Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-62-567/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2A-62-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus parkai“
Atsakovas
UAB „Disona“
Trečiasis asmuo
UAB „Giransa“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 99.1.5.; 99.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S)2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17562-534/2013 pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Disona“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Giransa“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 48969,91 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-04-28 tarp UAB „Vilniaus parkai“, atsakovo UAB „Disona“ ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalė sutartis Nr.00-04-28. Subnuomos sutarties priedu Nr. 2, pasirašytu 2004-02-27, ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovas UAB „Disona“ susitarė, kad atsakovas, kaip subnuomininkas, privalo laiku mokėti pastato – kavinės ir jos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto mokestį. Šalys taip pat sulygo, kad atsakovas, kaip subnuomininkas, mokestį kiekvienais metais apskaičiuoja pats ir apskaičiavimą pateikia bei mokestį moka tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Tarp šalių susiklostė tokie santykiai, jog, kai ieškovas apskaičiuoja ir sumoka nekilnojamojo turto mokestį, t.y. patiria faktines išlaidas, išrašo atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas 2004 m. - 2007 m. laikotarpiu dėl tokios praktikos neprieštaravo, apmokėdamas ieškovo pateiktas sąskaitas pilnai ir laiku, kompensavo ieškovui nekilnojamojo turto mokestį, t.y. atsakovas, apmokėdamas ieškovo patirtas išlaidas nekilnojamojo turto mokesčiui sumokėti, vykdė subnuomos sutarties numatytą pareigą mokėti pastato - kavinės „Lakštingala“ ir jos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto mokestį. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovas nėra sumokėjęs nekilnojamojo turto mokesčio už 2010 m., 2011 m., 2012 m. Įsiskolinimas sudaro 48969,91 Lt sumą (LR CK 6.1 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.205 str., 6.256 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Disona“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, teismui tenkinus ieškinį, teismo sprendimą įvykdymą išdėstyti 6 mėnesiams, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kiekvieną mėnesį sumokant po 1/6 priteistos sumos, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vilniaus parkai“ PVM sąskaitą – faktūrą už 2010 m., 2011 m., 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimą išrašė tik 2012-12-31. Tarp šalių buvo susisklosčiusi praktika, kad UAB „Disona“ nekilnojamąjį mokestį kompensuoja, tik gavusi UAB „Vilniaus parkai“ išrašytą sąskaitą. Iki 2012-12-31 nebuvo jokio teisinio pagrindo kompensuoti nekilnojamojo turto mokestį. UAB „Disona“ iš dalies yra įvykdžiusi savo prievolę, o gavusi sąskaitą, įmonė siekė įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tačiau UAB „Vilniaus parkai“ atmetė tokį pasiūlymą. Atsakovas pažymėjo, jog neatsisako kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimu, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką atsakovas kompensuoja su nekilnojamojo turto mokesčiu sumokėjimu susijusias išlaidas, kai ieškovas jas faktiškai patiria, t.y. sumoka nurodytą mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos ir išrašo PVM sąskaitą-faktūrą subnuomininkui (LR CK 1.2 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-18 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti bei priteisti iš UAB „Vilniaus parkai“ atsakovo UAB „Disona“ naudai 900 litų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2000-04-28 ieškovas su atsakovu sudarė subnuomos sutartį dėl patalpų M(duomenys neskelbtini). 2004-02-27 šalys papildė sutartį susitarimu, jog atsakovas mokės nekilnojamojo turto mokestį tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl sutarties papildymo teisėtumo, kuris teismo buvo išspręstas ieškovo naudai. Ieškovas teismui pateikė paskaičiavimus dėl sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio, kurį jis sumokėjo vietoj atsakovo ir kurio pagrindu atsakovui išrašyta sąskaita. Atsakovas teismui pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ sumokėjo ieškinyje reikalaujamą sumą 48969,91 Lt. Teismas ieškinį atmetė, nes skola sumokėta, o procesinės palūkanos priteisiamos tik tada, kai ieškinys tenkinamas. Skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 str. 2 d. aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškinį atmetus, procesinės palūkanos nepriteisiamos. Teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 900 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.50 str. 3 d., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.; LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB „ Disona“ 3781,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1469 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas. Tai sąlygojo neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. UAB „Disona“ pripažinus skolą ir sumokėjus ją iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas turėjo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne ieškinį atmesti. Atsakovas skolą sumokėjo ne gera valia, o tik ieškovui pareiškus reikalavimą teisme, todėl įvertinus tai, jog atsakovas faktiškai pripažino ieškinį ir įvykdė ieškovo materialinį reikalavimą, t.y. sumokėjo skolą, tik po ieškinio pateikimo teismui, o ne iki jo, turėjo priteisti ieškovui visas jo patirtas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu, o ne ieškinį atmesti. Ieškovas negali patirti jokių neigiamų pasekmių dėl to, kad kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo teisėtus interesus. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2013-09-10 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teismas turėjo priteisti tiek išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tiek išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Disona“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos UAB „Disona“ sumokėjo ieškovo reikalaujamą sumą. Tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo pavedimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškovu buvo atsiskaitęs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovas nepasinaudojo teise atsisakyti ieškinio ir prašė ieškinį tenkinti pilnai, t.y. priteisti sumokėtą 48969,19 Lt sumą bei tenkinti pareikštus papildomus reikalavimus. Papildomų reikalavimų patenkinimas priklauso nuo to, ar teismas, priimdamas sprendimą, tenkina ieškovo pagrindinį reikalavimą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą. Naikintina sprendimo dalis, kuria buvo priteistos iš UAB „Vilniaus parkai“ atsakovo UAB „Disona“ naudai 900 litų advokato pagalbai apmokėti, kaip neatitinkanti LR CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, netinkamai išsprendus bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo klausimą (LR CPK 329 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai šalies bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą teisinių santykių dalyviams remtis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

