ir R. G. susitarimo įvardyti G. J. padegimo užsakovu, kad G. J. išgąsdinus gautų iš jo pinigų, nes pokalbių metu įtartinai nutylima apie tai, kad R. G. apie A. Ž. parodymus jau yra davęs, lyg toks parodymų davimas, A. Ž. apkalbėjimas buvo R. G. ir A. Ž. iš anksto suderintas. G. J. pinigų ar kitokio turto prievartavimo fakto R. G. nepatvirtino (t. 10, b. l. 131). R. G. dėl didelio laiko tarpo nuo įrašytų pokalbių pradžios ar kitų priežasčių įrašytų pokalbių turinio paaiškinti nesugebėjo, pabrėžė, kad svarbu iš esmės tik tai, kad jis kaltu prisipažino (t. 10, b. l. 132). Yra pagrindo įtarimams, kad nekokybiški garso įrašai, padaryti kontroliuojant profesionalams, tokiais yra neatsitiktinai, kad taip siekiama nuslėpti įtarimams nepalankias, kaltininkus teisinančias aplinkybes. Tačiau, iš dalies sutinkant su apylinkės teismo nuosprendyje išsakyta nuomone, kad nebuvo ar nenustatyta nesutarimų, dėl kurių R. G. A. Ž. galėjo apkalbėti, priimant dėmesin, kad apklaustas liudytoju R. Ž. R. G. vadino draugu, apibudino jį teigiamai (t. 3, b. l. 165-166), galima manyti, kad pokalbių įrašymo metu R. G. A. Ž. bendrininkavimu ar kitaip prisidėjusiu prie nusikaltimų nekaltino todėl, kad jų tarpusavio santykiai buvo išties draugiški, tų pokalbių įrašymo metu A. Ž. apkalbėti vengė.

