- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1-45-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45384-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji V. S. 2019 m. spalio 23 d. apie 13.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio T. A., kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto su sugyventiniu T. A. metu dūrė vieną kartą šakute jam į krūtinės sritį, taip padarė jam durtinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje – sunkų sveiktos sutrikdymą, taip veikdama tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – T. A., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sveikatą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji V. S. prisipažino visiškai. Kaltinamoji parodė, kad įvykio dieną nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš tai iš vakaro taip pat buvo vartojusi alkoholį. Paskutiniu metu su sugyventiniu nesugyveno, įvykio dieną žodinis konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo sugyventinio įvyko dėl darbų, buto. Konfliktą pradėjo ji, nukentėjusysis jai negrasino, nesmurtavo. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Įvykio metu kambaryje be jos ir nukentėjusiojo dar buvo kaimynai K. P. ir D. V.. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jos elgesiui įvykio metu. Šakutė, su kuria sužalojo sugyventinį, buvo padėta koridoriuke, kur sudėti šaukštai, šakutės, peiliai. Nežino, kaip šakutę pagriebė. Stovėdama su šakute sudavė smūgį ant sofos sėdinčiam nukentėjusiajam. Po sužalojimo, kai pamatė kraują, dėjo tvarstį, labai išsigando, pati iškvietė greitąją pagalbą. Labai gailisi dėl savo veiksmų.
Iš Asmens blaivumo testo matyti, jog 2019 m. spalio 23 d. 13:54 val. V. S. nustatyta 2,20 promilės girtumo (1 t., b.l. 197).
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. S. paaiškino ir parodė vietą kambaryje, iš kur paėmė dvišakę šakutę, kuria dūrė nukentėjusiajam T. A. į kairę krūtinės pusę. Parodė vietą ir padėtį, kur ir kaip sėdėjo nukentėjusysis T. A. dūrio metu. Po to paaiškino ir parodė, į kurią konkrečiai kūno vietą dūrė nukentėjusiajam. (2 t., b. l. 24–28)
Nukentėjusysis T. A. parodė, kad kaltinamoji – jo sugyventinė. Dieną prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, todėl įvykio dieną jis ir kaltinamoji blogai jautėsi. Abu vėl sugalvojo alaus atsigerti. Begeriant tarp jo ir kaltinamosios kilo konfliktas dėl šeimos nepriteklių, iš antstolių gaunamų laiškų. Jis nesibarė, o kaltinamoji, sėdėdama ant lovos, pasibarė. Po to ji nuėjo pasiimti šakutės, eidama pasiimti šakutės, ji nieko nesakė, matė, kad ji rankoje laiko šakutę. Smūgį iš viršaus į apačią kaltinamoji jam sudavė visiškai netikėtai – jis sėdėjo, o kaltinamoji jam nestipriai dūrė. Po suduoto smūgio, kai pamatė kraują, kaltinamoji labai išsigando, ji pridėjo tvarstį prie žaizdos, iškvietė greitąją pagalbą. Jam neskaudėjo, žaizda nelabai kraujavo, smūgis buvo nestiprus. Kaltinamoji po suduoto smūgio šakutę padėjo ant stalo. Įvykio metu kambaryje buvo K. P., D. V.. Ligoninėje gulėjo tris dienas, sužalojimo pasekmių nejaučia. Prašo kaltinamosios griežtai nebausti, kaltinamoji jo atsiprašė.
Iš Asmens blaivumo testo 2019 m. spalio 23 d. 13.38 val. T. A. nustatyta 2,70 promilės girtumo (1 t., b.l. 71-73).
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiojo T. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė vietą kambaryje, kur jis sėdėjo prieš pat sužalojimą. Parodė, kaip ir į kurią vietą sugyventinė dvišake šakute sudavė smūgį – dūrė į kairės pusės krūtinės dalį. (1 t., b. l. 109–113).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
1 – 3. T. A. nustatyta durtinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinės ląstos ertmėje, padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.
4. Pagal sužalojimo pobūdį galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.
5. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą.
6. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo 6.6.9 punktu, nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89–90).