LR CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

LR CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla buvo iškelta 2013-04-05 (b.l. 1), atsakovas visą skolą sumokėjo, atlikdamas mokėjimus dalimis 2013-06-28, 2013-07-30, 2013-08-30, 2013-09-24, 2013-09-26 (b.l. 148-152). 2013-10-29 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti iš esmės (b.l. 171-173), ieškinį palaikydamas pilna apimtimi. Aplinkybė, kad atsakovas po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo pagrindinę skolą, sudarė teisinį pagrindą ieškovui, kaip sąžiningam ir rūpestingam teisinių santykių dalyviui, atsisakyti ieškinio dalyje dėl 48969,91 Lt skolos priteisimo. Situacija, kai skola yra sumokėta, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaiko ieškinį pilna apimtimi, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, gavęs skolos sumokėjimą, siekė pakartotinio skolos priteisimo, ir toks ieškovo, kaip šalies, procesinis elgesys yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, išvestiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti tenkinami dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio, prašant ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme ieškovas, siekdamas tinkamai ir sąžiningai įgyvendinti procesines teises, po skolos sumokėjimo turėjo procesinę galimybę atsisakyti ieškinio dalies dėl skolos sumokėjimo, nurodydamas, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovas jam sumokėjo skolą, bei teismo posėdžio metu prašydamas ieškinį nagrinėti dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Toks ieškovo procesinis elgesys būtų tinkamas, sudarantis teisinį pagrindą taikyti LR CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio nuostatas dėl 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui vertinant aplinkybę, kad skola buvo sumokėta po civilinės bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas netinkamu procesiniu elgesiu, prašant po skolos sumokėjimo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą po ieškinio atmetimo nepriteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ta aplinkybė, kad ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme po skolos sumokėjimo palaikė ieškinį pilna apimtimi, sukūrė ieškovui neigiamus procesinius padarinius, nes ieškovas, kaip šalis, gavęs skolos sumokėjimą po civilinės bylos iškėlimo, siekė pakartotinio skolos priteisimo, todėl negali gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, naikindama sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš UAB „Vilniaus parkai“ atsakovo UAB „Disona“ naudai 900 litų advokato pagalbai apmokėti, kaip neatitinkančią LR CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas 2013-04-30 (b.l. 138-139) ir 2013-06-18 (b.l. 140-141), t.y. yra iki atsakovo atliktų skolos mokėjimų dalimis 2013-06-28, 2013-07-30, 2013-08-30, 2013-09-24, 2013-09-26 (b.l. 148-152). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki visiško skolos sumokėjimo, negali būti atlyginamos, nes atsakovas, po civilinės bylos iškėlimo, atlikdamas mokėjimus dalimis, apmokant visą skolą, tokiu elgesiu pripažino pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos. Tai, kad skola buvo sumokėta po civilinės bylos iškėlimo, reiškia, kad atsakovas negali atgauti pirmosios instancijos teisme jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iki skolos sumokėjimo, nes teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė atsakovo bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad atsakovas, būdamas skolingas, dėl formalių priežasčių teikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką ir tik po to sumokėjo skolą dalimis.

Tai, kad pirmosios instancijos teisme po ieškinio atmetimo nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šalims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl paties ieškovo netinkamo procesinio elgesio po skolos sumokėjimo. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR CPK 100 str.), todėl apeliantui grąžinama 45,76 EUR (158 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2013-12-13 mokėjimo nurodymą (b.l. 187), nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 3 str., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, sprendimą keičiant ieškovo naudai, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (b.l. 197-200). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 3 str., 93 str. 1 d., 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš UAB „Vilniaus parkai“ atsakovo UAB „Disona“ naudai 900 litų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ (j. a. k. 120185194) 45,76 EUR (158 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka