Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1983-09-27 Jonavoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti adresu: gatvės pav. 44, Siesikų mstl., Siesikų sen., Ukmergės r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. S. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, būtent:

2013-08-08, apie 22 val. 30 min., savo namuose, esančiuose adresu: gatvės pav. 44, Siesikų mstl., Siesikų sen., Ukmergės r., R. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3.34 promilių girtumas), asmeninio konflikto su E. B. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į sprandą, padarydama pjautinę žaizdą ir vieną smūgį peiliu į pilvo sritį, padarydama durtinę-pjautinę žaizdą pilve su plonųjų žarnų sužalojimu, kas komplikavosi užpilvaplėvine kraujosruva, kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje ir pilvaplėvės uždegimu, ir dėl to sunkiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį E. B., su kuriuo augina mažametį vaiką.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-08 savo namuose kartu su sugyventiniu E. B. bei draugais D. P. ir jos draugu T. gėrė alų. Visi buvo girti. Vakare E. B. išėjo pas motiną, gyvenančią kitoje gatvės pusėje, o ji su draugais ir vaiku (1 metų ir 9 mėnesių) liko namuose. Jautėsi girta, tačiau buvo normalios orientacijos, viską suprato, nesijautė bejėgė. Po to iš namų išėjo T., o ji liko su drauge D.. Vaikinams išėjus, ji užsirakino. E. B. grįžus, kai ji atidarė jam duris, pastarasis, nieko nesakęs, kumščiu trenkė jai į dešinę akį. Nuo smūgio ji atsitrenkė į stalo kampą, gindamasi nuo sugyventinio agresyvaus elgesio, pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir dūrė E. B. vieną kartą į galvos sritį, galimai į kaklą, o po to dar kartą – į nugarą ar pilvą, kažkur ties pusiauju. Po suduotų smūgių E. susilenkęs išėjo į lauką, o ji peilį numetė ant pečiaus. Kilus konfliktui, į virtuvę buvo atėjusi draugė, E. tuo metu jau buvo išėjęs į lauką. Pamačiusi lauke padurtą E. B., D. liepė kviesti greitąją pagalbą ir ją iškvietė.

Taip pat parodė, jog, čiupusi peilį, buvo įsiutusi, suprato, ką daro, tačiau negalvojo, kad galės rimtai sužaloti E., norėjo jį pagąsdinti, kad išeitų iš namų ir jos nemuštų. Po dūrių buvo išėjusi į lauką pasižiūrėti, matė, kad E. guli surietęs kojas, rankomis susiėmęs pilvą, rėkė, aimanavo. Suprato, kad jį sužalojo rimtai, dėl to gailisi. Konflikto metu abu buvo girti, išgėrę nuolat konfliktuoja, E. ją dažnai mušdavo. Šiuo metu jie susitaikė, negeria, augina vaiką.

Savo parodymus R. S. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 82-86).

Iš 2013-08-09 blaivumui nustatyti testo matyti, kad R. S. buvo nustatytas 3,34 prom. girtumas (b.l. 64).

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis (b.l. 4-11)ir daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos sportinės vyriškos kelnės (b.l. 32) apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad tikrai 2013-08-08 vakare namuose jį virtuviniu peiliu sužalojo sugyventinė R. S.. Tą dieną kartu su R. ir draugais visi gėrė alų „Fort“ 5% stiprumo, išgėrė kartu su visais apie 8 butelius po vieną litrą talpos. Visi buvo girti. Apie 22.00 val. jis nuėjo pas kaimynus paprašyti, kad jie pritildytų muziką, kadangi namuose buvo sergantis jo ir R. vienerių metų ir 9 mėnesių sūnus. Kai išeidinėjo, namuose liko R. su D.. Visų aplinkybių neprisimena dėl girtumo, grįžęs į namus, galimai, šaukė ir sudavė R. smūgį į veidą, atsimena R. šaukiant „papjausiu“. Jam atrodo, kad būtent tokius R. žodžius jis išgirdo, bet jie galėjo būti ir kitokie. Išgirdęs šiuos žodžius, pajuto skausmą apatinėje pilvo dalyje, o po to kažkur kakle. Konflikto pradžioje peilio R. rankoje nematė. Aplamai atsimena tik tiek, kad tarp jo ir R. įvyko konfliktas, jie triukšmavo, o po to pajuto skausmą pilvo apačioje. Buvo išbėgęs į lauką, nugriuvęs ant žemės, rėkė, šaukė pagalbos. Prie jo buvo priėjusi D., klausė, kas nutiko, pasakė D., kad jį padūrė R.. Nukentėjusysis patvirtino, kad jie su Rasa dažnai išgėrę susipyksta, susimuša dėl asmeninių priežasčių, dėl konfliktų kalti abu, prisipažino, aptariamo įvykio išvakarėse buvo su R. susipykę, jis ją buvo stipriai suėmęs už rankų, dėl ko kūne liko mėlynės ties alkūnėmis, ant peties. Vienas kitam pretenzijų neturi, planuoja toliau gyventi kartu ir auginti vaiką. Šiuo metu abu negeria ir nekonfliktuoja.