Iš išanalizuotų pokalbių turinio, galima suprasti, kad R. G. ieškojo galimybių sušvelninti savo atsakomybę, prašė pagalbos A. Ž., o šis jam patarė, kaip tą atsakomybę sušvelninti. Jokiuose pokalbiuose nusikaltimų bendrininkų vardais ar pavardėmis R. G. neįvardijo, niekur nepadarė priekaištų A. Ž., kad tai jis jį įtraukė į kokią nors nusikalstamą veiklą, kurhauzo padegimą. Paskutiniajame pokalbyje (t. 2, b. l. 128-133) daugiausiai kalbėjo A. Ž., R. G. pasisakymai buvo trumpi, pokalbio įrašo kokybė žymiai geresnė negu ankstesniųjų, bet ir šiame įraše ne visos frazės aiškios ir išbaigtos. Iš A. Ž. kalbos galima suprasti, kad jį su R. G. sieja draugiški ryšiai. Apylinkės teismo nuosprendyje akcentuojama tai, kad pokalbių su R. G. metu A. Ž. domisi ikiteisminio tyrimo dėl kurhauzo padegimo eiga, todėl tai nėra tik noras padėti draugui, kad tai patvirtina A. Ž. kaltę. Kolegijos nuomone, domėjimasis ikiteisminiu tyrimu pats savaime nelaikytinas kaltės pripažinimu. A. Ž. parodė, kad su R. G. apie gaisrą kalbėjo tik norėdamas jam padėti kaip draugui (t. 9, b. l. 11). Tam, kad duotų tinkamą patarimą, patarti keisti parodymus ar ieškoti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. Ž. kaip ir bet kuriam advokato ar patarėjo vaidmenį atliekančiam asmeniui bylos duomenų žinojimas buvo reikalingas kuo kvalifikuotesnei pagalbai suteikti. Tai, kad atsižvelgiant į nusikaltimų skaičių ir jų pavojingumo laipsnį R. G. bijojo būti suimtas (suėmimo terminas nebuvo pratęstas, kai davė parodymus apie A. Ž., t. 5, b. l. 176), suvokė, kad gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, o tai susiję su šeimine, sunkia turtine padėtimi, sveikatos problemomis ir su studijų Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete nutrūkimu (t. 9, b. l. 108-161), galėjo turėti didesnį negu draugystė su A. Ž. psichologinį poveikį duoti A. Ž. kaltinančius parodymus, jį apkalbėti ir tuo pasiekti sau palankaus sprendimo, koks siūlomas Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde. Tai, kad baudžiamoji byla dėl kaltinimų R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2005-04-19 buvo išskirta į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 21), taip pat turėjo įtakos priimant palankų R. G. nuosprendį 2007-02-07 (t. 8, b. l. 131-136), nes, skiriant bausmę pagal LR BK 178 str. 2 d. - baudą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu buvo akcentuota, kad nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio R. G. jokių neteisėtų veikų nepadarė (t. 8, b. l. 131-136), nors to paties teismo skundžiamu 2007-10-12 nuosprendžiu nustatyta, kad R. G. 2002 m. rugpjūčio mėnesį bendrininkavo kurhauzo padegime (BK 187 str. 2 d.), klastojo dokumentus paskolai gauti (BK 300 str. 1 d.), įgijo svetimą turtą apgaule (BK 182 str. 1 d.) 2002 m. sausio mėnesį. Baudžiamoji byla pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. 2007-10-12 nuosprendžiu nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir skiriant bausmę pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. buvo akcentuota, kad po teistumo 2001-06-26 R. G. naujų nusikalstamų veikų nepadarė (t. 9, b. l. 4-16). Nusikaltimų išskaidymas į atskirus tyrimus palengvino švelnesnių bausmių teisme R. G. skyrimą. Nuteistasis A. S. taip pat buvo suinteresuotas išvengti suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės, nes turėjo rimtų sveikatos problemų, į tai teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė. A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jis R. G. bijojo (t. 3, b. l. 94), tikėjosi policijos pagalbos, kad galėtų išvengti R. G. keršto, todėl įtikinti ne kartą teistą A. S. duoti nors ir mažai reikšmingus, abejotinus A. Ž. ar J. kaltinančius parodymus sudėtingiau už V. P. būti neturėjo. Ilgą laiką po A. S. parodymų apie R. G. ir iki R. G. parodymų apie A. Ž. kurhauzo padegimo organizatoriumi buvo laikomas R. G. Tai patvirtina tyrimą atlikusio prokuroro 2004-10-21 nutarimas pradėti ir sujungti ikiteisminius tyrimus dėl visų R. G. padarytų nusikaltimų. Toks tyrimų sujungimas R. G. padėtį galėjo pasunkinti, tačiau 2005-04-19, prieš jam duodant parodymus apie A. Ž. ir D. J. 2004-11-10, sujungti tyrimai dėl atskirų nusikaltimų vėl buvo išskirti (t. 2, b. l. 172-176, t. 1, b. l. 21). Nesant neabejotinų R. G. A. Ž. kaltinančius parodymus patvirtinančių įrodymų, kad A. Ž. bendrininkavo Palangos kurhauzo padegime, o įrašyti R. G. ir A. Ž. pokalbiai neabejotinais įrodymais nelaikytini, nesant pagrindo laikyti A. Ž. kaltę patvirtinančiais įrodymais A. S. parodymus, A. Ž. kaltė dėl kurhauzo padegimo kelia pagrįstų abejonių. Byloje apstu prieštaravimų R. G., A. S., M. J. parodymuose dėl susitarimo padegti kurhauzą laiko, sumokėtų pinigų sumų dydžių, R. G. parodymai dėl kanistrų su benzinu, padėtų kurhauzo patalpose, skaičiaus, labai skirtingi, kelia abejonių ir tai, kad kurhauzo padegimas galėjo būti kuo nors naudingas G. J. ar A. Ž., nes byloje yra duomenų, kad G. J. stengėsi įsigytą kurhauzo dalį išsaugoti ir ėmėsi priemonių Palangos savivaldybę paveikti, kad būtų duotas leidimas pastato atstatymo darbams (t. 1, b. l. 103-104, 135-136, 140-141, 151, 159). Kolegijai kelia abejonių R. G. parodymai ir apie tai, kad, vežant kanistrus su benzinu į kurhauzą, dalyvavo A. Ž., kad kitą dieną pastato padegti R. G. važiavo su A. Ž., nes to momento laikas neatitinka laiko, kada, bylos duomenimis (A. S., M. J. parodymai), buvo užsakyta padegti. Abejonių kelia ir tai, kad numestu ant grindų pastato viduje laidu galėjo būti imituojamas gaisro kilimas nuo netvarkingos elektros instaliacijos, nes pastato dalis, kurioje nustatytas gaisro židinys, prie elektros energijos tiekimo šaltinio pajungta nebuvo (t. 1, b. l. 55-56, 59), nors medinėje pastato dalyje įsikūrusiam (duomenys neskelbtini) elektros energija tiekiama buvo (t. 1, b. l. 86). Bandymą kažką imituoti elektros laidais R. G. anksčiau demonstravo išskirtoje į atskirą tyrimą baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą (t. 9, b. l. 134). Kai kurie bylos duomenys verčia abejoti ir tuo, kad patenkant į pastatą jo padegimui, jo padegimo metu ar tuojau pat po to M. J., A. S. nesutiko V. A. K., kuris su draugais prieš pat gaisrą buvo prie kurhauzo ir kurhauze, rūsyje užuodė benzino kvapą, matė gaisro pradžią (t. 1, b. l. 160-161, 162-163, 164), arba dviejų nepilnamečių, apie kuriuos davė parodymus gaisrui vadovavęs liudytojas D. S. arba liudytoja K. G. (t. 1, b. l. 165, 169).

Išanalizavusi byloje surinktus ir teisiamajame, apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus, kolegija mano, kad pagrindo pripažinti A. Ž. kaltu dėl kurhauzo padegimo nebuvo ir nėra. Jis dėl šių kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d, 6 d., 187 str. 2 d. išteisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d.

R. G. Palangos kurhauzo padegimo byloje nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. kaip nusikaltimo kurstytojas. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 str. 5 d.). Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas organizatoriaus ir kurstytojo sąvokas labai išplėtė, tomis sąvokomis nepagrįstai apėmė nusikaltimo padėjėjui priskiriamas nusikalstamas veikas. LR BK 24 str. 6 d. numatytas alternatyvių veikų sąrašas yra baigtinis, padėjėjai nebūtinai, kaip teigiama nuosprendyje, turi prisidėti prie vykdytojų, tačiau gali būti aktyvūs nusikalstamos veikos padarymo dalyviai dar iki realizuojant objektyviąją nusikalstamos veikos pusę, tai yra iki nusikalstamos veikos padarymo duodami patarimus, nurodymus, teikdami priemones ar šalindami kliūtis. A. Ž. ir R. G. davė patarimus vykdytojams, per kur patekti į kurhauzą, kada ir kaip reikia kurhauzą padegti, nuvežė ir paliko kurhauze kanistrus su benzinu, todėl A. Ž. ir R. G. veiksmai papildomai turi būti kvalifikuoti ir pagal LR BK 24 str. 6 d.

Kolegija dėl A. Ž. kaltės jau pasisakė, mano, kad A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 6 d., 187 str. 2 d. apkaltintas (t. 4, b. l. 44) nepagrįstai, todėl jam pareikštų kaltinimų dėl kurhauzo padegimo organizavimo nebenagrinėja. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo organizatoriaus ir padėjėjo vaidmenų sutapatinimo visumoje, kolegija mano, kad jeigu asmuo be organizatoriaus funkcijų atliko ir padėjėjo funkcijas, tai organizatoriaus funkcijos padėjėjo funkcijas apimti gali, nes organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą. Organizatorius vadovauja ar koordinuoja organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai arba parengia nusikalstamą veiką ir jai vadovauja. Atlikdamas šias funkcijas organizatorius duoda patarimus, nurodymus, teikia priemones, šalina kliūtis, atlieka ir padėjėjui būdingas funkcijas (BK 24 str. 4 d., 6 d.). Tokio asmens (organizatoriaus) veika kvalifikuojama tik kaip nusikalstamos veikos organizavimas.

Apeliaciniame skunde nagrinėjamuoju nuteistojo R. G. atveju su apeliacinio skundo argumentu, jog R. G. veika dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu turi būti kvalifikuojama ne tik pagal BK 24 str. 5 d., bet ir pagal BK 24 str. 6 d., kaip buvo pareikšti kaltinimai R. G. perduodant bylą į teismą (t. 4, b. l. 44), kolegija sutinka. R. G. kaip kurstytojo ir padėjėjo funkcijos turi atsispindėti ir būti kvalifikuojamos atskirai, nes ir pats kurstytojo sąvokos apibrėžimas nusikalstamos veikos padėjėjo funkcijų neapima. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 str. 5 str.), jis šią funkciją gali atlikti neatlikdamas padėjėjo, kurio veiklos spektras labai platus, funkcijų, o jei dalį padėjėjo funkcijų atliko, tai veika turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 24 str. 5 d., ir pagal BK 24 str. 6 d. R. G. prokuratūros apeliaciniame skunde išvardytus veiksmus ir padėjėjo funkcijas, R. G. ir A. S. parodymais, atliko, todėl R. G. nusikalstama veika dėl tyčinio didelės vertės, didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d.

