- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2-95-1158/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantė Buikuvienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Brigita Pauliukevičienė, Brigita Pauliu, Brigita Paulikevičienė
dalyvaujant ieškovui M. B. jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Brigitai Paulikevičienei
viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto pripažinimo ir jo padalijimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų kredito unija „Akademinė kredito unija“, V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovo reikalavimai ir argumentai
Šalies argumentai
Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) pateiktu ieškiniu (2021-09-23 DOK -120203) teismo prašo pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės I. B. (toliau – ir atsakovės) vardu registruoto turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , su ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 60/100 dalių ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (turto dalies vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis - 8222 eurų); pripažinti, ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės vardu įregistruoto turto - 169/656 žemės sklypo dalimis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ( turto dalies vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis - 12030 eurų); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad su atsakove susipažino 2000 m., kartu pradėjo gyventi 2022, 2003 metais, atsakovės (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsiminė) nuomojamame bute, už nuomą mokėjo atsakovė, vedė bendrą ūkį, kartu gyveno iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Ieškovo teigimu, kuomet pradėjo gyventi kartu, atsakovė jau buvo išsituokusi, turėjo keturių su puse metų sūnų (duomenys neskelbtini) , galvojo pirkti butą, imti paskolą, todėl ieškovas pasiūlė jai pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį jo sesei, kuriame gyveno jo močiutė. 2004 m. iš ieškovo sesės įsigijo nekilnojamąjį būstą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimdami paskolą iš banko. Kadangi šalys santuokos sudarę nebuvo, bankas ieškovui paskolos nedavė, atsakovei kaip vienišai mamai suteikus lengvatinę paskolą, butas buvo įregistruotas atsakovės vardu. Po kelių mėnesių, ieškovas įsigijo šalia esantį butą (duomenys neskelbtini) , kurį įsigijo už grynus pinigus, kuriuos davė sesuo kaip broliui, sumokėtus atsakovės už butą (duomenys neskelbtini) . 2004 metais dar kelis mėnesius gyveno pas atsakovės mamą, nes baigėsi nuomos sutartis dėl buto nuomojamo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Butuose esančiuose (duomenys neskelbtini) vyko remonto darbai, juose pradėjo gyventi 2005 m. kovo mėnesį. 2005 m. pradžioje su atsakove nusprendė, jog abu butus reiktų sujungti padarant statybinę rekonstrukciją. Šiems darbams atlikti ieškovas savo vardu paėmė vartojamąją paskolą iš banko. Pradėjo remonto darbus, išgriovė butus skiriančią sieną, padarė bendrą įėjimą abiem butams, pakeitė abejuose butuose langus, apšildė sienas, pakeitė elektros instaliaciją, grindis, lauko ir vidaus duris, šildymo sistemą, pastatė naują dujų katilą, rekonstravo vandentiekio sistemą, nugriovė seną ir pastatė naują sandėliuką, kuriame įrengė bendrą tualetą ir vonią, atliko kitus statybos bei namų pagerinimo darbus. Darbus atliko pats, padėjo giminės, draugai, su remontu susijusios išlaidos buvo apmokėtos ieškovo, išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Gyveno kartu kaip šeima, vedant bendrą ūkį, planuodami ateityje kurti didesnę šeimą, susilaukti bendro vaiko, buvo sutarę, kad atsakovė mokės įmokas už paskolą, ieškovas prisidės maistu, apmokės mokesčius, transporto išlaidas. Gyveno laimingai, tvarkingai, įsigijo daug turto. Atsakovės sūnų augino kaip savo, vežiojo į mokyklą, kitus užsiėmimus, 2008 m. buvo išvykęs į futbolo čempionatą. 2009 m. su atsakove sulaukė dukros (duomenys neskelbtini) . Santykių neįteisino dėl atsakovei suteiktos lengvatinės paskolos, nurodė, jog ir taip buvo gerai. Nors ginčo turtas įgytas už paskolą, tačiau buvo bendrai išmokėtas vedant bendrą ūkį. Ieškovas dirbo daug, oficialiai, nuo 2005 iki 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, papildomai sargu, vadybininku, taip pat dirbo ir nelegaliai, atlyginimą gaudavo į rankas, yra 50 proc. darbingas gavo pašalpą. Santykiai pašlijo 2019 m. gruodžio mėnesį, atsakovė išsikraustė iš ginčo turto, ieškovas iki šiol ten gyvena, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, du kambariai yra užrakinti. Visą ieškovo vardu įgytą turtą laikotarpiu, kuriuo šalys gyveno kartu laikė kaip bendrai įgytą, tačiau kodėl jis nebuvo registruotas abiejų vardu pasakyti negalėjo. Kadangi atsakovės vardu jau buvo registruotas turtas, todėl pirko jo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog bylos rašytinė medžiaga, šalių pasisakymai, liudytojų parodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad ieškovas su atsakove gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, 15 metų jungtinės veiklos pagrindu vedant bendrą ūkį, kooperavo bendromis šeimos lėšomis, kartu nusprendė įsigyti ginčo turtą, tikslu jame apsigyventi, kurti šeimą ir jame gyventi, tiek bendromis, tiek asmeninėmis šalių lėšomis bei jų darbu šį turtą gerinti. Įsigijus minėtą turtą bendromis šalių lėšomis darė remontus, jį prižiūrėjo, kas sudaro pagrindą pripažinti ieškovui nuosavybę į ½ ginčo turto. Nors šalys nebuvo įregistravę santuokos, tačiau ieškovas nuo pat santykių pradžios rūpinosi šeima, atsakovės sūnumi, kartu keliavo, šventė bendras šventes, piniginių lėšų neskirstė į asmenines. Komunalinių mokesčių mokėjimas, kelionių organizavimas buvo ieškovo žinioje. Kadangi lengvatinė paskola buvo paimta atsakovės vardu, kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo jai priklausančios sąskaitos. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog šalis siejo šeimyniniai santykiai, jie susilaukė dukros, bendro ūkio vedimą byloje patvirtino liudytojai, byloje esanti turto vertinimo ataskaita. Šalių tikslas buvo abu butus nupirkti, juos apjungti ir gyventi. Lengvatinė paskola buvo paimta turint tikslą gauti piniginių lėšų kito turto įsigijimui, jo remontui, t. y. ieškovo seseriai gautus pinigus už atsakovės įsigytą butą (duomenys neskelbtini) įsigytą butą, vėliau grąžinant į šeimą, kad galėtų įsigyti šalia esantį butą, tokiu būdu butus sujungiant, suremontuojant ir pagerinant. Pritrūkus piniginių lėšų remonto darbams atlikti, ieškovo vardu buvo paimta vartojimo paskola. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo žemės sklypo nurodė, jog pagal teismų praktiką šiuo klausimu supranta, kad toks reikalavimas būtų sunkiai tenkinamas, tačiau jį palaiko, pagrindinis reikalavimas yra dėl namo, kviečiant šalis pamedijuoti siekiant spręsti ginčą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu bendro turto tvarkymas, turto kūrimas bendru jų darbu, gali būti vertinamas kaip susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, todėl ieškinys pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Ieškovo atstovas, 2023 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė prieš tai teismo posėdžių metu išsakytą poziciją, ieškinį prašė tenkinti.
Atsakovės argumentai
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nesutikimą iš esmės grindė atsiliepime (2021-10-14 DOK – 130014) nurodytais argumentais, prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime, teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad su ieškovu susipažino 2000 m. dirbant UAB (duomenys neskelbtini), ieškovui pradėjus dirbti vadybininku. Ieškovas asistavo atsakovei, rodė dėmesį, tarp šalių kurį laiką vyko bendravimas. Artimesnė draugystė su ieškovu prasidėjo po 2003 m. gegužės 16 d., nutraukus santuoką su buvusiu sutuoktiniu L. B.. Kartu gyventi su ieškovu pradėjo, jai įsigijus butą (duomenys neskelbtini). Į butą, kurį atsakovė nuomojosi (duomenys neskelbtini), ieškovas ateidavo tik į svečius, kartais likdavo nakvoti. Iki įsikūrimo ginčo bute, 2004 m. pusę metų dar gyveno pas mamą jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) , ieškojo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), nes sūnus lankė dailųjį čiuožimą. Išsikalbėjus su ieškovu, pastarasis pasiūlė įsigyti butą, kuriame gyvena jo močiutė. Ginčo butą įsigijo gavusi lengvatinę paskolą iš AB SEB kaip vieniša mama, pradinis įnašas pardavėjams buvo sumokėtas Savivaldybės pervedant Bankui, jokio pradinio įnašo nemokėjo, įmokas už kreditą mokėjo viena iš savo asmeninių lėšų, jas nurašant bankui kiekvieno mėnesio 10 d., kreditą išmokėjo 2019 m. rugsėjo mėnesį. Tai, jog perkamas butas priklausė ieškovo seseriai, o ne močiutei, tapo žinoma atvykus į notaro biurą. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pinigai už ginčo turtą buvo pervesti ieškovo sesers vyrui K. V.. Ieškovas prie ginčo turto neprisidėjo niekuo, langai įrengti pagal barterio sandorį su įmone (duomenys neskelbtini) . Apie santuokos sudarymą su ieškovu niekada negalvojo, pats ieškovas tuoktis niekada nesiūlė. Ginčo turtą laiko savo asmenine nuosavybe, ieškovo butą (duomenys neskelbtini) , jo asmenine nuosavybe. Atsakovė nuolat dirbo, visą laiką gavo oficialias pajamas. Santykiai su ieškovu pašlijo nuo 2009 m. gimus dukrai, gyvenant tik po vienu stogu dėl vaiko. Bendro ūkio niekada nevedė, atostogos ir kiti renginiai buvo perkami iš atsakovės pinigų, komunaliniams mokesčiams apmokėti ieškovui duodavo grynųjų pinigų. Jokių didelių remontų ginčo bute atlikta nebuvo, sudėtas grindų laminatas ir plastikinės juostelės. Atlikti remontą padėjo draugai, elektros instaliacijos dalį darbų atliko pati, remontui atlikti buvo paėmusi du kreditus, kurie yra išmokėti. Su ieškovu nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis susitarimas, jog ginčo butas yra perkamas bendrai. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio gyvena nuosavybės teise priklausančiame įkeistame bute esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, neatitinkantį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pagal reiškiamus reikalavimus ieškovas turi pareigą įrodyti jungtinės veiklos sutarties sąlygas, susitarimo tikslą jungtinėje veikloje. Tai, jog ginčo turtą šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovas turi įrodyti finansiniais duomenimis, rašytiniais susitarimais. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi po nekilnojamojo turto objektą, kuriuos įgijo asmeninės nuosavybės teise, juos valdo, todėl nei vieno teisės nėra pažeistos. Tai, kad šalys kurį laiką gyveno kartu kaip šeima, susilaukė dukros, ją augino, važiavo į keliones, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo nuosavybės į daiktą, kurį asmeninės nuosavybės teise už skolintas lėšas, notariniu sandoriu įsigijo atsakovė. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas prisidėjo prie kredito mokėjimo už ginčo turtą grąžinimo. Ginčo turtas įsigytas tikslinio kredito pagrindu, tuo metu ieškovui negeneruojant jokiomis pajamomis. Tai, kad šalys gyvendami kartu darė remontus jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, negalima atimti nuosavybės iš vieno, nedalinant kito turto, tokiu būdu ieškovui siekiant praturėti iš svetimo turto. Šalims gyvenant, visi šalių įsigyto turto sandoriai sudaryti notarine tvarka, pačiam ieškovui bendro gyvenimo laikotarpiu per 15 metų asmeninės nuosavybės teise įsigyjant 7 nekilnojamojo turto objektus, kas reiškia, jog šalims esant raštingoms, gerai žinant bei suprantant, turtą pirko atskirai, kiekvienam iš jų atskirai prisiimant ir tam tikrus įsipareigojimus.