Iš liudytojos V. A. perskaitytų parodymų (b.l. 22-23) seka, kad ji 2013-08-08 7.00 val. pradėjo darbą Ukmergės greitojoje medicininėje pagalboje. Dirba felčerės pareigose. Minėtą dieną apie 22.34 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus greitosios pagalbos dispečerinės, kad Ukmergės r., Siesikų mstl. prie parduotuvės yra žmogus su kaklo ir pilvo durtinėmis žaizdomis.. Atvykus į Siesikų mstl., sustojo pagrindinėje sankryžoje, kur yra dvi parduotuvės. Buvo tamsu ir nieko nesimatė. Netrukus iš už parduotuvės 2 ar 3 namo kiemo išbėgo mergina ir nuvedė juos į namo kiemą. Kieme klūpojo vyras ir dejavo, kad labai skauda pilvą. Jį apžiūrėjusi, pamatė pilvo kairėje pusėje kraujuojančią durtinę žaizdą ir kaklo apatinėje nugarinėje dalyje taip pat paviršutinę durtinę žaizdą. Suteikusi jam pirmą pagalbą, nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo kambaryje vyras prisistatė E. B., gim. 1991 m., gyv. Siesikų mstl., gatvės pav. 43, ir pasakė, kad jį sužalojo sugyventinė. Jos vardo ir pavardės nepasakė, bet pasakė, kad jis buvo paimtas iš gatvės pav. 44 namo kiemo. Kol ji apžiūrinėjo ligonį, mergina, kuri juos pasitiko vietoje, sakė, kad jį sužalojo žmona. Smulkiau nebuvo laiko klausinėti, nes reikėjo suteikti skubią pagalbą.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2013-08-07 po pietų ji su draugu T. B. atvažiavo į svečius pas savo draugę R., gyvenančią Ukmergės r., Siesikų mstl. 2013-08-08 vakare apie 17.00 val. jie išgėrinėjo su R. ir jos sugyventiniu E. B.. Apie 23.00 val. išgirdo triukšmą virtuvėje. Nubėgo į virtuvę, bet ten nieko nebuvo. Išbėgusi į lauką pamatė ant žemės gulintį E. B.. Paklausė, kas jam yra, pastarasis atsakė, kad R. jį sužalojo peiliu. Pamačiusi jam iš pilvo ir kaklo bėgantį kraują, iškvietė greitąją pagalbą ir išbėgo pasitikti. Kur dingo R., nematė, tačiau vėliau ją rado kambaryje. Paklausė, kas nutiko, o ši atsakė „man vienodai“ ir daugiau nieko neaiškino. Atvykę medikai, E. B. išsivežė. Konflikto metu T. B. namuose nebuvo. Jis buvo kažkur išėjęs ir grįžo gerokai vėliau. R. ir jos sugyventinis E. B. dažnai pykstasi ir tarpusavyje mušasi. 2013-08-08 viskas buvo tvarkingai ir jokių konfliktų tarp R. ir E. B. nebuvo.

2013-10-01 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 265/13 (14) nustatyta, kad E. B. padaryta durtinė - pjautinė žaizda pilve su plonųjų žarnų sužalojimu ir pjautinė žaizda sprande, kas komplikavosi užpilvaplėvine kraujosruva, kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje ir pilvaplėvės uždegimu. Durtinė-pjautinė žaizda pilve padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, pjautinė žaizda sprande padaryta pjaunančiu daiktu, kuo abiems atvejais galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-08-08. E. B. dėl durtinės pjautinės žaizdos su plonųjų žarnų sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. E. B. sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Durtiniai - pjautiniai sužalojimai nėra padaromi griūvant ant žemės (b. l. 30 - 31).

