Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelimo būdu. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės AB „Swedbank“ (toliau – pradinė kreditorė) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 12000 Lt kreditą 36 mėn. terminui, metinė palūkanų norma – 19,5 proc., bendra kredito kainos metinė norma 22,77 proc. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. 2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2013 m. gegužės 27 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 5, pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. 2013 m. birželio 7 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie kreditorių pasikeitimą, taip pat paragino padengti susidariusį įsiskolinimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei visą ar dalį suteikto kredito ar būtų pareiškęs pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, jos dydžio, byloje nėra.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 3312,07 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma – 19,50 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo dienos iki visiško jo grąžinimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė paskaičiavo 4181,24 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (už 2363 dienas), taip pat nurodo, kad 405,03 Eur palūkanos susidarė iki reikalavimo perleidimo sutarties tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudarymo. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, todėl nuo gautos ir negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 4586,27 Eur mokėjimo palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui neįvykdžius prievolės laiku atsiskaityti su kreditoriumi toliau skaičiuojamos sutarties pagrindinėse sąlygose numatytos 19,5 procentų metinės palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį iki visiško skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, įsiskolinimo pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį neapmokėjo, todėl atsakovui išlieka pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, kurios skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4 p., CK 6.221 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 3K-3-275-248/2015, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,5 procentų palūkanas už negrąžintą kredito 3312,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d., iki visiško skolos apmokėjimo vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be kita ko, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 298,09 Eur delspinigius paskaičiuotus taikant 0,05 proc. delspinigių normą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. 180 Eur, ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą delspinigių sumą – 27,85 Eur, bei 432,61 Eur palūkanų delspinigius paskaičiuotus taipogi taikant 0,05 proc. delspinigių normą už 180 dienų. Atsakovas vartojimo kredito sutartyje nustytais terminais ir tvarka nei pradinei kreditorei, nei vėliau ieškovei nepadengė susidariusio įsiskolinimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 298,09 Eur delspinigius ir 432,61 Eur palūkanų delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Tuo tarpu reikalavimas priteisti 27,85 Eur delspinigius atmestinas. Ieškovė paskaičiuodama 298,09 delspinigius nuo pagrindinės skolos už maksimalų Vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, t. y. 180 dienų, negali papildomai prašyti išieškoti reikalavimo perleidimų sutartyje nurodytos delspinigių sumos.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino 99,68 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 195 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgaint į tai, kad ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei turėjo ir esant jos prašymui, ieškovei grąžintina žyminio mokesčio permoka – 16 Eur. Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 3312,07 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvylikos eurų 7 ct) skolą, 4586,27 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 27 ct) sutartines palūkanas, 298,09 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 9 ct) delspinigius, 432,61 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 61 ct) palūkanų delspinigius, 19,5 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (3312,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019 m. gruodžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3312,07 Eur sumą nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 16 Eur (šešiolikos eurų) žyminio mokesčio permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu už akių.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.