Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-417-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
1A-70-417-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
Ž. M.
Advokatai
Tatjana Borik
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-417/2011

Teisėja L. Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Rasos Valentinienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistojo gynėjai advokatei Tatjanai Borik,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.

Į bausmės laiką įskaitytas G. G. laikinas sulaikymas nuo 2010-06-17 iki 2010-06-18.

Skundžiamuoju nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas Ž. M. pagal BK 259 str. 2d., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. birželio 16 d., tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,396 g narkotinių medžiagų – kanapių, kurias 2010 m. birželio 16 d., apie 21.50 val., prie Vilties pagrindinės mokyklos, esančios Vasario 16-osios g. 6/Plytų g. 10, Palangos m., perdavė Ž. M., taip atsiskaitydamas už pasiskolintus 30 litų.

Šalies argumentai

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras B. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės bei netinkamai pritaikyto Baudžiamojo įstatymo. Prašo iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti lengvinančią aplinkybę, kad G. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; G. G. panaikinti BK 92 str. taikymą; pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje G. G. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir G. G. paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę G. G. neįvertino to, kad G. G. padarė sunkų nusikaltimą ir yra pavojingas visuomenei asmuo. Anot prokuroro, nuosprendyje išdėstyti motyvai nesuponuoja fakto, kad asmuo yra praradęs pavojingumą ir skirti jam ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę nėra jokio būtinumo.

Anot apelianto, visiškai nepagristai teismas pripažino G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, nes ikiteisminio tyrimo metu G. G. pripažino tik tai, kad narkotines medžiagas jis įsigijo sau ir Ž. M., su kuriuo minėtas medžiagas vėliau būtų kartu suvartoję. G. G. parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijęs savo ir Ž. M. reikmėms tenkinti, teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, nurodė turėtą skolą Ž. M. atidavęs „žolę“. Tik teismo posėdyje, esant akivaizdžiai neginčijamų įrodymų visumai, jis pripažino savo nusikalstamą tikslą platinti narkotines medžiagas ir pareiškė nuoširdžiai apgailestaująs dėl tokio savo elgesio.

Prokuroro teigimu, teismas G. G. skiriant bausmę vadovavosi BK 54 str., nurodė, kad bausmės skyrimas vadovaujantis šia baudžiamojo įstatymo nuostata neprieštarauja teisingumo principui. Tačiau, apelianto manymu, teismas savo vadovavimąsi nurodo tik deklaratyviai, nedetalizuodamas, kodėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Akcentuoja, jog G. G. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tai yra jo kryptingas, sąmoningas, suplanuotas ir tyčinis veikimas, o ne spontaniškas poelgis. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. G. buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo teistumas nebuvo išnykęs. Mano, jog G. G. už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą veiką paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumui artima 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, ji visiškai nesiderina su bausmės paskirtimi bei teisingumo principo įgyvendinimu ir nesulaikys šio nusikalstamą veiką padariusio asmens nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismas šias baudžiamojo įstatymo normas pritaikė nepagrįstai.

Prokuroro įsitikinimu, kad teismas atidėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui, BK 92 str. išvardytų sąlygų nepakanka, teismas turi padaryti motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

Apeliantas pažymi, kad G. G. padarydamas naują tyčinį sunkų nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais siekiama taip paveikti nusikaltusįjį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Jau ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui jis padarė naują, tyčinį, sunkų nusikaltimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. G. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Todėl prokuroras daro išvadą, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti G. G. nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Atsiliepimas

Nuteistasis pateiktame atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamasis įstatymas 92 str. numato dvi pagrindines sąlygas, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiam asmeniui gali būti atidėtas: nepilnametis yra nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kai vienos iš nurodytų sąlygų nėra, bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui yra negalimas.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies apylinkės teismas padarė išvadą, kad G. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir mano, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentas panaikinti G. G. BK 92 str. bei 82 str. nuostatų taikymą yra teisėtas ir pagrįstas.

G. G. skundžiamuoju nuosprendžiu nuteistas antrą kartą. Šį nusikaltimą padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžio priėmimo už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Minėtuoju 2010-02-18 nuosprendžiu teismas nuteistajam G. G. atidėjo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Tačiau, kaip matyti iš pirmojo teistumo, G. G. nepadarė išvadų, neįvertino savo nusikalstamo elgesio neigiamai bei neįvertino jam teismo parodyto geranoriškumo ir tik praėjus keturiems mėnesiams padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Teisėjų kolegija, vertindama nusikaltimo mechanizmą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų privertusios G. G. veikti nusikalstamai prieš jo paties valią. G. G. turėjo visas galimybes deklaruojamą skolą gražinti pinigais, o ne narkotinėmis medžiagomis. Tačiau būtent todėl, kad savo nusikalstamo elgesio nuteistasis nevertino kritiškai, nesmerkia jo, jaučiasi nebaudžiamas, pastarąjį kartą nusikalto, padarydamas tyčinį sunkų nusikaltimą. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. G. bausmės tikslai už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuroro skundo argumentas, kad G. G. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. G. nusikalto antrąkart, padarė sunkų nusikaltimą, tačiau yra itin jauno amžiaus bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomonė, apylinkės teismo paskirtoji bausmė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir griežtinti jos, nėra teisinio pagrindo. Tačiau BK 92 str. ir 82 str. 1 d. 5 p. nuostatų taikymas naikintinas.

Apeliacinio teismo nuomone, teisiškai nėra itin reikšminga, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltininkas pripažįsta savo kaltę. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi aukštesnės galios prieš parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Juolab, kad nuteistasis iš esmės nurodė tik skirtingą narkotinių medžiagų įsigijimo tikslą: ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jas pirko kartu su Ž. M. suvartoti, teisiamojo posėdžio metu – kad jas pirko Ž. M. atiduoti kaip skolą. Paties įsigijimo ir platinimo, šiuo atveju perdavimo Ž. M., fakto nuteistasis neneigė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis G. G. pateiktą jam kaltinimą suprato, kaltu prisipažino, išsamiai parodė apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, išreiškė gailėjimąsi dėl jo padarymo. Todėl esant konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Esant aptartų aplinkybių visumai, Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti ir G. G. panaikinti BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p. taikymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Rasa ValentinienėLinas Pauliukėnas