201308-09 asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad kitą dieną po įvykio R. S. sutikimu ir prašymu buvo atlikta jos kūno apžiūra ir konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos dešinės akies dalyje, ant rankų, ties šlaunimi ir ties keliu. Šis įrodymas patvirtina konfliktų buvimą netrukus prieš aptariamą įvykį, taip pat ir kiek anksčiau, apie ką, duodama parodymus, kalbėjo R. S. bei prisipažino nukentėjusysis E. B..

Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. S. kaltė yra įrodyta ne tik jos pačios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir rašytiniais įrodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvada bei nukentėjusiojo E. B. ir liudytojų D. P. ir V. A. parodymais. Paminėtų asmenų parodymais remiantis, nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu, savo namuose, esančiuose adresu Laisvės g. 44, Siesikų mstl., Ukmergės r., R. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventiniu E. B. metu du kartus virtuviniu peiliu dūrė savo šeimos nariui į sprandą ir pilvo sritį, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio sužalojimo mastas yra išdėstytas specialisto išvadoje. Kaltinamosios R. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. – ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį (sugyventinį) su kuriuo augina trejų metų vaiką. Tarp kaltinamosios R. S. padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. S., suduodama smūgius peiliu E. B., veikė tiesiogine tyčia, tai yra ji suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad, suduodama smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno dalis (pilvą, sprandą), gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, ir norėjo taip veikti. R. S. tyčios turinį atskleidžia visos padaryto nusikaltimo aplinkybės. Ji panaudojo ne bet kokį kitą daiktą, o peilį, pasitaikiusį virtuvėje po ranka.

Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susidariusią tarp R. S. ir E. B. situaciją teismas vertina kaip abipusį konfliktą, kurį išprovokavo nukentėjusysis, smogęs R. S. kumščiu į veidą. Taigi, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. B. elgesys. Šią aplinkybę teismas pripažįsta R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). R. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi šią aplinkybę teismas taip pat pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (3,34 prom. girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto, ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. S. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

R. S. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, augina mažametį (3 metų) vaiką, šeima nėra įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, tačiau yra stebima dėl R. S. ir E. B. polinkio išgėrinėti, konfliktuoti bei muštis. Teismas nustatė dvi R. S. atsakomybę lengvinančias ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nukentėjusysis jai pretenzijų neturi, abu toliau gyvena kartu, augina sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo palankią poziciją kaltinamosios atžvilgiu. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis patikino teismą, kad jie ateityje nepiktnaudžiaus alkoholiu ir gyvens dorai.

Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d., kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta visų būtinų sąlygų, numatytų BK 62 str., švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 d. taikymo R. S. atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje skyrimo. Teismo vertinimu, paskyrus R. S. realią BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisių, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turėtų galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šie, iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąją R. S. charakterizuoti neigiamai, jos padaryta nusikalstama veika, nors ir pagal BK 11 str. 6 d. priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo aplinkybes negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią jai turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant ją nuo visuomenės. Ji praeityje neteista, augina mažametį sūnų, su nukentėjusiuoju E. B. susitaikė. Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenks jos socialiniams ryšiams ir neišvengimai turės neigiamos įtakos jos santykiams su 3-jų metų vaiku. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. S. atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 d. nuostata ir jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 10452,14 Lt civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Nukentėjusysis E. B. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Dėl E. B. sužalojimo kalta pripažinta R. S., todėl iš jos priteistina civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 10452,14 Lt nukentėjusiojo E. B. turėtoms gydymo išlaidoms atlyginti (LR CK 6.280 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ir sportinės kelnės (šortai), saugomi Vilniaus aps. VPK Ukmergės PK specialioje saugykloje kvito Nr. 039060 (b.l. 42,43), sunaikintini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, str. 298 str., 301 str., 302 str. 303 str. 2 d. 2 p., 308 str., teismas

nusprendė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteisti ją laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 10452,14 Lt E. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir sportines kelnes (šortus), saugomus Vilniaus aps. VPK Ukmergės PK specialioje saugykloje kvito Nr. 039060 (b.l. 42,43), sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.