- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-17-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- O. K., Janei Narbutienei
- Ieškovas
- Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, AAS ,,Gjensidige Baltic“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms O. K. , Janei Narbutienei, tretiesiems asmenims Utenos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (ieškinio suma – 32.010 Lt).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Zarasų rajono apylinkės vyriausias prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 96-100), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais M. F. T. – K. 2002-05-31 bei 2003-06-17 sudarytus įgaliojimus Nr. NJ-3095 ir Nr. NJ-4203, kuriais jis įgaliojo O. K. disponuoti M.F. T. –K. piniginėmis lėšomis, buvusiomis tuometiniame AB bankas „Hansabankas“ ab initio. Šiuos įgaliojimus patvirtino Utenos rajono 2 notarų biuro notarė J.Narbutienė. O. K. šių įgaliojimų pagrindu, į savo sąskaitą pervedė 32.010 Lt priklausiusių M.F. T. -K. M.F. T. –K. nuo gimimo buvo neįgalus, turėjo psichikos sveikatos negalią, iki mirties 2006-08-06 gyveno globos įstaigoje. 2006-02-21 – 2006-04-14 buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad sudarydamas aukščiau nurodytus įgaliojimus M.F. T. – K. dėl psichikos sveikatos būsenos, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jo sudaryti įgaliojimai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. M.F. T. –K. įpėdinių neturėjo, po jo mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Esant šioms aplinkybėms, palikimą gali priimti valstybė, todėl gindamas viešąjį interesą, prokuroras pateikė ieškinį. O. K. , neturėdama teisėto pagrindo, M.F. T. – K. pinigais disponavo savo nuožiūra. Ji nepateikė į rodymų patvirtinančių, kad M.F. T. – K. priklausę pinigai buvo sunaudoti jo reikmėms. O. K. neteisėtai sunaudojo jai nepriklausančius pinigus, todėl byloje turi būti taikoma restitucija iš jos priteisiant 32.010 Lt valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovė O. K. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 70-75). Atsakovė pažymėjo, jog eksperto išvada yra abejotina, kadangi nuo 2004 m. iki 2005 m. gruodžio mėnesio tiriant ikiteisminio tyrimo medžiagą, jokių įtarimų dėl M. F. T. – K. psichikos nekilo. Ekspertizė buvo atlikta pirminė ambulatorinė bei tuo metu, kai M.F. T. – K. sirgo. Atsakovės teigimu, ji pažinojo M.F. T. – K. ir jo motiną. M.F. T. –K. motina yra prašiusi O. K. pasirūpinti jos sūnumi, nes daugiau artimųjų jie neturėjo. Nuo 1978 m. atsakovė palaikė su juo ryšį, visas šventes praleisdavo pas ją. Pinigai buvo panaudoti jo poreikiams – įvairioms kelionėms po Lietuvą, naudingų daiktų įsigijimui, laidotuvėms, šeimos paminklo statymui. Savo poreikiams atsakovė M.F. T. – K. pinigų nepanaudojo. Atsakovei niekada nekilo abejonių dėl M.F. T. – K. psichinės sveikatos. Prašomi pripažinti negaliojančiais įgaliojimai buvo sudaryti paties M.F. T. – K. prašymu ir jo naudai. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovė grindė LR CK 5.8 str. ir nurodė, jog Zarasų rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą 2004 metais, 2005-12-20 skirta ekspertizė, o atsakymas gautas 2006-02-21, todėl ieškovas apie M.F. T. – K. psichinę būseną sužinojo ne vėliau nei gavimo prokuratūroje dieną, po ekspertizės atlikimo. Ieškinys teismui pateiktas 2008-03-17, praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsakovė teigė, jog prokuroras nepateikė įrodymų, kaip asmens naudai išleistos jo paties lėšos galėjo padaryti žalos viešajam interesui.
Atsakovė J.Narbutienė prašė ieškinį atmesti (b.l. 115). Nurodė, kad nuo 2007-07-01 nėra notarė. Tvirtindama prašomus pripažinti negaliojančiais įgaliojimus, ji buvo įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių dėl M.F. T. – K. veiksnumo.
Tretysis asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu sutiko (b.l. 69).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes J.Narbutienė tvirtindama prašomus pripažinti negaliojančiais įgaliojimus, atliko visus būtinus veiksmus, todėl jie yra teisėti. (b.l. 166).
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 224-228), pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio), 2002-05-31 bei 2003-06-17 įgaliojimus Nr. NJ-3095 ir Nr. NJ-4203, kuriais M. F. T. –K. įgaliojo O. K. disponuoti jo lėšomis buvusiomis tuometiniame AB bankas „Hansabankas“, sudarytus Utenos rajono 2 – ajame notarų biure, patvirtintus notarės J.Narbutienės. Ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš O. K. 132 Lt žyminio mokesčio ir 55,80 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pareikšdamas ieškinį, prokuroras neviršijo jam įstatymo nustatytos kompetencijos viešojo intereso gynimo srityje, kadangi ekspertizės akto išvados patvirtina, jog M.F. T. –K. dėl savo ligos, negalėjo pats tinkamai realizuoti savo subjektinių civilinių teisių, taip pat ir sudaryti civilinių sandorių.
Teismas padarė išvadą, kad M.F. T. –K. 2002-05-31 sudarydamas įgaliojimą Nr. NJ-3095 ir 2003-06-17 sudarydamas įgaliojimą Nr. NJ-4203 dėl psichikos sveikatos sutrikimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl įgaliojimus pripažintino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento(ab initio).
Teismas atmetė reikalavimą dėl restitucijos taikymo, nes sprendimo priėmimo dieną, nebuvo asmens, kuriam būtų įmanoma teisėtai grąžinti tai, kas nepagrįstai buvo perduota O. K. pagal negaliojančiais pripažintus įgaliojimus. Teismas nurodė, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes po M.F. T. – K. mirties, pradėjo galioti paveldėjimo santykius reglamentuojančios CK penktosios knygos normos. Teismas padarė išvadą, jog valstybė ar jos įgaliota institucija negali būti pripažinta teisėta mirusiojo M.F. T. – K. teisių perėmėja, nes neatliko teisiškai reikšmingų M.F. T. – K. palikimo priėmimo veiksmų. Nei valstybė, nei jos įgaliota institucija nesikreipė ir M.F. T. – K. palikimo nepriėmė.
Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovės O. K. nurodytu įstatyminiu pagrindu teismas atmetė, nes byloje nustatė, jog M.F. T. – K. palikimo priėmimo procedūra apskritai nebuvo pradėta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Zarasų rajono vyriausioji prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, prašydama šį reikalavimą tenkinti bei priteisti iš atsakovės O. K. 32.010 Lt Lietuvos valstybei (b.l. 231-233). Apeliantas nurodo, kad įstatyme tiesiogiai nurodoma, jog konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK 6 knygos normose. Bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir net iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Apeliantas teigia, jog teismas atmesdamas ieškinį dalyje dėl restitucijos taikymo, nenurodė jokių išimtinių atvejų, dėl ko restitucijos taikymas prieštarautų viešajam interesui bei paminėtiems principams. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškinį teismui pareiškė po to, kai įpėdiniai pagal įstatymą, įstatymo nustatytais terminais, neišreiškė valios priimti mirusiojo M.F. T. – K. turtą. Mano, jog teisėtai ir pagrįstai prašė taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės 32.010 Lt, nesant kitų įpėdinių, būtent Lietuvos valstybei, kadangi įstatymas numato, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniu gali būti ir Lietuvos valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovė O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 237-238). Nurodo, kad restitucija negali būti taikoma, nes pavedimo sandoriai buvo sudaryti tuomet, kai M.F. T. – Kelpšas buvo veiksnus ir jis jokių sandorių dėl savo turto teisinio statuso pakeitimo nesudarė, taigi ir atsakovei joks turtas nuosavybės teise neperėjo. Teigia, jog valstybė paveldėti gali, tačiau kai miręs asmuo nepaliko jokio turto, tai joks turtas ir nepereina valstybei. Valstybė iki 2007-02-06 nepareiškė palikimo atsiradimo vietos notarui sutikimo apie palikimo priėmimą, tad pasibaigė įstatymo nustatytas terminas, per kurį toks prašymas notarui turėjo būti paduotas.
Atsakovė Janė Narbutienė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (b.l. 240). Teigia, jog valstybė ir jos įgaliotos institucijos neatliko teisiškai reikšmingų M.F. T. - Kelpšo palikimo priėmimo veiksmų, todėl ir negali būti pripažinta teisėta jo teisių perėmėja. Tokiu atveju restitucijos taikymas prieštarautų galiojančioms LR CK normoms.
Tretysis asmuo Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija su apeliaciniu skundu sutinka (b.l. 242). Teigia, jog pagal CK 5.2 str. 3 d., turtinė reikalavimo teisė, kad atsakovė O. K. grąžintų neteisėtai gautus 32.010 Lt, pereina valstybei. Nurodo, jog jau ėmėsi veiksmų, siekdama įstatymų nustatyta tvarka įteisinti M.F. T. – K. palikimą valstybės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktimas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pripažintų negaliojančiais 2002-05-31 sudaryto įgaliojimo Nr. NJ-3095 ir 2003-06-17 sudaryto įgaliojimo Nr. NJ-4203 pagrindu atsakovė O. K. 2002 m. gegužės 31 d. paėmė iš M. F. T. –K. sąskaitos 32 010 Lt ir šią sąskaitą uždarė (b.l.34-36). Tą pačią 2002 m. gegužės 31 d. atsakovė O. K. atidarė M. F. T. – K. vardu kitą sąskaitą Nr. 7300 0200 4200 2529 AB banke „Hansabankas“ ir papildė ją 25 000 Lt, sudarydama terminuotojo indėlio sutartį (b.l.37-39). 2003 m. balandžio 15 d. O. K. iš M. F. T. – K. sąskaitos Nr. 7300 0100 4208 0991 AB banke „Hansabankas“ paėmė 749, 59 Lt (b.l.40). 2003 m. rugpjūčio 19 d. O. K. iš M. F. T. – K. vardu esančios sąskaitos Nr. 7300 0200 4200 2529 AB banke „Hansabankas“ 23 949, 59 Lt pervedė į kitą M. F. T. – K. vardu esančią sąskaitą Nr. 7300 0100 4208 0991 AB banke „Hansabankas“ ir tą pačią 2003 m. rugpjūčio 19 d. paėmė iš šios M. F. T. – K. sąskaitos 24 250, 41 Lt (b.l. 38-42).
