- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-1012-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02975-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr.2S-1012-252/2017
Jonas Čirvinskas Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02975-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.18.2.13
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
K. K. ieškiniu prašė: nustatyti jog R. K. yra jos dukros Saulės, gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; priteisti iš R. K. išlaikymą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumos lėšų tvarkytoja paskiriant motiną K. K., o už praėjusį laikotarpį, t.y. nuo 2016 m. sausio 1 d. priteisti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur; nustatyti nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą su motina K. K. pagal jos gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2017 m. liepos 19 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. K. priklausančius nekilnojamuosius daiktus.Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,2500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav.; 2,4600 ha sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini) ir 0,3800 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav.Savo prašymą ieškovė argumentavo tuo, kad jai tapo žinoma jog atsakovas pardavinėja jam nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip siekdamas išvengti savo prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą S. K.. Atsakovas yra bedarbis, pajamų iš kurių galėtų sumokėti išlaikymą dukrai negauna. Teismui tenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, o atsakovui perleidus jam priklausantį turtą, nebeliktų į ką nukreipti išieškojimo pagal teismo sprendimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepilnametės S. K. teisė gauti išlaikymą gali būti nerealizuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruotų R. K., vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.Teismas pasisakė, kad faktas, jog ieškinyje pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą. Todėl atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas galimai pardavinėja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, kad atsakovas nedirba, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Tačiau vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principais teismas konstatavo, jog ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies taikant laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl minėto atsakovo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad teismo nutartis dėl įrašo viešajame registre dėl jam priklausančių žemės sklypų su statiniais nuosavybės teisės perleidimo draudimo nepagrįsta. Dukrai išlaikymas buvo teikiamas, ko neneigia ir ieškovė, tačiau gimus antram vaikui dėl laikinų materialinių sunkumų jis dukrai Saulei teišgalėjo teikti per pus mažesnį išlaikymą nei ankščiau, kas netenkino ieškovės.Teigia, kad ieškinį iš dalies pripažįsta, jokios grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovė tikėtinai nepagrindė. Ji nei teikdama ieškinį teismui nei vėliau neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą dukrai, kadangi išlaikymą, nors ir dalinį jis teikia iki šiol. Tvirtina, kad ieškovė reikalavo perrašyti jai visą jo turtą, bet jis atsisakė tai padaryti. Todėl mano, kad ieškovė ieško kitų būdų gauti jo turtą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jis ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą neatitinka tikrovės. Šis turtas reikalingas jam ir jo šeimai. Vengti atsakomybės nesiruošia, tikisi susirasti arbą. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė tik ieškovės interesams. Be to, įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikė visiems nekilnojamiesiems daiktams, taip užkirsdamas kelią jam pasinaudoti banko paskola ir tokiu būdu spręsti šeimai reikalingo būsto problemą. Pabrėžia, kad dukros interesus geriausia atitinka periodinių išmokų gavimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą K. K. prašo jį atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskiruoju skundu. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą ji pagrindė. Atsakovo įsiskolinimas bendrai sudaro 3445 Eur. Nors jis dirbo užsienyje ir gavo pakankamas pajamas, tačiau reikiamo išlaikymo neteikė. Šios ir aplinkybė, kad atsakovas įsidarbino tik dviejų mėnesių terminui pagrindžia poziciją neteikti vaikui reikalingo išlaikymo. Ieškovei CPK suteikia teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikti su ieškiniu. Skirtingai nei nurodo atsakovas, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – Nacionalinės žemės tarnybos duomenis apie jo ketinimus parduoti savo nekilnojamąjį turtą – sklypus. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra sietinas su viešuoju interesu prioritetiškai ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus būti išlaikomam. Atsakovas nuo 2016 m. sausio mėnesio vaikui reikalingo išlaikymo neteikia, todėl teismas pagrįstai taikė šias priemones. Atsakovas nevykdo teismo žodinio įpareigojimo teikti vaikui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, nors jis pareiškė teisme galintis tokio dydžio išlaikymą teikti. Mano, kad teismas, įsitikinęs, kad atsakovas neišgali teikti vaikui reikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, savo iniciatyva gali priteisti vaikui atsakovo turtą ir periodines išmokas arba tik turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Apeliantas ieškinį pripažįsta iš dalies ir nurodo, kad nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apelianto argumentai, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, yra pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, atitinka ieškovės pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Teismui taikius tik tokią laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas bet kada bylos nagrinėjimo eigoje galėtų nekilnojamojo turto objektus įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims ar teisiškai apsunkinti bet kokiu kitokiu įmanomu būdu, kuris nėra susijęs būtent tik su teismo uždraustu nuosavybės teisės perleidimu. Todėl atsakovo argumentai, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užkerta jam kelią pasiimti banko paskolą ir taip išspręsti šeimai reikalingo būsto problemą atmestini kaip nepagrįsti. Šis draudimas apima tik vienos iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – disponavimo turtu teisės laikiną apribojimą, šia laikinąja apsaugos priemone nėra apribotos apelianto teisės turtą valdyti ir juo naudotis pagal paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas visam atsakovo nekilnojamajam turtui, atsižvelgiant į ieškovės materialųjį reikalavimą ir atsakovo turtinę padėtį apibūdinančius duomenis yra perteklinis ar neproporcingos. Juolab, kad nors atsakovas neigia savo turto pardavimo tikimybę, tačiau teismui pateikti rašytiniai įrodymai – Nacionalinei žemės tarnybai atsakovo 2017 m. gegužės 30 d. pateikti pranešimai apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav. patvirtina ieškovės nuogąstavimus, kad atsakovas siekia realizuoti savo nekilnojamąjį turtą ir dėl to galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo (tai išaiškės tik bylą išnagrinėjus iš esmės) įvykdymas būtų realiai apsunkintas. Tai kad ieškovė neteikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą dukrai ar, kad atsakovas jį nepertraukiamai teikia, nutarties 19 punkte aptartų duomenų kontekste nepaneigia ginčo situacijoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtinybės ir negali būti vertintina kaip nepagrįstas prioriteto suteikimas tik ieškovės interesams. Juolab, kad ieškovė prašė taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamųjų daiktų areštą. Įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovo teises priemonė, nes riboja tik jo teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui jį valdyti ir naudotis, iš esmės nesukelia jam neigiamų pasekmių ir neproporcingai neapriboja jo teisių bei teisėtų interesų. Taigi atsakovas atskiruoju skundu nepagrindė jo teisių neproporcingo suvaržymo, kuris neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimoApelianto dėstoma nuomonė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka periodinių išmokų gavimas, o ne nekilnojamojo turto gavimas šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes apylinkės teismas ginčijama nutartimi sprendė laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, o ne vaiko išlaikymo būdą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Ieškovė dėl atskirojo skundo surašymo patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš atsakovo bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus – sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis – suteiktų advokato paslaugų kiekį ir turinį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą bei atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (nauja red. 2015-03-20) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus dydžio už tokias paslaugas, sprendžia, kad atskirojo skundo netenkinus, iš atsakovo R. K. ieškovei K. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą pilna apimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria: