- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-94-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00355-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- I. N.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. N. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo I. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį 3 500 Lt (1 013,67 Eur) bauda ir teisės vairuoto transporto priemones atėmimu ketveriems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. lapkričio 4 d. I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 1 d., apie 10.18 val., Gimbutienės g. 40, Kaukolikų k., Skuodo r. sav., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais I. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 p. reikalavimus. Tokie I. N. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu I. N. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 3 500 Lt (1 013,67 Eur) baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. N. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant E. V. iš pagrindinių šio pažeidimo sudėties elementų yra subjekto nustatymas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, šioje byloje ginčas kyla dėl to, kas vairavo automobilį „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino.
Teismas nustatydamas faktinę aplinkybę, kad būtent jis, I. N., įvykio metu vairavo automobilį, skundžiamame nutarime nurodė, jog: „<...> liudytoju apklaustas jo sūnus K. P. tvirtino iš toliau esančio kiemo, kuriame aiškinosi su S. K. dėl savo tėvo, po automobilių susidūrimo matęs pusiau išlipusį pro vairuotojo dureles šviesiais plaukais jaunuolį, tai yra I. N.. <...> Liudytojas P. P. parodė, kad jis nematė jaunuolių įsėdimo į automobilį momento, priėjęs iš tos pusės, kur vairuotojo durelės, pasakė vairuotojui, kad šis yra girtas, jis atpažino vairuotoją teismo posėdžio salėje kaip I. N..“ Būtent dėl šių parodymų teismas ir konstatavo aplinkybę, kad jis, I. N., vairavo automobilį, kai įvyko susidūrimas su P. priklausančiu automobiliu.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas nenuosekliai įvertino šias byloje konstatuotas ir nustatytas aplinkybes: 1) byloje yra nustatytas faktas, kad automobilio „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės neatsidaro nei iš vidinės, nei iš išorinės pusės; 2) K. P. (jaunesniojo) parodymuose yra pažymėta, kad jis, grįždamas link automobilių, pamatė „<...> pusiau išlipusį pro vairuotojo dureles šviesiais plaukais jaunuolį, tai yra I. N.. Šalia automobilio stovėjo jaunuolis tamsiais plaukais, tai yra O. K..“; 3) iš K. P. (vyresniojo) parodymų galima nustatyti faktą, kad po atsitrenkimo jis norėjo atimti raktelį ir prisimena, kad: „<...> priekyje abiejose vietose jaunuoliai sėdėjo, kuris buvo už vairo, nežino.“ Suprantamos aplinkybės, kad pastarasis liudytojas negalėjo prisiminti visų aplinkybių dėl skambučio, po kurio patyrė stresinę situaciją (žmonos brolio mirtis), tačiau manytina, kad liudytojas teisingai nurodė aplinkybę dėl automobilio priekyje sėdėjusių dviejų asmenų.
Būtent šių aplinkybių visuma, apelianto teigimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad eismo įvykio metu automobilio „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėse sėdynėse sėdėjo du asmenys. Aplinkybes dėl dviejų asmenų sėdėjimo automobilio priekyje patvirtina ir pats apeliantas bei O. K.. Šiuo atveju nustatant objektyvią tiesą svarbu atsižvelgti į tai, kad prieš atsitrenkimą automobilio priekyje sėdėjo du asmenys, kurie po atsitrenkimo išlipo (liudytojų parodymai). Būtent K. P. (jaunesniojo) išdėstytos aplinkybės patvirtina įvykių eigą, kad išgirdęs bumbtelėjimą jis ėjo link automobilių ir pamatė, jog iš automobilio išlipo jis – I. N., o jaunuolis tamsiais plaukais buvo šalia automobilio. Tai, apelianto teigimu, ir suponuoja išvadą, kad jis, neatsidaręs priekinių keleivio durelių, išlipo per priekines vairuotojo dureles, o prieš tai jau buvo išlipęs už vairo sėdėjęs O. K..
Liudytojas P. P. parodė, kad jis nematė jaunuolių įsėdimo į automobilį momento, tačiau teigė, jog: „<...> priėjęs iš tos pusės, kur vairuotojo durelės, pasakė vairuotojui, kad šis yra girtas.“ Šis liudytojas atpažino vairuotoją teismo posėdžio salėje, nurodydamas į jį – I. N.. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis liudytojas prie automobilio buvo priėjęs prieš įvykį, todėl jis nematė, kas buvo po įvykio (atsitrenkimo), t. y. negalėjo nurodyti, kokia tvarka asmenys išlipo iš automobilio, kaip sėdėjo ir pan. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kiek laiko praėjo nuo P. P. priėjimo prie automobilio (kai pamatė prie vairo sėdintį I. N.) iki atsitrenkimo. Ši aplinkybė atskleidžia tai, kad asmenys galėjo susikeisti vietomis, persėsti ir pan. Tačiau teismas jo kaltę skundžiamame nutarime grindė išimtinai šio liudytojo parodymais, be pagrindo atmesdamas tiek jo, tiek liudytojo O. K. parodymus.
Kita aplinkybė, kelianti abejonių dėl P. P. atpažinimo, apelianto teigimu, yra tai, kad jis, I. N., ir O. K. yra panašaus kūno sudėjimo, amžiaus, ūgio, plaukų kirpimo. P. P., atpažindamas vairuotoją, nurodė tik vieną identifikacinį požymį – šviesius plaukus. P. P. nurodė, kad asmeniškai nė vieno nepažįsta. Iš šių faktų galima daryti prielaidą, kad asmuo galėjo netiksliai nurodyti vairuotoją. Juo labiau kad 2014-11-01 duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams, pastarasis nenurodė, kas vairavo automobilį, tik paminėjo, kad du asmenys pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad K. P. (jaunesnysis) 2014-11-01 duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams, nurodė, kad: „<...> prie vairo sėdėjo iš matymo man žinomas žmogus šviesiai plaukais, kūdas (smulkaus sudėjimo) vidutinio ūgio. Šalia jo sėdėjo taip pat žinomas asmuo, kurio pavardė K., jie abu ir pabėgo.“ Tačiau teisme jis nurodė kitas aplinkybes, t. y. teigė nematęs, kas sėdėjo už vairo, nes tuo metu, kai išgirdo bumbtelėjimą, buvo už parduotuvės ir tiesiogiai vizualiai įvykio nematė. Tik po bumbtelėjimo iš karto eidamas link automobilių jis pamatė I. N. pusiau išlipusį iš automobilio, o jaunuolis tamsiais plaukais jau stovėjo šalia jo. Tuo tarpu K. P. (jaunesnysis) policijos pareigūnams nenurodė, kas vairavo automobilį, tačiau teisme atpažino jį – I. N.. Taigi akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai dėl to, kas vairavo automobilį ir pan., yra nenuoseklūs.
Vertinant šių duomenų visumą, kyla pagrįstų abejonių dėl skundžiamame nutarime padarytos išvados, kad būtent jis, I. N., įvykio metu vairavo automobilį. Priešingai, esančios abejonės, kurioms pašalinti išnaudotos procesinės priemonės, turi būti vertinamos pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Apelianto teigimu, teismas neįvertino ne tik jo pateikto išsamaus paaiškinimo, bet ir kitų liudytojų duotų parodymų, be pagrindo padarė išvadą, kad kaip liudytojas apklaustas O. K. melavo, siekdamas padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Apelianto I. N. teigimu, nesant byloje patikimų ir neginčijamų duomenų apie tai, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį, jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto I. N. apeliacinį skundą ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, I. N. nesutinka su teismo išvada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pasak apelianto, eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo, šį faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų byloje nėra, todėl, I. N. teigimu, jis pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas I. N. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo nustatytu faktu, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, bei pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui.
Kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas policijos pareigūnas E. N. nurodė, kad apklausus asmenis dėl įvykio jam nekilo abejonių, kad automobilį vairavo I. N.. Liudytojas P. P. neabejotinai patvirtino, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent I. N., t. y. apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė: „Į mašiną įlipo 2 jaunuoliai. I. N. sėdėjo už vairo. Keleivio pusėje kažkas sėdėjo <...> Kai pasakiau, kad jis yra girtas, jis dideliu greičiu stūmėsi atgal ir įpuolė į automobilį. <...> Aš sakiau tėvui „kviesk policiją“ ir kai atsisukau, jų nebebuvo, pamačiau juos bėgančius.“ (b. l. 68–69). Kaip liudytojas apklaustas K. P. nurodė, kad eidamas prie mašinos matė iš vairuotojo pusės išlipantį jaunuolį šviesiais plaukais, t. y. I. N. (b. l. 89). Taigi, kaip matyti iš paminėtų liudytojų parodymų, jie aiškiai patvirtino matę, kad įvykio metu prie automobilio vairo sėdėjo būtent I. N.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti I. N., nes jo anksčiau nepažinojo. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent I. N. įvykio metu vairavo automobilį „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį. Nors apeliantas teigia, jog minėti liudytojai nepaneigė, kad įvykio metu kartu su I. N. prie automobilio buvo ir dar vienas jaunuolis, t. y. O. K., kuris, pasak apelianto, įvykio metu vairavo automobilį, tai apklausiamas teisme patvirtino ir pastarasis, nurodydamas, kad būtent jis vairavo automobilį, tačiau teismas pagrįstai šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėto liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip I. N. siekį išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo O. K. parodymus –kaip bandymą padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai, – juos paneigia tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Kita vertus, jeigu O. K. iš tiesų būtų įvykio metu vairavęs minėtą automobilį, kaip jis bei I. N., praėjus trims dienoms po įvykio, nurodė savo 2014-11-04 paaiškinimuose policijai (b. l. 14, 15) bei apklausiami teisme, O. K., jam neneigiant savo kaltės dėl įvykio bei suvokiant savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, nebūtų buvę tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir jis būtų likęs prie automobilio laukti policijos pareigūnų, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad abu įvykio vietoje buvę jaunuoliai iš karto po įvykio pabėgo.
Apelianto teiginiai, jog teismas neįvertino byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, jog neatsidaro automobilio „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės nei iš vidinės, nei iš išorinės pusės, todėl jis išlipo iš šio automobilio pro vairuotojo pusės dureles, tada liudytojai galėjo jį matyti išlipantį iš automobilio, nepaneigia anksčiau minėtų liudytojų parodymų, jog jie aiškiai matė būtent I. N. įvykio metu vairuojantį automobilį.
Priešingai apelianto tvirtinimui, visi įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, bei išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Skundžiamame teismo nutarime, kaip minėta, patraukto administracinėn atsakomybėn I. N. apeliacinio skundo argumentai, kurie taip pat buvo akcentuojami bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti ir motyvuotai paneigti. Todėl keisti ar naikinti ginčijamą Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimą apelianto skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek Institucija, surašydama I. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. N., važiuodamas atbulas ir atsitrenkdamas į stovėjusį automobilį, apgadino abu automobilius, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatytas bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, kartu įvertindamas tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalis) (skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), nekeičia I. N. veikos kvalifikacijos, nes tokiu būdu būtų pabloginta jo padėtis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.