Liudytojas J. S. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2019-10-23 dirbo ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Panevėžio apskrskrities VPK PK 1-ojo būrio vyr. patruliu A. A.. Apie 13:15 val., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja konfliktuoja su savo sugyventiniu, grasina jį papjauti. Nuvykus minėtu adresu, įėjus į butą rado pranešėją V. S., jos sugyventinį T. A. ir K. P., taip pat buvo atvykę medikai, kurie T. A. suteikinėjo pagalbą. Kairėje krūtinės pusėje žemiau peties buvo medikų sutvarstyta žaizda. Visi trys asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. V. S. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio T. A. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių dalykų, konkrečiai dėl kokių, ji nenurodė. Ji paėmė virtuvinę šakutę ir ja netyčia jam įdūrė į kairės pusės peties sritį. Paklausus, kur yra daiktas, su kuriuo ji dūrė T. A., ji parodė kambaryje stovinčioje sekcijoje šakutę, kuri buvo su dviem pirštais. Ar ant šakutės buvo kraujo pėdsakų nepamena. Kambaryje (butas vieno kambario) ir prieškambaryje jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo, buvo didžiulė netvarka. T. A. paaiškino, kad sugyventinė jam įdūrė su ta pačia dvišake šakute į kairę krūtinės pusę žemiau peties, tačiau jis dėl to yra pats kaltas, sugyventinei V. S. jokių pretenzijų neturi, nes konfliktą jis pats sukėlė. K. P. paaiškino, kad jis visas įvykio aplinkybes matė, tačiau nieko neaiškins. Medikai T. A. išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini). V. S. elgėsi ramiai, apgailestavo, kad ji tikrai nenorėjo sužaloti T. A.. V. S. paminėjo, kad tai padarė spontaniškai, apimta pykčio dėl iškilusio jos ir T. A. tarpusavio žodinio konflikto (1 t., b.l.137-140).
Liudytoja D. V. parodė, kad pas nukentėjusįjį ji, K. P., kaltinamoji ir nukentėjusysis gėrė alkoholinius gėrimus. T. A. susiginčijo su kaltinamąja. Viskas įvyko labai staiga – kaltinamoji užsimovė batus, paėmė šakutę, kuri buvo padėta prie sekcijos, ir bedė nukentėjusiajam kažkur į petį. T. A. išbalo, K. P. nuvilko jo megztinį, iš žaizdos kraujavo nedaug. Kaltinamoji išsigando, pati iškvietė greitąją pagalbą. Ji (D. V.) išėjo.
Iš 2019 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas. Kambaryje esančios sekcijos vidurinėje dalyje, apatinėje lentynoje rasta metalinė, dviejų smaigalių šakutė su medine juodos -raudonos – gelsvos spalvos rankena, kuri atlikus apžiūrą buvo paimta (1 t., b. l. 10-19).
Iš 2019 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš įvykio vietos 2019-10-23, (duomenys neskelbtini), paimta šakutė. Bendras šakutės ilgis – 27,6 cm. Šakutė susideda iš dviejų pirštų, kurių ilgis iki pirštų pagrindo – 7 cm. Piršto plotis smaigalyje – 0,1 cm. Piršto plotis prie piršto pagrindo – 0,5 cm. Šakutės pirštų pagrindo ilgis – 4 cm. Kaklelio ilgis – 5 cm. Koto ilgis – 11 cm. Tarpo tarp šakutės pirštų plotis ties smaigaliu – 2,4 cm , tarpo ties šakutės pirštų pagrindu – 0,7 cm. Šakutė iki koto yra metalinė. Kotas – medinis, juodos spalvos, išmargintas geltonos ir raudonos spalvos ornamentais (1 t., b.l. 20–25).
Iš 2019 m. lapkričio 29 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. S. iš jai parodytų trijų šakučių atpažino ir parodė šakutę, paimtą 2019 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, kuria 2019-10-23, apie 13.15 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), dūrė į kairę krūtinės pusę sugyventiniui T. A. (1 t., b.l. 29–33).
Iš 2019 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) valytoja pateikė sportinį bliuzoną „Adidas“ (1 t., b.l. 34-37), kurio apžiūrą fiksuota 2019 m. lapkričio 29 d. (1 t., b.l. 38-44). Apžiūros metu nustatyta, jog bliuzono priekinėje dalyje, kairėje pusėje nuo pečių linijoje esančio balto įsiuvo žemyn yra dvi skylutės. Viena skylutė 0,2 cm atstumu nuo balto įsiuvo, kita – 1 cm. Tarp skylučių yra 2 cm atstumas.
Iš 2019 m. spalio 29 d. bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-10-23 13:11:24 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikta pokalbio garso įrašo kopija (1 t., b.l. 164–165).
Iš 2019 m. spalio 29 d. Bendrojo pagalbos Alytaus skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog skambinanti V. S. kviečia policiją, praneša, kad (duomenys neskelbtini) supjaustė žmogų „iki galo“, sako – „pripjausiu iki galo“, konfliktuoja su sugyventiniu, nurodo, kad sugyventinis „perrėžtas biški su peiliu“, prisipažįsta, jog taip padarė ji (1 t., b.l. 166-168).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:
Kaltinamoji V. S. viso proceso metu prisipažino, jog nukentėjusįjį T. A. vykusio tarpusavio konflikto metu sužalojo šakute. Tai, jog kaltinamoji V. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo T. A., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Bylos įrodymų visetas leidžia tvirtinti, jog kaltinamoji tyčia sudavė smūgį šakute nukentėjusiajam. Kaltinamosios veiksmai – šakutės paėmimas, smūgiavimas nukentėjusiajam – patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas tyčia. Tačiau kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l . 79–80) nekonkretizavo smūgio sudavimo nukentėjusiajam – teigė, jog nežino, kaip tą šakutę pagriebė, paėmė šakutę ir dūrė, buvo šoke. Įvertinus bylos įrodymus, daroma išvada, jog V. S. veikė neapibrėžta tyčia. Juolab, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. S. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jei kaltinamoji būtų norėjusi, būtų galėjusi suduoti daugiau smūgių šakute, tačiau sudavė tik vieną smūgį. Tačiau kaltinamoji V. S., suduodama smūgį šakute, kurios dviejų metalinių pirštų ilgis iki pirštų pagrindo – 7 cm, į krūtinės sritį nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamosios V. S. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba, asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu.
Iš teisme duotų kaltinamosios V. S., nukentėjusiojo T. A., liudytojų D. V. parodymų matyti, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju ilgą laiką – penkiolika metų – gyveno kartu nukentėjusiojo bute, juos siejo bendra buitis, tarpusavyje sprendė iškilusias problemas. Taigi, nukentėjusysis T. A. yra kaltinamosios V. S. šeimos narys.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam savo šeimos nariui T. A. padarė savo tyčiniais veiksmais, t. y. durdamas šakute vieną kartą T. A. į krūtinės sritį ir jos veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nukentėjęs T. A. civilinio ieškinio nereiškė.
Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 309,47 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b. l. 99–103). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu ir taip jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo T. A. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (1 t., b. l. 103) matyti, kad dėl T. A. patirto sužalojimo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 309,47 eurų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos 309,47 eurų pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamosios V. S. veika.
Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas.
Kaltinamosios V. S. atsakomybę sunkina tai, jog ji nusikalto, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – V. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis) – ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaltinamosios įvykdyta veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamosios V. S. asmenybė yra charakterizuojama patenkinamai – anksčiau neteista (1 t., b. l. 177), nors bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 184–185), psichikos sveikatos centre neregistruota (1 tomas, b. l. 180), niekur nedirba, po darbo paieškos nutraukimo 2014–10–01 darbo biržoje registruota tik 2020–03–06. Nors pati kaltinamoji V. S. teisme pripažino, jog alkoholis buvo pagrindinė šio nusikaltimo priežastis, tačiau ji nėra kritiška alkoholio vartojimui, šios priklausomybės atsisakymui. Kaltinamoji savo elgesio po nusikaltimo padarymo nepakeitė, toliau vartojo alkoholį (net į du teismo posėdžius atvyko neblaivi), niekur nedirbo, darbo biržoje užsiregistravo tik 2020–03–06, nesiėmė jokių priemonių bent dalimi atlyginti žalą teritorinei ligonių kasai.
Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju V. S. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės nėra ilgalaikės –T. A. stacionare gydytas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d., vėlesnio gydymo jam neprireikė. Tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu V. S. nusikaltimu nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma sunkiai sutrikdant sveikatą, ir ši aplinkybė turi reikšmės, nustatant bausmės trukmę kaltinamajai V. S.. Be to, kaltinamoji po įvykdyto nusikaltimo nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu, dėjo tvarstį ant žaizdos, pati iškvietė pagalbą, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis jai atleido, jokių pretenzijų nereiškė ir prašė V. S. neskirti griežtos bausmės.
Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, bei įvertinęs visas prieš tai paminėtas aplinkybes, prieina prie išvados, kad V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina lygi minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės trukmei, nes būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir V. S. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti ją laisvės atėmimu dvejiems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo, vykdant ši nuosprendį dienos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (2 paras).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.
Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 309,47 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš V. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 309,47 Eur.
Daiktinius įrodymus – paketą, kuriame supakuota šakutė, pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) ir sportinį bliuzoną pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.