Atsakovės atstovė, 2023 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, palaikė prieš tai teismo posėdžių metu išsakytą poziciją, ieškinį prašė atmesti kaip neįrodytą. Papildomai nurodė, jog paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas jokių ženklių pajamų neturėjo, ginčo turtą atsakovė įsigijo iš asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. B., pateikė atsiliepimą į ieškinį (2022-05-23 DOK - 68856.), kuriuo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog atsakovė prašomą pripažinti bendru turtą įsigijo asmeniškai, kitą butą asmeniškai įsigijo ieškovas, tokiu būdu, ieškovui kėsinantis praturtėti nesant teisinio pagrindo. Ieškovas yra neadekvataus elgesio, piktnaudžiaujantis alkoholiu, teistas dėl smurto. Atsakovė panaudos pagrindu yra suteikusi teisę trečiajam asmeniui naudotis ginčo turtu, ieškovui nuolat keliant grėsmę bei trukdant juo naudotis.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų kredito unija „Akademinė kredito unija“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą bei laiką, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvavo.
2022 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. L. (atsakovės mamos draugė, kaimynė) paaiškino, kad atsakovės tėvus pažįsta nuo vaikystės, draugavo šeimomis, dažnai vieni pas kitus lankėsi, ieškovą žino iš matymo. Paaiškino, kad atsakovė iki įsigydama ginčo butą, 2003 m. gyveno viena su savo sūnumi nuomojamame bute šalia savo mamos. Žinojo, kad atsakovė ieškojo pirkti butą (duomenys neskelbtini) rajone. Atsakovės mama jai pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) ruošiasi įsigyti butą (duomenys neskelbtini), kurį pasiūlė įsigyti bendradarbis, mirus jo močiutei. Ji pati gyvena šalimais (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) turi išrinktąjį, vėliau sužinojo, kad jis irgi nusipirko kitą namo dalį. Tai, kad atsakovė būtų gyvenusi iki būsto įsigijimo su ieškovu jai nebuvo žinoma. Iš atsakovės pasakojimų jai žinoma, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo labai sklandūs, atsakovė dažnai skundėsi, kad santykiai nesiklosto, ieškovas nepadeda finansiškai, dažnai vartoja alkoholį, tai ne kartą teko matyti ir jai pačiai, kadangi yra gydytoja, pastebėjo, jog dėl to atsakovės psichologinė būklė nebuvo gera.
2022 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. (ieškovo sesuo) paaiškino, kad atsakovę pažįsta nuo 2002 m. gegužės mėnesio, atsakovei dalyvavus jos senelės 90 – dešimtmetyje, esant pristatytai kaip brolio draugė. Po to, 2002 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavo šeimos šventėje – liudytojos dukros 3 metų gimtadienyje. Ieškovą ir atsakovę žinojo kaip porą, buvo pas juos svečiuose (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute. (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė, liko jos butas (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas jos vardu. (duomenys neskelbtini) pasiėmė lengvatinę paskolą kaip vieniša mama ir ji pardavė jiems tą butą, nes jie norėjo gyventi kartu. Už butą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 50000 Lt. (duomenys neskelbtini) davė jai 3000 Lt kaip užstatą grynais. Sužinojus, kad kaimynas parduoda šalia esantį kambarį, (duomenys neskelbtini) su vyru davė 36000 Lt, kad nusipirktų vieno kambario butą ir 12000 Lt davė grynais abiem remontui, remonto darbai vyko 2004 metų gale. Pas notarą vyko ji, (duomenys neskelbtini) nuvežė. Butas buvo perkamas (duomenys neskelbtini) vardu. Už butą, kurį pirko (duomenys neskelbtini) ir buvo pervesti pinigai 36000 Lt (duomenys neskelbtini) , už kuriuos jo vardu buvo nupirktas vieno kambario butas. Bendrai buvo daromi remonto darbai, išgriauta siena, pakeisti langai vienu metu, (duomenys neskelbtini) bute buvo išgriautas tualetas, įėjimas buvo naudojamas vienas iš (duomenys neskelbtini) buto pusės, iš (duomenys neskelbtini) buto pusės įėjimas panaikintas, padėjo jos tėtis, vyras ir tėčio brolis. (duomenys neskelbtini) vežėsi bendradarbes, rodė ką nusipirko, kur gyvens. Dėl kokių priežasčių ieškovui priklausantis butas įsigytas jo vardu paaiškinti negalėjo. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo jos tėčiui parašiusi įgaliojimą dėl visokiausių darbų susijusių su remonto darbų atlikimu. Gimus ieškovo ir atsakovės dukrai gyveno ir augino kartu, dėl ko nebuvo sudarę santuokos jai nėra žinoma. 2019 m. iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) ruošiasi išeiti, nusipirko butą (duomenys neskelbtini) .
2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P., atsakovės pusseserė paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė susipažino dirbant ,,-“ 2002 ar 2003 m. tiksliai pasakyti negalėjo, kartu gyveno apie 10 metų. Atsakovė ir ieškovas kartu gyveno (duomenys neskelbtini) g. trijų kambarių bute, kur jie su savo šeima ateidavo pavakaroti. Tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini) g. turto (duomenys neskelbtini) g. dar nebuvo įsigiję. Darė prielaidą, kad abu nuomojosi butą. Iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad perkamas būstas (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) sakiusi, kad jie su (duomenys neskelbtini) perka namą. Nuvažiavus pažiūrėti tapo žinoma, kad yra keli butai, kas ir kieno vardu perkama pasakyti negalėjo. Remontą atliko visi, ieškovas, jo tėvai, (duomenys neskelbtini) , taip pat padėjo jos vaikai. Tai buvo vienas butas, visi kartu gyveno, tai maždaug buvo prieš šešiolika metų. Kiek žino, ieškovas dirba su rekoperacinėmis sistemomis. (duomenys neskelbtini) jai pasakojusi, kad su (duomenys neskelbtini) kartu perka garažą, metų pasakyti negalėjo, vėliau nurodė, jog keletą metų atgal. Apie perkamą butą(duomenys neskelbtini) pr. aplinkybių nurodyti negalėjo, tik žino, kad nuomojamas. Nurodė, jog apie turto įsigijimo sandorius jai nepasakojo.
2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. (ieškovo sesers vyras) paaiškino, kad ieškovas su atsakove susipažino 2000 m., artimai pradėjo bendrauti 2022 metais. (duomenys neskelbtini) pamatė per žmonos močiutės jubiliejų, tada jau jie buvo pora. Kitą kartą susitiko 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovui ir atsakovei atvykus į jų dukros 3 metų gimtadienį. Kiek jam žinoma, abu nuo 2002 m. gyveno (duomenys neskelbtini) g., kur (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, (duomenys neskelbtini) nuėjus pas ją gyventi. Pats yra ten buvęs per atsakovės sūnaus (duomenys neskelbtini) gimtadienį, kada neatsimina. Nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno kelis mėnesius iki kol įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurio pirkėjais (duomenys neskelbtini) nurodė(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Nupirkus butą (duomenys neskelbtini) pradėjo remontuoti, atsirado galimybė įsigyti šalia esantį kitą butą (duomenys neskelbtini) , kurį pirko abu (duomenys neskelbtini) vardu už žmonos kaip broliui padovanotus pinigus gautus už butą (duomenys neskelbtini) , kurį įsigijo (duomenys neskelbtini) savo vardu, gavus lengvatinę paskolą. Nurodė, jog iš banko už butą (duomenys neskelbtini) gavo 50000 Lt, (duomenys neskelbtini) buto įsigijimui perdavė 36000 Lt ir 12000 Lt remontui. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) įsigijo butą dar nebuvo žinoma, kad bus galima įsigyti šalia esantį kitą butą. Abu butai buvo sujungti iš karto juos įsigijus, keičiami langai, išgriautos vidinės sienos. Kada po remonto įsikraustė gyventi pasakyti negalėjo, nurodė gal ,,po kelių mėnesių“. Butus sujungus jame buvo trys kambariai, bendra virtuvė, remontuoti padėjo kaip giminaičiai, neatlygintinai. Jam žinoma, kad išsiskyrė apie 2019 m., kodėl nebuvo sudaryta santuoka pasakyti negalėjo. Butą esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo iš sesers už pusę buto vertės, pirko (duomenys neskelbtini), paskola įsigijimui buvo paimta (duomenys neskelbtini) vardu, kieno vardu perkamas sužinojo iš (duomenys neskelbtini).