Taigi, atsakovė O. K. pripažintų negaliojančiais įgaliojimų pagrindu iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. iš tiesų paėmė iš M. F. T. – K. sąskaitų AB banke „Hansabankas“ viso 32 010 Lt, tačiau teigia šiuo pinigus išleidusi M. F. T. – K., mirusio 2006 m. rugpjūčio 6 d. interesams.
Kolegija daro išvadą, kad pripažinus negaliojančiais 2002-05-31 sudarytą įgaliojimą Nr. NJ-3095 ir 2003-06-17 sudarytą įgaliojimą Nr. NJ-4203, tai nesudaro tiesioginio pagrindo taikyti šioje byloje restituciją.
Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra paneigta, kad pinigai išleisti M. F. T. – K. poreikiams ir interesams tenkinti. Atsakovės teigimu, ji pažinojo M. F. T. – K. ir jo motiną. M. F. T. – K. motina yra prašiusi O. K. pasirūpinti jos sūnumi, nes daugiau artimųjų jie neturėjo. Nuo 1978 m. atsakovė palaikė su juo ryšį, visas šventes M. F. T. – K. praleisdavo pas ją. Pinigai buvo panaudoti jo poreikiams – įvairioms kelionėms po Lietuvą, naudingų daiktų įsigijimui, laidotuvėms, šeimos paminklo statymui. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje Nr.2-293-477/2008 esančios fotonuotraukos, asmeninis susirašinėjimas, kvitai.
Taigi, kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė O. K. gavusi pagal pripažintus negaliojančiais įgaliojimus M. F. T. – K. priklausiusius 32 101 Lt ir toliau veikė M. F. T. – K. interesais, tame tarpe sudarinėjo kitus sandorius, kurie nėra nuginčyti ir ginčijami. Byloje nėra paneigta, kad paimti 32101 Lt yra išleisti M. F. T. – K. interesais ir įrodyta, kad O. K. šiuos pinigus pasisavino. Esant tokioms aplinkybėms taikyti restituciją tiesiogiai, pripažinus negaliojančiais 2002-05-31 sudarytą įgaliojimą Nr. NJ-3095 ir 2003-06-17 sudarytą įgaliojimą Nr. NJ-4203 būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga atsakovės O. K. atžvilgiu. Juo labiau, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl M. F. T. – K., kuris nuo vaikystės buvo stebimas psichiatrų, pripažintas I, II grupės invalidu, pripažinimo neveiksniu prokuroras kreipėsi į teismą tik 2006-07-03. 2006-08-03 Zarasų rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl M. F. T. – K. pripažinimo neveiksniu, 2006-08-06 jis mirė, todėl M. F. T. – K., gim. 1927 m. niekada nebuvo paskirta jokia globa.
Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad dar 2003 m. rugpjūčio 19 d. iš M. F. T. – K. paimti 32 010 Lt buvo išlikę (nebuvo išleisti) 2006 m. rugpjūčio 6 d., t.y. M. F. T. – K. mirties dieną ir sudarė mirusiojo palikimą.
Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad restitucija byloje negalima dėl to, kad sprendimo priėmimo dieną nėra asmens, kuriam būtų įmanoma teisėtai grąžinti tai, kas nepagrįstai buvo perduota O. K. pagal negaliojančiais pripažintus įgaliojimus.
Pagal CK 5.2 str. 3 d. paveldėjimo teisė pereina valstybei, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Todėl valstybė, esant CK 5.2 str. 3 d. nurodytoms sąlygoms turėtų teisę paveldėti M. F. T. – K. turtą, jei toks turtas būtų išlikęs palikėjo mirties momentu.
Tačiau, kolegijos nuomone, 32 010 Lt O. K. gauti pagal pripažintus negaliojančiais įgaliojimus buvo išleisti M. F. T. – K. interesais, atsakovei faktiškai globojant M. F. T. – K.. Todėl teigti, kad 32 010 Lt sudarė mirusiojo palikimą nėra pagrindo.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl restitucijos netaikymo pagrindų, ieškinį pirmosios instancijos teismas dalyje dėl restitucijos taikymo atmetė pagrįstai, taigi ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.