Dėl bausmių nuteistiesiems R. G., A. S., A. Ž. skyrimo

Skirdamas bausmes R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d., o A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., teismas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais vadovavosi, atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, buvo teistas, bet po šio nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirbo, mokėsi, deramai įvertino padarytą veiką, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausmę A. S. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, keletą kartų buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, atsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat akcentavo, kad abiejų nuteistųjų padėtį sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, padarytos žalos turto savininkams ir visuomenei neatlygino. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas R. G. paskyrė vienerių metų, o A. S. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose.

Skirdamas bausmę A. Ž. teismas atsižvelgė į tai, kad A. Ž. padarė keletą tyčinių veikų - vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, kad šių nusikaltimų padaryme buvo organizatorius ir kurstytojas, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pasekmes, į tai, kad buvo teistas, dirba, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupe.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Michailovskij prašo teismo R. G., A. S. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti dvejiems metams (BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.), įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirti jiems baudžiamojo poveikio priemonę - įmokėti po 5 MGL (650 litų) dydžio įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad teismas ne iki galo atsižvelgė į visas R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad R. G. mokosi Klaipėdos universitete, yra magistrantas, aktyviais veiksmais stengėsi padėti išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis, per 5 metus po paskutinio nusikaltimo nepadarė jokios nusikalstamos veikos, padarė tinkamas išvadas iš teistumų. Teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. G. neatlygino padarytos materialinės žalos. A. S. taip pat aktyviais veiksmais stengėsi padėti ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis. Jis taip pat per 5 metus po paskutinės nusikalstamos veikos nepadarė jokios nusikalstamos veikos, jo sveikatos būklė sunki, jam reikalinga operuoti koją.

Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašo R. G. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes R. G. kaltu prisipažino visiškai, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam kaip dirbančiam ir besimokančiam asmeniui padarytų didelę žalą, R. G. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, bendrininkavimas R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas, yra pagrindai taikyti BK 75 str. 1 d. nuostatas arba skirti sankcijoje numatytą areštą.

Nuteistasis A. S. prašo jį nuo bausmės dėl ligos atleisti arba bausmės vykdymą atidėti, nes paskirtą bausmę būtų sunku atlikti dėl prastos sveikatos būklės, po kojos traumos nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jo sveikatos būklė keltų problemų ir pačiai bausmės atlikimo įstaigai. A. S. supranta, kad tapo nusikaltimo, kurio tikrieji motyvai nepaaiškėjo, vykdytoju, sumaniai buvo pasinaudota jo sunkia materialine padėtimi.

Nuteistasis A. Ž. prašo jam už Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. numatytą veiką paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes teismo paskirta už nesunkų nusikaltimą bausmė yra per griežta, nuosprendyje nepasisakyta dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką. Teismas neteisingai nurodė, kad A. Ž. yra teistas, nes 2003 m. birželio 19 d. teistumas išnyko.

Nuteistųjų prašymai tenkinti, o nukentėjusiojo G. J. ir jo atstovės S. Baracevičienės skundo dalis dėl bausmių sugriežtinimo R. G. ir A. S. atmetama.

Skirdamas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., teismas šios bausmės skyrimo pagrindų neindividualizavo. Šią bausmę skyrė atsižvelgdamas į tai, kad A. Ž. padarė keletą tyčinių nusikalstamų veikų (o skiriant bausmę R. G. apie jo nuteisimą 2007-02-07 pagal BK 178 str. 2 d. (t. 8, b. l. 131-136) neužsimenama). Teismas neindividualizavo, kurioje veikoje nuteistasis A. Ž. buvo organizatorius, o kurioje kurstytojas. Tai, kad akcentuojama, jog A. Ž. buvo teistas, bet nepaminėjus, kad teistumas išnykęs (t. 4, b. l. 12, 14-15), nuteistajam sudarė klaidingą nuomonę, kad jam bausmė paskirta kaip teistam asmeniui, kuris nusikalto teistumui neišnykus. Kadangi kolegija mano, kad A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, nepagrįsti jam kaltinimai ir pagal BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d., dėl to jis išteisintinas, todėl bausmės skyrimo pagrindų individualizavimas pasidaro itin aktualus. Skiriant bausmę A. Ž. pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., turi būti atsižvelgta į tai, kad tai nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), padarytas tuo tikslu, kad galima būtų važiuoti per individualiam transportui uždraustą važiuoti Turgaus gatvės dalį Klaipėdos miesto senamiestyje. Pagal nusikaltimo padarymo aplinkybes matyti, kad A. Ž. tam tikslui paprašė savo draugo nuteistojo G. B. padaryti suklastotą pažymėjimą, kad jis dirba G. B. bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri įsikūrusi draudžiamoje pravažiuoti gatvės dalyje. Teismas neįvertino suklastoto dokumento menkos svarbos, labai riboto ir nereikšmingo jo panaudojimo galimybių (t. 2, b. l. 94-97, 99-100, t. 6, b. l. 150-153). Pats G. B. už darbo pažymėjimo suklastojimą buvo nubaustas 12 MGL dydžio bauda (t. 8, b. l. 5-6). Skiriant bausmę A. Ž. pagal BK 24 str. 5 d. , 300 str. 1 d. būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes papasakojo, pačios veikos padarymo neneigė, tik vertindamas teisiniu požiūriu savo veiksmų nusikalstama veika nelaikė (t. 3, b. l. 181, t. 5, b. l. 167-168). Veika padaryta 2005 m. vasario 18-19 dienomis, nuo jos padarymo iki šio laiko praėjo daug laiko, o duomenų, kad per tą laiką A. Ž. padarė kokią nors naują nusikalstamą veiką, duomenų nėra. Šiuo metu A. Ž. ne tik dirba, bet ir mokosi Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete (t. 9, b. l. 170), teistumas išnykęs. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, tai, kad prašymas suklastoti dokumentą prilygintas nusikaltimo kurstymui, todėl nesant pagrindo laikyti A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis dokumentą suklastojo veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė jam skirta nepagrįstai. A. Ž. už dokumento klastojimą skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Nuteistasis A. Ž. skundžiasi, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką. Skundas pagrįstas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas iš tiesų Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatų netaikė ir to motyvų nenurodė. Iš kaltinamajame akte pateiktų duomenų žinoma, kad A. Ž. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2005-02-22, o 2005-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas 2005-04-21, 2005-06-22 (t. 4, b. l. 49). 2005-06-30 iš Palangos kurhauzo padegimo bylos į atskirą tyrimą (b. b. Nr. 30-9-014-05) buvo išskirta medžiaga dėl kitos A. Ž. (ir R. B.) nusikalstamos veikos, dėl kurios 2005-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo išteisintas. A. Ž. sulaikymą, suėmimą patvirtinantys dokumentai iš kurhauzo padegimo bylos buvo išimti, nepaliekant tų dokumentų kopijų (t. 1, b. l. 19, 23, 24-25). Tačiau iš esamos informacijos galima nustatyti, kad iki A. Ž., R. B. baudžiamosios bylos išskyrimo į atskirą tyrimą kurhauzo padegimo, dokumentų klastojimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, A. Ž. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2005-02-22 iki 2005-06-30, ir šis laikotarpis turėjo būti įskaitytas į A. Ž. paskirtos bausmės laiką (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Skirdamas bausmes R. G. ir A. S. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šie asmenys prieš bendrininkavimą kurhauzo padegime 2002 m. rugpjūčio mėnesį jau buvo teisti. 2001-06-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. buvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą (t. 3, b. l. 25-26, 27-41), o už kito svetimo turto pagrobimą, padarytą 1998 m. rugsėjo mėnesį, buvo nuteistas tik 2007-02-07 (t. 8, b. l. 131-136). R. G., kaltintam už svetimo turto užvaldymą apgaule ir dokumentų klastojimą 2002 m. sausio mėnesį pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., skundžiamu nuosprendžiu baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 str. 4 d.). A. S. paskutinį kartą buvo teistas (už savavaldžiavimą) 2001-10-29 (t. 3, b. l. 136-138, t. 8, b. l. 41-43), po to bendrininkavo kurhauzo padegime 2002 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į nuteistųjų R. G., A. S. kriminalinę praeitį (BK 27 str. 1 d.), bausmės skyrimo pagrindus, kuriais teismas formaliai vadovavosi, šiems nuteistiesiems bausmės rūšis paskirta tinkamai. Tačiau atsižvelgiant į įvykių senumą, šių nuteistųjų gyvenimo būdą, elgesį po paskutinių nusikaltimų padarymo, esant pagrindo manyti, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) savo reikšmingumu žymiai viršija atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes padėjo išaiškinti ir prisipažino kaltais dėl tokio nusikaltimo padarymo, kurį išaiškinti be nuteistųjų pagalbos (neatmetamas tame ir nuteistojo M. J. vaidmuo) buvo mažai tikėtina. Yra pagrindo manyti, kad R. G., A. S. prisipažinimas duoda didesnių šansų ir nukentėjusiesiems tikėtis, kad padaryta turtinė žala kada nors bent iš dalies bus atlyginta. Nors recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai numatoma skirti laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1 d.), kolegijos nuomone, vargu ar trumpalaikių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas R. G. ir A. S. ir jų realus atlikimas, atsižvelgiant ir į suėmime išbūtą laiką, praėjus daugiau kaip penkeriems metams po nusikaltimo padarymo, beatliks bausmės paskirtį, jos funkcijas (BK 41 str. 2 d.), ar bus jie teisingai nubausti, jei Baudžiamojo proceso paskirtis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą (BPK 1 str.), ikiteisminio tyrimo priedermė per trumpiausią laiką atlikti tyrimą (BPK 2 str.) įgyvendinta nebuvo. Manoma, kad šiuos niuansus, nors apeliaciniame skunde apie juos neužsimenama, turėjo ir prokuroras, pasirašęs Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą - prašydamas R. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoti griežčiau, vis dėlto prašo jam ir A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimo prašo ir nuteistieji R. G., A. S. savo apeliaciniais skundais. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši teismo teisė suponuoja pareigą itin kruopščiai įvertinti kaltininko asmenybę ir vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

