Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Follo pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu už Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo pirmosios dalies ir trečiosios dalies pirmojo punkto pažeidimus, 162 paragrafo pirmosios dalies ir antrosios dalies, 162 paragrafo pirmosios dalies ir antrosios dalies, plg. 49 paragrafo ir Medikamentų įstatymo 31 paragrafo antrosios dalies, plg. 24 paragrafo pirmosios dalies pažeidimus 6 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi Norvegijos Follo pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo pirmosios dalies ir trečiosios dalies pirmąjį punktą, 162 paragrafo pirmąją dalį ir antrąją dalį, 162 paragrafo pirmąją dalį ir antrąją dalį, plg. 49 paragrafo ir Medikamentų įstatymo 31 paragrafo antrąją dalį, plg. 24 paragrafo pirmąją dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, palikta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 18 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. Ž. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo L. Ž. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo L. Ž. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis L. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą L. Ž. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, buvo du kartus paskatintas, toliau mokėsi ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. 2015 m. liepos 16 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. Ž. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 28 balai. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad L. Ž. laisvėje niekada nedirbo ir darbinės patirties neturi, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje taip pat nedirbo, aktyvaus siekio įsidarbinti nedemonstravo. Šiame kontekste labai svarbi aplinkybė yra tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią atlieka bausmę, padarė siekdamas materialinės naudos, ką ir pats pripažįsta. Nors nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę dirbs vadybininku, tačiau akivaizdu, kad pataisos namuose įgyti darbinės patirties jis nededa pastangų. Atlikdamas bausmę pataisos namuose L. Ž. įgijo specialybę, kas rodo nuteistojo pastangas vykdyti socialinės reabilitacijos planą, tačiau vis dėlto šiuo atveju vienodai svarbios yra ir nuteistojo pastangos įgyti legalų pragyvenimo šaltinį ir bent minimalią darbinę patirtį. Tokių pastangų, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nededa ir yra išlaikomas artimųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje taipogi rekomenduojamos probacijos sąlygos – pradėti dirbti, taigi ši nuostata, aukštesniojo teismo manymu, turėtų būti įtraukta į nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, kurio vykdymas leistų spręsti dėl galimo nuteistojo lygtinio paleidimo ateityje.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.

Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir nuteistojo pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) taipogi verčia abejoti nuteistojo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai bei tai, kad jis reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus išsakė, jog neformaliosios nuteistųjų bendrijos tradicijos jam yra svarbios ir jis jų laikosi iki šiol, reiškia, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nešalina ir nesistengia šalinti, o tai kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Trečiasis nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – dviprasmiškos nuostatos į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą – taip pat neleidžia L. Ž. vertinti kaip besitaisančio asmens, pasiruošusio gyventi visuomenėje, kurioje kiekvienas jos narys turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs L. Ž. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo L. Ž. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.