2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B., (ieškovo dėdė) paaiškino, jog jam nėra žinoma kaip ieškovas susipažino atsakove ir nuo kada pradėjo gyventi. Kiek žino, ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) jo paprašė padaryti remontus abiejuose butuose, vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini) močiutės, kitas priklausė kažkokiam kaimynui, kai pradėjo remontuoti kaimynas jau negyveno. Aplinkybių susijusių su butų įsigijimu nurodyti negalėjo. Nurodė, jog buvo daromas kapitalinis remontas, keičiami langai, griovė sienas, šiltino iš vidaus laukines sienas abiejų butų, iš vieno buto į kitą išpjovė duris, bendrą santmazgą, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo kartu, atrodė kaip šeima, veda bendrą ūkį, bendrai tarėsi dėl remonto. Remontavo pats (duomenys neskelbtini) , padėjo jis, (duomenys neskelbtini) tėvas, K. V., dirbo neatlygintinai, jis pats statybose praleido 3-4 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Tarp šalių ginčas kilo dėl jų bendro gyvenimo laikotarpiu susiklosčiusių tarpusavio turtinių teisinių santykių, įgyjant nekilnojamąjį turtą.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant AB ,,Vilniaus bankas“ 2004 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktu 50000 Lt subsidijos pagrindu kreditu, atsakovė I. B. (toliau ir – atsakovė) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 169/656 žemės sklypo dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančius: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniais - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 60/100 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (2022-11-25 DOK-145411). Nuo 2020 m. sausio 21 d. minėtam turtui registruota hipoteka, 2021 m. liepos 29 d. sudarytos panaudos sutarties Nr.1 pagrindu turtas naudojamas trečiojo asmens V. B.. 2020 m. sausio 16 d. Kauno rajono 2 – ojo notaro biuro notarė L. G., remdamasi 2020 m. sausio 10 d. AB SEB bankas pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą dėl I. B. piniginės prievolės turto pardavėjui K. V. pagal 2004 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , įvykdymo (2021-12-03 DOK-155303). 2004 m. rugsėjo 20 d. atsakovė su UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., kredito davėjo AB Vilniaus bankas naudai buvo apdraustas butas esantis (duomenys neskelbtini) (2021-10-14 DOK-130014). 2005 m. sausio 24 d. atsakovė su AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ pasirašė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį objektui esančiam (duomenys neskelbtini) (sutarties sudarymo data 2005 m. sausio 18 d.) (2021-0-14 DOK-130014). 2010 m. lapkričio 22 d. atsakovė su AB ,,Lietuvos dujos“ Kauno filialu pasirašė dujų apskaitos sistemos (skaitiklio) demontavimo ir naujos apskaitos sistemos (skaitiklio) sumontavimo ir atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktus objekte adresu (duomenys neskelbtini) , taip pat 2010 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitą sumokėjus už atliktus darbus. 2016m. vasario 24 d. atsakovė su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būsto remonto tikslu (2022-02-28 DOK-26229). 2020 m. sausio 20 d. atsakovė su kreditoriumi Kooperatine bendrove Akademine kredito unija pasirašė sutartinę hipoteką, įkeičiant butą (duomenys neskelbtini) , butą (duomenys neskelbtini) 169/656 žemės sklypo dalis, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , prievolių pagal 2020 m. sausio 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui (2022-02-28 DOK-26229).
Byloje pateiktais bei teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis ieškovo vardu registruotas sekantis nekilnojamas turtas: butas su 39/100 ūkinio pastato dalimi esančiais (duomenys neskelbtini) , įgytas 2004 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė) (2021-09-07 CBP-17942); 103/656 dalys žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) , įgytas 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) įgytas 2016 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė); butas (duomenys neskelbtini) įgytas 2015 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ; garažas adresu (duomenys neskelbtini) , įgytas 2013 m. liepos 16 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė).
Byloje pateiktas 2004 m. spalio 13 d. E. V. ir K. V. pasirašytas raštas dėl 36000 Lt dovanojimo ieškovui buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (2021-11-16 DOK-145749). 2005 m. liepos 1 d. ieškovas su AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būsto remonto tikslu, prievolės grąžinimo užtikrinimui įkeičiant turtą (2021-11-16 DOK-145749). 2018 m. spalio 30 d. UAB korporacijos ,,Matininkai“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo užsakymą dėl objektų turto vertės nustatymo esančių adresu (duomenys neskelbtini) (2021-11-19 DOK-137842). Prie bylos prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp atsakovės ir L. B.. (duomenys neskelbtini) ginčo šalims gimė dukra B. B..
Byloje sprendžiamas teisės klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos ir padarinių, t. y. ar kartu gyvenę nesusituokę asmenys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir jungtinės veiklos laikotarpiu vieno iš šių asmenų asmeninėn nuosavybėn įgytas konkretus turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe.
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.
Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika.
Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo (sukūrimo) bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl net pripažinus, kad šalys kartu gyveno ir bendrai tvarkė ūkį, pagal suformuotą teismų praktiką, turi būti įrodytas ir šalių susitarimas įgyti (sukurti) turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Ieškovo teigimu tarp ginčo šalių toks susitarimas buvo, tačiau atsakovė kategoriškai neigia tokį susitarimą buvus.
Ieškovas susitarimą dėl turto bendrumo iš esmės įrodinėjo jo ir atsakovės bendro gyvenimo faktu, aplinkybėmis dėl bendro ūkio vedimo, dukros auginimu. Tarp šalių susitarimą įgyti bendrą dalinę nuosavybę įrodinėjo aplinkybe, jog ieškovei įsigijus butą Nr.3, o atsakovui butą Nr.2, esančius (duomenys neskelbtini) mieste (toliau ir – butas Nr.2, butas Nr.3), šeimos buities sąlygų gerinimo tikslu, buvo atlikta jų rekonstrukcija faktiškai juos sujungiant į vieną butą, išgriautos sienos, pakeisti langai, grindys, vidaus, lauko durys, pakeista elektros instaliacija, šildymo sistema, pastatant naują dujų katilą, rekonstruota vandentiekio sistema, nugriautas senas ir pastatytas naujas sandėliukas, jame įrengiant bendrą tualetą ir vonią, atlikti kiti statybos bei remonto pagerinimo darbai. Pasak ieškovo, remonto statybos bei remonto darbai buvo atlikti paties ieškovo, padėjo giminaičiai, patirtos išlaidos atliekant ginčo turto remonto darbus buvo apmokėtos iš jo lėšų.
Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, jog butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) įsigytas už skolintas lėšas, pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove „SEB“ bankas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad visus įsipareigojimus pagal sutartį grąžino iš asmeninių lėšų, kurios buvo nuskaitomos nuo atsakovės banko sąskaitos todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė nuosavybė, nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovo atlikti remonto darbai nėra tinkami įrodymai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kadangi ieškovas su atsakove kurį laiką kartu gyveno, susilaukė dukters, šalis siejo bendras interesas užauginti dukrą, tačiau su bendro ūkio vedimu ir bendru biudžetu neturi nieko bendro, nes atsakovė niekada nebuvo išlaikoma ieškovo, visada dirbo, pati išlaikė save bei vaikus.
Atsižvelgiant į teisės normų reikalavimus dėl jungtinės veiklos ir suformuotą teismų praktiką, teismo nuomone, ieškovas tokio susitarimo dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo neįrodė.
Ieškovo ir atsakovės paaiškinimai, apklaustų liudytojų parodymai patirtina, kad ieškovas ir atsakovė turėjo šeimyninio pobūdžio tarpusavio santykius, nes tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, tikėtina nuo 2005 m. pradžios, kaip vyro ir moters pora, neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, susilaukė dukros B. B.. Tai patvirtina ginčo šalių paaiškinimai, apklausti liudytojai: I. L. 2022-05-23 teismo posėdžio metu parodžiusi, kad atsakovė iki įsigydama ginčo butą, 2003 m. gyveno viena su savo sūnumi nuomojamame bute šalia savo mamos, tai, kad atsakovė būtų gyvenusi iki ginčo turto įsigijimo su ieškovu jai nebuvo žinoma; E. V., 2022-05-23 teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pasiėmus lengvatinę paskolą kaip vienišai mamai ji pardavė ginčo butą, nes jie norėjo gyventi kartu; A. B., 2022-05-23 teismo posėdžio metu parodė, kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pats ieškovas, 2023 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove susipažino 2000 m., kartu pradėjo gyventi 2022, 2003 metais, atsakovės (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, tikslaus adreso pasakyti negalėjo, už nuomą mokėjo atsakovė. Toks ieškovo pozicijos nenuoseklumas suponuoja prielaidą ieškovo duotus paaiškinimus dėl šalių gyvenimo pradžios momento nevertinti kaip patikimus pačiam ieškovui nenurodžius tikslaus šalių gyvenimo kartu pradžios momento, neprisimenant gyvenamosios vietos adreso, be to, atsakovės ir L. B. santuokai Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu esant nutrauktai (duomenys neskelbtini) , nėra pagrindo šalių gyvenimą kartu (ieškovo teigimu nuo 2002 ar 2003 m.), pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Iš į bylą pateiktų 2004 m. spalio 13 d. E. V. ir K. V. pasirašyto rašto dėl piniginių lėšų dovanojimo ieškovui butui (duomenys neskelbtini) įsigyti ir 2004 m. spalio 21 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , ieškovui įsigijus minėtą turtą, jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) . Bendrą šalių gyvenimo faktą taip pat patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos. Ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko 2019 m. gruodį.
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2004 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą: 169/656 žemės sklypo dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) su priklausiniais - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 60/100 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo turtas). Minėtas ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė.
Atsakovė 2004 m. rugsėjo 10 d. su AB ,,Vilniaus bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu buvo suteiktas 50000 Lt lengvatinis kreditas, ginčo turto įsigijimui. Atsakovė suteiktą kreditą grąžino 2019 m. rugsėjo mėnesį, savo lėšomis, to neginčijo ir pats ieškovas, 2022 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio nurodė, jog atsakovė mokėjo įmokas už paskolą, jis prisidėjo maistu, mokėjo mokesčius, apmokėdavo transporto išlaidas. Taigi akivaizdu, kad ginčo turtas buvo įgytas už būtent atsakovei paskolintas lėšas, kaip nustatyta, ieškovas paskolos nemokėjo, paskolą mokėjo atsakovė, priešingų duomenų byloje nėra (CK 6. 870 str., CPK 178 str.).