Pagrindai A. S., R. G. bausmių vykdymui atidėti (BK 75 str.) yra. Abu nuteisti už apysunkį nusikaltimą (BK 187 str. 2 d., BK 11 str. 4 d.) ne daugiau kaip trejiems metams. Pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str. 2 d.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat yra. Atsižvelgiant į jau paminėtus bausmės skyrimo šiems nuteistiesiems pagrindus (BK 54 str. 2 d.), nesant byloje duomenų, kad abu nuteistieji po paskutinio nusikaltimo padarymo dar padarė kokių nors baudžiamąją ar kitokią atsakomybę užtraukiančių veikų, visiškas kaltės pripažinimas, tai, kad R. G. ir A. S. dirba, o R. G. ir mokosi, abu iš esmės padarytos žalos neneigia, bet ginčija tik padarytos žalos dydį ir kuriam nukentėjusiajam kiek turi būti atlyginta (tai išsiaiškinti apylinkės teismas nusprendė civilinio proceso tvarka), abu turi sveikatos problemų, A. S. iš dalies neįgalus, atsižvelgiant į kitus šių nuteistųjų ir prokuroro apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus bausmės vykdymui atidėti, bausmės vykdymo atidėjimas ne pačiam minimaliausiam laikotarpiui, bausmę vykdančių organų priežiūra ir kontrolė sulaikys šiuos asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, apribos jų galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks juos laikytis įstatymų, taip pat nubaus už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma R. G., A. S. paskirti poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Šios poveikio priemonės kolegija skirti negali (BK 3 str. 2 d.), nes nusikalstamos veikos (BK 187 str. 2 d.) padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nenumatė iš viso, numatė tik įpareigojimų skyrimą (BK 75 str. 2 d.). Galimybė taikant BK 75 straipsnį skirti baudžiamojo poveikio priemonę atsirado tik nuo 2007 m. liepos 21 d. (BK 75 str. 2 d. - 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas nuteistųjų padėtį neleistinai pasunkintų ir taip prieštarautų Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatai, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, išskyrus BK 3 str. 3 d. numatytas išimtis.

Atleisti nuteistąjį A. S. nuo bausmės dėl ligos pobūdžio (BK 76 str.), apie ką nuteistasis užsimena savo apeliaciniame skunde, kolegija negali, nes neturi tam pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių ir padarytos turtinės žalos atlyginimo

