Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-3208-934/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2-3208-934/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37461-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3208-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37461-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 499,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka laikomos įteiktomis 2019-01-17, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, informacijos apie atsakovo darbovietę nėra. Kitų duomenų apie atsakovo buvimo vietą teismas neturi. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-09-10 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, neturintis teisės vairuoti nustatytos transporto priemonės, vairuodamas automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu transporto priemonių savanoriškuoju draudimu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 499,80 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui siuntė atsakovui pretenziją dėl ž žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu šis pasišalino iš įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę ir pasišalinusio iš įvykio vietos, veiksmų. Be to, transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 499,80 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 844,37 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-11-29 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas ir 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 499,80 Eur dydžio sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (499,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza