Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1A-542-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-37-1-00228-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Teisėjas Laimondas Noreika Baudž. byla Nr. 1A-542-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-37-1-00228-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Valdo Vitunsko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vaidui Paltanavičiui, nuteistojo gynėjui avokadui Romanui Bareikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir bausmės, paskirtos 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaityta arešto bausmė, atlikta pagal 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir arešto bausmė pagal 2012-11-26 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2013-03-05 iki 2013-04-09, taip pat įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-03 iki 2012-05-04, nuo 2012-05-04 iki 2012-05-14 ir nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02.

V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš Turalo A. V. Ž. naudai priteista 6 800 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, 2012-04-12 tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , susitarė su nukentėjusiuoju V. Ž., kad iki 2012-04-21 sumokės 6500 litų už V. Ž. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpildė „Paprastąjį vekselį“, kuriame tyčia nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą bei klaidingai nurodė, kad vekselyje pasirašyti turi tik nukentėjusysis, pats vekselyje nepasirašydamas, tokiu būdu įtikino nukentėjusįjį V. Ž. tą pačią dieną perduoti jam automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelius, registracijos dokumentus, tačiau pinigų už automobilį per nurodytą terminą nesumokėjo, pasislėpė nuo nukentėjusiojo V. Ž. ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarė 6 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti, paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti vieneriems metams. Nuteistasis teigia, jog teismas netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai už nesunkų nusikaltimą skyrė realią 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad po nagrinėjamos veikos padarymo apeliantas buvo jau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė aplinkybę dėl jo teistumų, nes po Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas jokių naujų veikų nepadarė, iš jau paskirtų bausmių pasimokė ir užtikrina, jog atsakęs už savo veikas Skuodo ir Radviliškio rajono apylinkės teismuose, ateityje jokių nusikaltimų daugiau nebedarys. Dėl šių aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant ir į BK 55 str. nuostatas, kurios numato galimybę pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, mano, kad yra galimybė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto manymu, net ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas gali BK 75 straipsnyje numatyta tvarka atidėti bausmės vykdymą. Nuteistasis teigia, jog sistemiškai nagrinėjant BK 27 str. 1 d., 41 str. 2 d., 5 p., 55 str., 61 str., 75 str. 1 d., laikytina, jog jis teisiamas pirmą kartą, todėl turi teisę į įstatymo numatytus pagrįstus lūkesčius, net ir teisiant už subendrintas veikas, į bausmės vykdymo atidėjimą.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad visos veikos padarytos per labai trumpą laiko tarpą, kad taip įvyko dėl nepavykusio biznio plano perpardavinėti automobilius ir taip užsidirbti pragyvenimui. Apeliantas teigia susipainiojęs ir nepajutęs, kada civiliniai santykiai peraugo į baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to labai gailisi. Todėl teismo išvada, neigiamai charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, vien todėl, kad yra padaręs daug administracinių veikų, ir kaip antisocialiai nusiteikusią asmenybę - nepagrįsta ir nelogiška, nes per trumpą laiką sisteminiu nusikaltėliu apeliantas netapo. Skunde nurodoma, jog apeliantas suprato, ką reiškia laisvės atėmimo bausmė, nes dabar atlieka bausmę, todėl jokių iliuzijų dėl nebaudžiamumo pažeidus įstatymą, neturi.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog turi šeimą, du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas artimais ryšiais su giminėmis. Tai, kad apeliantas negali susirasti darbo dėl sveikatos būklės, apelianto manymu negali būti pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. skundas atmetamas.

Nuteistasis skunde teigia, jog netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą (BK 27 str. 1 d., 55 str., 75 str.), todėl jam skirta neteisinga bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai ir pagrindo ją keisti skundo motyvais, nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys- viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų.

Bausmę individualizuojant, skirtina bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant į anksčiau minėtas BK 54 str., 61 str. įtvirtintas normas.

