Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1313-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
2S-1313-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06006-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Skolininkas
L. M., R. V., L. R.
Advokatai
Aivaras Škėma
Civilinė byla Nr. 2S-1313-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06006-2014-9
Procesinio dokumento kategorijos:(S)106.3; 122.4; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, atstovaujamos advokato Aivaro Škėmos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9716-191/2014 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimą skolininkams L. M., R. V. ir L. R. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti proporcingai iš skolininkų L. M., R. V. ir L. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), 628,57 Lt skolą už suteiktas administravimo ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminį mokestį bei 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi kreditorei nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus – įpareigojo patikslinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno skolininko sumą, t. y. nurodyti, kokiomis dalimis iš kiekvieno skolininko kreditorė prašo priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorė, šalindama trūkumus, Kauno apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą, nurodydama, kad 14 Lt žyminį mokestį bei 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš skolininkų lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditorės UAB „Būsto valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų ir kartu su priedais grąžino kreditorei.

Teismas nurodė, kad suformuluoti reikalavimą yra kreditoriaus pareiga. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu, prašydama pagrindinę skolą priteisti proporcingai turimo turto daliai, kreditorė bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti lygiomis dalimis, kai skolininkų turimo turto dalys nėra lygios (1/2 ir 1/4). Teismas konstatavo, kad pareiškimo trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorės atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priimti ir perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį bei užkirto kelią kreditorei apginti pažeistas savo teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Apelianto nuomone, kreditorė prašydama bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis, sąžiningai naudojosi ir nepiktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo suformuluotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu, nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, bei specialiuosius pareiškimams dėl teismo įsakymo išdavimo keliamus reikalavimus. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio reikalavimus nustato CPK 433 straipsnis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorė CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų reikalavimų, nustatė pareiškimo trūkumus bei pareigą per septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, juos ištaisyti – įpareigojo kreditorę patikslinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno skolininko sumą, t. y. nurodyti, kokiomis dalimis iš kiekvieno skolininko kreditorė prašo priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė šios teismo nutarties neskundė.

2014 m. balandžio 9 d. kreditorė, nepraleisdama nustatyto 7 dienų termino, šalindama teismo nustatytus trūkumus, Kauno apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidas iš skolininkų prašo priteisti lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškimo trūkumai teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti, 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžino jį kreditorei.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo per nustatytą terminą pasekmes, pripažindamas kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 4 dalis), kadangi kreditorė per nustatytą terminą teismo reikalavimus įvykdė, t. y. pateikė patikslintą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidas iš skolininkų prašo priteisti lygiomis dalimis.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškovo materialinių reikalavimų atsakovui daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju, byloje yra keli skolininkai, kuriems keliami reikalavimai proporcingai jų turimo turto daliai (1/2 ir 1/4), todėl bylinėjimosi išlaidos jiems paskirstytinos remiantis dalinės atsakomybės principu.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi nuspręsdamas kreditoriaus pareiškimą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis panaikintina, kreditorės UAB „Būsto valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ pareiškimo skolininkams L. M., R. V. ir L. R. dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Virginija Lozoraitytė