Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 12 d. surašė G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 12 d., 16²⁵ val. Elektrėnų savivaldybėje, kelio Vilnius-Klaipėda 42 kilometre vairuodamas transporto priemonę PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,04 prom.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarą ir apsivertė, įvykio metu sugadinta transporto priemonė ir kelio atitvaras. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.2; 68 ir 172 punktų reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos galima tik tuomet, kuomet nustatomos išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vieną pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų. G. S. ne tik vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas net 1,04 prom. neblaivumo laipsnis, tačiau ir sukėlė eismo įvykį kurio metu nukentėjo valstybei priklausantis turtas. Akivaizdu, kad pažeidėjui būnant tokios būklės, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apelianto nurodomos šeiminės aplinkybės, jo žmonos sveikatos būklė, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, taip pat nesudaro pagrindo skirti išskirtinai švelnią nuobaudą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. yra dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas (b. l. 16-20), prieš šio pažeidimo padarymą, jis įvykdę net trylika Kelių eismo taisyklių pažeidimų, net dešimt iš jų yra galiojantys, pažeidėjas nemoka baudų. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB „Veskonas“, grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai G. S. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t.y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinant ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principų elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir tai, kad pagal šioje byloje G. S. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 127 str. 3 d.) sankcija nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimą pakeisti:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio PEUGEOT BOXER (valst. Nr (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Veskonas“) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.