Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (įkeisto daikto savininkų) P. V. ir I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 29 d. nutarties areštuoti įkeistą daiktą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys (įkeisto daikto savininkai) – I. V. ir P. V. , skolininkė – V. K. .

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr.01120070025832, įregistruotą 2007-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant V. K. iki 2037-08-01 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui Nordea Bank Finland Plc nekilnojamas daiktas – 900/1766 dalis žemės sklypo iš 0,1766 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-0644-0688), plane pažymėta indeksu A ir taškais: 1-2-13-12-7-8-14-1, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias I. V. ir P. V. .

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pakankamas ir pagrįstas pagrindas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, todėl I.V. ir P. V. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju, skolininkei V. K. per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialą, jam įstatymo suteikta teise pasinaudojo ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos 2009-10-29 nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti ir išaiškino, jog areštavus įkeistą daiktą, netenkama teisės perleisti daikto tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę bei įspėjo skolininkę bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių arba perdavimą kreditoriui administruoti. Apeliantai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad jog visas įsiskolinimas kredito įstaigai buvo padengtas 2008-11-18, o būtent: 2008-11-18 Vilniaus miesto 26-ame notarų biure jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš V. K. įsigijo žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Pardavėja pareiškė, kad turtas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc sutartinės hipotekos lakštu bei pateikė banko sutikimą parduoti šį įkeistą žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punkte nurodyta, kad visas įsiskolinimas kredito įstaigai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui yra padengtas bei pridėti tai patvirtinantys dokumentai. Dėl to, apeliantų nuomone, kredito įstaiga neturėjo pagrindo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Aplinkybė, jog įkeisto daikto savininkai nesutinka su skolos bankui egzistavimu ir tvirtina neesant pagrindų kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, neatima iš kreditoriaus teisės realizuoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.

CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir V. K. 2007-08-08 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/08/27J su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal šią sutartį vykdymui skolininkė hipotekos lakštu įkeitė 900/1766 dalis žemės sklypo iš 0,1766 ha bendro ploto (unikalus Nr. 4400-0644-0688), plane pažymėta indeksu A ir taškais: 1-2-13-12-7-8-14-1, esančias (duomenys neskelbtini), kurį 2008-11-18 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo apeliantai. V. K. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2009-05-07 pranešimu Nr. 3639 ir 2009-09-24 pranešimu Nr. 8306 informavo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus apie tai, kad vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Apeliantai atskirajame skunde iš esmės neginčija, jog su kreditoriumi (banku) nėra visiškai atsiskaityta, tačiau kelia klausimą dėl priežasčių, kodėl atsirado skola pagal kredito sutartį, kurios prievolės buvo užtikrintos žemės sklypo hipoteka, ir kodėl nebuvo išregistruota žemės sklypo hipoteka, kaip tai numatė pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktas. Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra ir pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog hipotekos teisėjas skundžiama nutartimi nenagrinėjo klausimų dėl žemės sklypo hipotekos išregistravimo apeliantų ar skolininkės prašymu. Nagrinėjama nutartis yra priimta kreditoriaus (banko) pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrindu (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Atmestinas taip pat kreditoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad suinteresuotų asmenų atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą jam paduoti, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog terminas nebuvo praleistas: atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 29 d. nutarties buvo paduotas 2009-11-06 (b.l. 58-62), tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-06 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2009- 11-23 šio skundo trūkumams pašalinti (b.l. 63). Pašalinus trūkumus atskirasis skundas paduotas ir priimtas 2009-11-23 (b.l. 65-68), todėl laikytina, kad toks skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (CPK 115 str. 3 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 11,40 Lt (po 5,70 Lt iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2010-04-01 paduotu prašymu taip pat prašo priteisti iš apeliantų 1512,50 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu, motyvuodamas tuo, kad banko ir įkeisto daikto savininkų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi. Teisėjų kolegija prašymą tenkina iš dalies, sutikdama su tuo, jog nagrinėjamu atveju galima vertinti, jog dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas šiuo atveju yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma – 1512,50 Lt mažintina, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas: nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės (atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą nedidelės apimties), todėl kreditoriui iš apeliantų priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų (įkeisto daikto savininkų) I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (skyriaus kodas 112025592) naudai ir po 5 (penkis) litus 70 centų pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).