Teismas skirdamas bausmę pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį – tai tyčinis baigtas nusikalstamas. Veika, nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padarytos žalos dydis rodo jos didesnį nei rūšinis pavojingumą. T. A. kaltės nepripažino, dėl to ką padarė nesigailėjo, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, kaip nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, kuri visumoje vertinama neigiamai, nes T. A. padarė ne vieną panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką. Byloje yra duomenys, jog dėl analogiško pobūdžio veikų dvi bylos nagrinėjamos kituose Lietuvos teismuose. Tai skunde nurodo ir pats nuteistasis. Veika, už kurią T. A. nuteistas šiuo nuosprendžiu, nėra pirmoji, Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-06-15 baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už analogišką veiką, kurią padarė 2012-03-25, o Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu nuteistas už veiką, kurią padarė 2011-03-17. Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka. Taip pat pažymėtina, jog visos veikos padarytos per pakankamai trumpą laikotarpį, kas vertinant kartu su aplinkybėmis dėl administracinės atsakomybės taikymo dažnumo, priešingai nei teigiama skunde, rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus, o taip pat ir nusikalsti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog veika, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra neatsitiktinio pobūdžio ir tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nors iki veikos, dėl kurios nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo apeliantas anksčiau nebuvo teistas, ką pagrįstai ir teisingai nurodė nuosprendyje apylinkės teismas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jis buvo jau du kartus pripažintas kaltu už analogiškus nusikaltimus. Apylinkės teismas vertindamas šias aplinkybes nesivadovavo BK 27 straipsnio bei 56 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja nusikaltimų recidyvą ir bausmės skyrimą recidyvistui, nenurodė, kad apeliantas nusikalto neišnykus teistumui, todėl skundo argumentai dėl netinkamo šių aplinkybių vertinimo ir todėl netinkamai pritaikyto įstatymo skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Šių aplinkybių visumą teismas vertino kaip rodančią didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą ir kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, pagrindžiančią būtent griežčiausios sankcijoje numatytą bausmės rūšies - terminuoto laisvės atėmimo skyrimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą visiškai sutinka su tokiu šių aplinkybių vertinimu, nes teismo išvados motyvuotos, padarytos nepažeidžiant įstatymo, ir konstatuoja, jog visos kitos sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės būtų nepakankamos užtikrinti bausmės tikslus. Laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra būtina pasiekti tiek nubaudimo, tiek ir prevencijos tikslus, todėl ji skirta pagrįstai.

Nustatant bausmės dydį, teisėjų kolegijos manymu, teismas BK 54 str. bei 61 str. nustatytų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai bei teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teisėjų kolegijos manymu, teismas teisingai skyrė bausmes bei pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo.

Pagal BK 75 straipsnį (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.

T. A. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą galutine su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 (ketveri) metai, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytų veikų pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir motyvavo savo išvadą, jog BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neteisingas.

Nors T. A. šią veiką padarė būdamas neteistas, tačiau už analogišką veiką teisiamas jau trečią kartą, kartą buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, dar dvi bylos dėl analogiškų veikų nagrinėjamos teisme (pagal LITEKO duomenis vienoje jų 2013-05-09 paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis). Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors nuteistasis turi šeimą, mažamečių vaikų, tačiau pažymėtina, jog tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaltės iš esmės nepripažino, bandė pateisinti save nurodydamas, jog toks buvo jo verslo planas, kad tai tik rizikingi civiliniai sandoriai, tačiau apylinkės teismas išsamiai ištyręs aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog nuteistasis veikė tyčia, tai yra suvokė veikos pavojingumą, suvokė, kad tai nusikalstama veika ir norėjo taip elgtis. Esant šioms aplinkybėms skundo argumentai dėl neva nepamatuotos rizikos civiliniuose santykiuose visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Nuteistasis teigė, jog ketino perparduoti automobilius, tačiau jis pinigų pardavęs kitam asmeniui automobilį negrąžino. Tai rodo, jog toks veikimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jog jis veikė tyčia, sąmoningai ir neabejotinai suvokė, kad tokia veika nusikalstama ir baustina. Šiuo atveju nuteistojo neigiamai charakterizuojama asmenybė, tai, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai, kad jis ir po šios veikos padarė naują nusikaltimą, už kurį nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendžiu, padarytų veikų pobūdis, skaičius, pavojingumas, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Valdas VitunskasKęstutis Dargužis