Kaltinamajame akte nurodyta, kad dėl Palangos kurhauzo gaisro šio pastato bendraturčiams buvo padaryta didelė 1487766 litų dydžio turtinė žala (t. 4, b. l. 44). Palangos miesto savivaldybė, kaip ½ dalies šio pastato savininkė, reikalauja iš kaltų asmenų priteisti 743883 litus (t. 5, b. l. 102). Nukentėjusysis G. J. pareiškė 1500000 litų dydžio civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 109). Nukentėjusysis A. T. pareiškė 104000 litų dydžio civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 69, 70, 76). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002 metų rugsėjo 9 dienos duomenimis (t. 1, b. l. 143, 144-145) iki gaisro 43/100 (t. y. 43 procentai arba 657,58 kv. m) pastato priklausė G. J., 7/100 (t. y. 7 procentai arba 107,05 kv. m) pastato priklausė A. T., ½ (t. y. 50 procentų arba 764,63 kv. m) pastato priklausė Palangos miesto savivaldybei. Vėliau savininkai ir jų dalys, išskyrus Palangos miesto savivaldybės dalį, keitėsi, vyko patalpų padalijimas taikos sutartimi (t. 1, b. l. 140-141, 152 t. 10, b. l. 48, 49, 50, ). Gaisro metu sudegė ir (duomenys neskelbtini) turto už 45913,25 Lt (t. 1, b. l. 146, t. 10, b. l. 53, 54, 55-64, 119).

Palangos kultūros centro 2008-02-06 pažymos duomenimis Palangos miesto savivaldybės pastato „Kurhauzas“ dalies 2002 m. rugpjūčio 24 d. likutinė vertė buvo 16502 litai (t. 10, b. l. 52). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2002-08-26 rašto duomenimis Palangos kurhauzas buvo apleistas, neprižiūrimas, dviejose antro aukšto patalpose lubos įgriuvusios (t. 1, b. l. 88, 89). Kultūros vertybių apsaugos departamento komisijos 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo akto duomenimis gaisro padaryta žala įvertinta 1487766 Lt (t. 1, b. l. 95-96). Tie skaičiavimai paremti padarytos žalos sąmata (t. 1, b. l. 100, 105-129). Pastatas visiškai nesudegė, kai kurios jo dalys nukentėjo daugiau, net sudegė, o kai kurios sugadintos žymiai mažiau. Priklausomai nuo sugadinimų masto, turto dalies turėtų būti sprendžiama ir tai, kiek kuriam iš pastato savininkų priklauso žalos atlyginimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kiek ir kuo kuris civilinis ieškovas prisidėjo prie pastato išsaugojimo prieš gaisrą ir po jo (t. 1, b. l. 97-98). Padarytos kiekvienam ieškovui žalos dydį būtina įvertinti remiantis ir įvykio vietos apžiūros, gaisro techninės ekspertizės, kurhauzo 2002-08-25 apžiūros akto duomenimis (t. 1, b. l. 38-53, 76-84, 90-93).

Nuteistieji R. G. ir A. S. su civilinių ieškinių dydžiais teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose nesutiko (t. 5, b. l. 177, 181, t. 10, b. l. 133), M. J. pasinaudojo savo kaip kaltinamojo teise ir teisiamajame posėdyje parodymų nedavė, o apeliaciniame teismo posėdyje kaltu neprisipažino (t. 10, b. l. 128-129). Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo R. G. gynėjas pareiškė nuomonę, kad nukentėjusiojo A. T. atstovo reikalavimas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes šiam nukentėjusiajam priklausiusi pastato dalis yra parduota kitam asmeniui, šio nukentėjusiojo reikalavimas priteisti turtinę žalą sietinas su nepagrįstu praturtėjimu.

Susumavus vien civiliniais ieškiniais prašomas priteisti sumas turtinei žalai atlyginti, susidaro 2347883 litų dydžio suma, kuri žymiai viršija sąmatinės kainos dydį (sąmata sudaryta skaičiuojant 2002 metų kainomis). Tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, teismas negalėjo ir šiuo metu negali, todėl apylinkės teismo sprendimas ieškinių dydžio klausimus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.) yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p., 330 str., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis dėl R. G. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d., bausmės jam paskyrimo, dėl bausmės paskyrimo A. S. pagal LR BK 187 str. 2 d., dėl bausmės paskyrimo A. Ž. pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. pakeisti.

R. G. nusikalstamą veiką dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d. ir paskirti jam vienerius metus laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. S. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. paskirti 12 MGL (1500 litų) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme, suėmime nuo 2005-02-22 iki 2005-06-30 išbūtą laiką (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.) ir laikyti, kad paskirtą bausmę A. Ž. atliko (BK 65 str. 1 d. 2 punkto a papunktis).

Nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. Ž. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 6 d., 187 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.