Esant įstatyminei nuostatai, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis, bet ir dalyvaujant savo darbu, kas būtų pagrindu pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti įgytu dalinės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto objekto – žemės sklypo specifiškumas lemia, kad sukuriant (įsigyjant) šį objektą nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes nuosavybės teisių objektas – žemės sklypas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas, o jungtinės veiklos padarinys, lemia, kad dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turėjo būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu. Žemės sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė už atsakovės pasiskolintas lėšas. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį atsakovės vardu įregistruoto turto (žemės sklypo, ginčo buto priklausinių) iš esmės su tuo susijusių jokių aplinkybių nenurodė bei neįrodinėjo, savo paaiškinimuose nurodė, jog pripažinus jo nuosavybės teisę į ginčo butą, pasak ieškovo turėtų būti tenkinamas reikalavimas tiek į jo priklausinius, tiek į žemės sklypą. Ieškovo atstovas 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal teismų praktiką supranta, kad toks reikalavimas būtų sunkiai tenkinamas, tačiau jį palaikė, pagrindiniu laikė reikalavimą dėl namo.
Ieškovo teigimu, tiek atsakovės vardu įgytas butas Nr.3, tiek ieškovo vardu įgytas butas Nr.2 buvo bendras šalių tikslas sukurti bendrą dalinę nuosavybę, gyventi kartu, kurti šeimą. Tačiau tokius ieškovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis, ieškovas butą Nr.2 su 39/100 ūkinio pastato dalimi iš A. O. įgijo 2004 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 36000 Lt, iš savo sesers E. V. ir jos vyro K. V. dovanotų piniginių lėšų (2021-11-16 DOK-145749). Minėtas turtas įgytas bei viešame registre registruotas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė. Ieškovas laiko minėtą turtą kaip bendrai šalių įgytą, tačiau dėl kokių priežasčių jis nebuvo įgytas abiejų šalių vardu, duodant paaiškinimus 2023 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio nurodyti negalėjo. Teismas kritiškai vertina liudytojos E. V. duotus parodymus, jog 36000 Lt dovanojama suma buvo skirta bendrai ieškovui su atsakove, nes iš byloje pateikto 2004 m. spalio 13 d. E. V. ir K. V. pasirašyto rašto matyti, jog apdovanotoju nurodytas būtent ieškovas kaip brolis, dovanojamų piniginių lėšų tikslas – buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui.
Taip pat reikšminga byloje aplinkybė, jog ieškovas savo vardu šalių bendru gyvenimo laikotarpiu yra įgijęs kito nekilnojamojo turto: 103/656 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , įgytas 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ; 412/1647 dalys žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) r. sav., įgytas 2016 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė); butas (duomenys neskelbtini) įgytas 2015 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė); garažas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2013 m. liepos 16 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė). Ši aplinkybė, kartu su aptartais įrodymais tik patvirtina išvadas, jog šalių siekio ir susitarimo dėl bendro turto kūrimo ir įsigijimo nebuvo, šalys turtą jų bendro gyvenimo laikotarpiu įsigijo asmeninės nuosavybės teise, notariškai patvirtintų sandorių pagrindu, žinodami bei suprasdami teisines pasekmes. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad bylos šalys atskirai tvarkė savo turtinius reikalus ir disponavo savo lėšomis, asmeniškai prisiimdami kreditorinius įsipareigojimus bei juos vykdydami, kas paneigia ieškovo teiginius dėl šalių siekio kurti bendrą nuosavybę. Pats ieškovas duodamas paaiškinimus 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog santuokos nesudarė, nes šalis tenkino pasirinktas gyvenimo būdas.
Šioje byloje taip pat svarbi tiek paties ginčo nekilnojamojo turto savininkės – atsakovės, tiek ieškovo valia. Pati atsakovė niekada neišreiškė valios pakeisti jo turto teisinį režimą iš asmeninės nuosavybės į dalinę nuosavybę. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jis būtų siekęs įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, iki bylos iškėlimo teisme, norėjo pakeisto jo teisinį režimą. Toks požiūris neabejotinai rodo, kad šalis tenkino atsakovės disponuojamo turto teisinis režimas.
Pažymėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose, šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto (ginčo turto) bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai. Taigi, nors ieškovas ir atsakovė gana ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino dukrą, jiems priklausančius turto objektus (butus) šeimos buities sąlygų gerinimo tikslu sujungė ir bendrai turtą tvarkė, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas įsigyti ginčo turtą bendromis lėšomis ir jėgomis kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtina, jog šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai yra registruoti kaip atskiri objektai, priešingų duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje ieškovo pateiktos fotonuotraukos (2021-11-19 DOK-147842, 2022-03-14 DOK-32903), parengiamojo teismo garso įrašas (2022-03-14 DOK-32991), nei patvirtina, nei paneigia ieškovo indėlio į ginčo turto įsigijimą, faktą. Tai, kad ieškovas su atsakove ilgą laiko tarpą gyveno kartu, augino dukrą, šventė šventes ir pan. atsakovė iš esmės ir neneigė.
Ieškovo byloje pateikta 2018 m. spalio 30 d. UAB korporacijos ,,Matininkai“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal ieškovo užsakymą dėl objektų turto vertės nustatymo esančių adresu(duomenys neskelbtini) (2021-11-19 DOK-137842), kuri, kaip teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimu nurodė ieškovas buvo atlikta tikslu gauti paskolą antram aukštui statyti, tačiau kreditoriui nesutikus bei pašlijus šalių santykiams šis sumanymas nebuvo įgyvendintas, taip pat nepatvirtina tarp ieškovo ir atsakovės buvus susitarimui įsigyti ginčo turtą bendromis lėšomis ir jėgomis kaip jungtinės veiklos rezultatą. Byloje ieškovo pateikta UAB ,,Ober Haus“ ginčo turto vertinimo ataskaita jo įsigijimo metu bei tai, jog minėto turto vertė atlikus remonto darbus padidėjo, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai apie šalių apsisprendimą ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (2022-04-05 DOK-44135).
Reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe ieškovas, be kitų įrodymų siekė pagrįsti ir liudytojų, apklaustų 2023 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. parodymais, tačiau liudytojai tik patvirtino šalių gyvenimo kartu faktą, bet ne šalių tarpusavio susitarimo sąlygas.
Pasak ieškovo, remonto statybos bei remonto darbai buvo atlikti paties ieškovo, padėjo giminaičiai, patirtos išlaidos atliekant ginčo turto remonto darbus buvo apmokėtos iš jo lėšų, tikslu atlikti ginčo turto remonto darbus jo vardu yra paėmęs paskolą. Tokie ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais, iš byloje pateiktos 2005 m. liepos 1 d. ieškovo su AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kreditas suteiktas buto Nr.2 remonto darbams atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad remonto darbai buvo atliekami ir ieškovui priklausančiame bute. Nors į bylą pateikta duomenų, kad ieškovas rūpinosi tiek ginčo turto, tiek jam priklausančio turto statybos/remonto darbais bei juos atliko, tačiau, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie šalių gautas pajamas, tikėtina, kad darbai, medžiagų įgijimas buvo finansuojami iš abiejų šalių lėšų, kartu gerinant tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausantį turtą (2022-02-28 DOK-26229, 2023-01-25 DOK-10681). Tai, jog ieškovas ir atsakovė bendrai tarėsi dėl remonto darbų atlikimo, abu dalyvavo jų atlikime patvirtino ir teismo posėdžio metu ieškovo prašomi apklausti liudytojai R. P., jo dėdė A. B.. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas A. B., remonto darbai buvo atliekami neatlygintinai.
Aplinkybė, kad ieškovas tiek savo darbu, tiek galimai lėšomis prisidėjo remontuojant atsakovei priklausantį butą, gali būti svarbi sprendžiant dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, tačiau toks reikalavimas byloje nereiškiamas.
Kaip jau minėta, kad asmenims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, prezumpcijos, kad turtas įgyjamas bendrai, nėra, ir santuokoje gyvenantys asmenys turtą gali įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, t. y. įrodymų, kurie patikimai paneigtų aplinkybę, kad atsakovė ginčo turtą įgijo ne asmeninės nuosavybės teise.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo (CPK 12, 178,185 straipsniai). Iš rašytinių bylos duomenų pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo šio turto įsigyti viena, nėra, byloje pateikti įrodymai apie atsakovės gautas pajamas (banko sąskaitos išrašai, pajamų deklaracijos 2022-02-28 DOK-26229) patvirtina jos finansines galimybes, tiek dėl ginčo turto įsigijimo asmeniškai mokant paskolą, ko neginčijo ir ieškovas, tiek jos galimybę prisidėti prie ginčo turto statybos/remonto darbų bei prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo šalims gyvenant bendrai - perkant maistą, kitas prekes, mokant mokesčius, vykdant finansinius įsipareigojimus ir pan. Todėl, atmestini ieškovo nurodyti argumentai, jog šalims gyvenant kartu, tik jis pirkdavo maistą, apmokėdavo mokesčius bei transporto išlaidas.
Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčo nekilnojamasis turtas (butas su priklausiniais, žemės sklypas) šalių buvo įgytas kaip jungtinės veiklos susitarimo rezultatas ir nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo ieškovui į ½ dalį šio turto.
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl jo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Teismui netenkinus ieškinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės I. B. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė 2022 m. gegužės 23 d., pateikė bylinėjimosi išlaidų duomenis (DOK – 69179) ir prašymą dėl 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė I. B. už teisines paslaugas pagal 2021 m. spalio 6 d. atstovavimo sutartį Nr. 152 advokatei Brigitai Pauliukevičienei sumokėjo 650 Eur sumą, tai yra 2021 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1099337 - 50 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1099379 - 600 Eur.
2022 m. gegužės 23 d. pateiktoje ataskaitoje dėl atliktų darbų ir suteiktų teisinių paslaugų nurodoma, kad atsakovei parengtų procesinių dokumentų rengimas sudaro - 350 Eur, atstovavimas teisme - 300 Eur. Kartu pateiktoje 2022 m. balandžio 7 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 152/21 nurodoma, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 650 Eur sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-1158/2022, teismo posėdžiuose vykusiuose 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. balandžio 20 d., 2022 m. gegužės 23 d.
Nurodytos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo šias išlaidas mažinti, atsakovė yra pateikusi į bylą nurodytų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl ieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš ieškovo.
Byloje susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 5,62 Eur. Atmetus ieškinį išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 183 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 5,62 Eur (penkis eurus 62 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662; kvitą pristatyti į teismą.
Sprendimui įsiteisėjus valstybės įmonei ,,Registrų centras“ pranešti apie bylos išnagrinėjimą, išsiunčiant sprendimo nuorašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.