- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-291-202/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, šį skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. – nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. – nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, kaltinamajai A. R. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, t. y. garažui, esančiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1742276, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (garažo unikalaus numerio rašymo apsirikimo klaida ištaisyta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/622256, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. 70/64238, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 43/1948, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2010831, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2010830, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktui Nr. 41274/120647 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 43/1809, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant naudotis šiuo turtu, jį valdyti bei disponuoti.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. birželio 23 d. nutarimu buvo apribota ir kaltinamosios nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); Mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovoideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. YD00MYP1 su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, uždraudžiant naudotis šiuo turtu, jį valdyti bei disponuoti.
4. Vėlesniais prokuratūros ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminai į aptartą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į visą nurodytą kaltinamajai A. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, nes konstatavo, kad byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams bei galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas.
6. Skunde kaltinamoji A. R., nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Skunde teigiama, kad apskųstoji nutartis neteisėta, nepagrįsta, nes teismas joje neišdėstė jokių naujų motyvų, o tik atkartojo ankstesnių jo priimtų nutarčių argumentus. Teismas, net 3 mėnesiams nustatydamas visišką nuosavybės teisių apribojimą, pažeidė ir proporcingumo principą. Pabrėžiama, kad bendrovės ir jos dalyvių turtas yra atskiras. Antai, kilnojami daiktai (telefonai, kompiuteriai, jų priedai ir pan.), kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra UAB B. v. banko arba UAB T. grupės nuosavybė, tačiau šios bendrovės byloje nėra nei kaltinamosios, nei pripažintos civilinėmis atsakovėmis. Kaip žinia, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o šis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. Nei įmonių steigimo dokumentuose, nei jokiame įstatyme nėra įtvirtinta, kad jų turtas kokiu nors būdu būtų susietas su jos dalyvių turtu. Dar daugiau, teismas apribojo nuosavybės teises ne į kaltinamajai, o kitiems asmenims priklausantį turtą, kurį A. R. iki 2017 m. vasario 17 d. nutarimo priėmimo, t. y. 2015 m. vasario 15 d., garažą, registro Nr. 44/1742276, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą registro Nr. 44/1421856, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė R. B. ir V. B.. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimties kaltinamoji, kaip žemės sklypų savininkė, negali mokėti mokesčių už turtą, šienauti žemės sklypų, juose auginti žemės ūkio produkcijos ir pan. Tai reiškia ne tik žemės sklypų vertės mažėjimą, bet ir galimų baudų už nenušienautą žemę tikimybę. Tuo tarpu, iš naudojimosi turtu, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaltinamoji galėtų gauti pajamų, išnuomodama žemes sklypus.
Motyvuojamoji dalis
7. Kaltinamosios A. R. skundas netenkintinas.
8. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – 3 mėnesių terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72³ straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
9. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas teisingai nurodė, kad aptariamoje byloje kaltinamiesiems, įskaitant ir A. R., yra pareikšti kaltinimai ne tik dėl nesunkių, apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkių bei labai sunkių nusikaltimų. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. R. ir kiti kaltinamieji galbūt padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti: liudytojų, nukentėjusiųjų parodymuose, apžiūrų protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai A. R. turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, pažeidė bendruosius ir specialiuosius šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o pareikštiems civiliniams ieškiniams ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
10. Skunde teigiama, kad kilnojami daiktai (telefonai, kompiuteriai, jų priedai ir pan.), kuriems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra ne kaltinamosios A. R. nuosavybė, bet nuosavybės teise priklauso UAB B. v. banko arba UAB T. grupės nuosavybei. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai), o tai, ar daiktai yra kaltinamosios nuosavybė, ar bendrovių, kokiu būdu iš tiesų šie daiktai buvo gauti ar įgyti, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.
11. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip nurodyta pirmiau, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir pareikštus bei galimus civilinius ieškinius. Pastebėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į kaltinamosios A. R. turtą yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamoji nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į anksčiau aptartą turtą, ji patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip kaltinamosios teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus kokiai nors jos veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad dėl taikomų apribojimų aptartiems žemės sklypams, kokiu tai būdu pažeidžiami gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai. Taikomas visiškais nuosavybės teisių apribojimas netrukdo kaltinamajai nei mokėti mokesčius už turtą, į kurį apribotos nuosavybės teisės, nei šienauti žemės sklypų. Todėl konstatuotina, kad konkrečiu atveju nuosavybės teisės į kaltinamosios A. R. turtą suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
12. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.
13. Aplinkybė, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajai, taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.
14. Aukštesnysis teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas garažui, registro Nr. 44/1742276, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini), ir garažui, registro Nr. 44/1421856, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinto ir dėl šios nutarties dalies priėmė naują sprendimą – klausimą dėl galimo laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ne kaltinamajai A. R., o R. B. ir V. B. priklausančiam turtui, t. y. garažui, registro Nr. 44/1742276, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir garažui, registro Nr. 44/1421856, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), perdavė Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs klausimą dėl R. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytinų laikinų apribojimų, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė paminėtam turtui procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo netaikyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Todėl darytina išvada, kad skundo argumentai, susiję su procesinės prievartos priemonės taikymu nurodytiems garažams, prarado teisinį aktualumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.