- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3178-514/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00867-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., R. M., A. J., B. Š., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., R. M., A. J., B. Š., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė S. M., pradėdamas turtą faktiškai valdyti; nustatyti, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė N. M..
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. M., A. J., B. Š. senelė, o J. M. anyta V. M.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargai, gyvuliai ir teisiškai neįregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (šiuo metu (duomenys neskelbtini) k.) (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. Taip pat teisė į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklypui, kurio plotas 0.2600 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., ir 1.4800 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. Po V. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjo tėvas S. M., kuris gyveno kartu su V. M. ir vedė bendrą ūkį. Tėvui valdant palikimą, jo iniciatyva V. M. vardu buvo įteisinti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Pareiškėjo tėvai buvo išsituokę ir gyveno atskirai, pareiškėją augino tėvas S. M., su kuriuo gyveno kartu iki jo mirties (duomenys neskelbtini) Po S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas, pradėdamas valdyti namų apyvokos daiktus, žemės ūkio padargus ir teisiškai neįregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., taip pat kaip S. M. teisių perėmėjas pradėjo valdyti žemės sklypus (0.2600 ir 1.4800 ha ploto), nuosavybės teise registruotus senelės V. M. vardu. Su pareiškėjo leidimu 1.4800 ha ploto žemės sklypu naudojasi ūkininkas. 0,2600 ha ploto žemės sklypu naudojasi pats pareiškėjas. Po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Pareiškėjo dėdė A. M. mirė (duomenys neskelbtini) jis po V. M. mirties palikimo nepriėmė ir į palikimą nepretendavo. Suinteresuoti asmenys yra jo vaikai, o J. M. - jo sutuoktinė į palikimą, atsiradusį mirus V. M., nepretenduoja. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu. Į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, žinodamas, kad priėmęs palikimą pradėdamas jį valdyti, paveldėjimo teisės liudijimą galėsi gauti bet kada. Norėdamas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kreipėsi į notarų biurą dėl konsultacijos, kur buvo paaiškinta, kad nesant notarų biurui pateikto pareiškimo palikimui per 3 mėnesius po tėvo mirties priimti, šio fakto nustatymui būtinas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 5.50, 5.51 straipsnius laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu arba kai jis padavė pareiškimą vietos notarui apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus tėvas S. M. ir pareiškėjas atliko laiku. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas sudarys galimybę paveldėti po V. M. ir S. M. mirties atsiradusį palikimą, įforminat tai įstatymo nustatyta tvarka, t. y. gaunant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad senelei priklausantys pastatai buvo pastatyti sovietiniais laikais, kai nebuvo privaloma teisinė registracija, todėl pastatai buvo teisiškai neįregistruoti. Po V. M. mirties tėvas liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Iki V. M. mirties nebuvo sutvarkyti žemės klausimai, t. y. nebuvo grąžinta žemė – 0,2600 ha ir 1,4800 ha žemės sklypai, viename kurių yra ir statiniai, tėvo iniciatyva žemės sklypai buvo įregistruoti V. M. vardu. Tėvas paveldėtuose pastatuose gyveno iki mirties, po tėvo mirties statinius, žemės sklypus, likusius žemės ūkio padargus, namų apyvokos daiktus valdyti perėmė pareiškėjas. Kurį laiką pareiškėjas buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį, tuo laikotarpiu sodybos priežiūrą pavedė pažįstamam asmeniui. Šiuo metu žemės sklypu prie statinių naudojasi pats, tvarko aplinką apie statinius, 1,4800 ha žemės sklypą pagal panaudos sutartį valdo ūkininkas.
Suinteresuoti asmenys A. J., B. Š., R. M. ir J. M. atsiliepimais fakto, jog po V. M. mirties palikimą priėmė S. M., nustatymui neprieštaravo, patvirtino, jog A. M. po V. M. mirties palikimo nepriėmė. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neprieštaravo, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, jeigu teismui nekils jokių abejonių dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvo S. M. motina V. M., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. M.. Po V. M. mirties liko nekilnojamasis turtas: pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k (šiuo metu (duomenys neskelbtini) k.)., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., taip pat teisė į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklypui, kurio plotas 0.2600 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., ir 1.4800 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r.
Pareiškėjas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: kad mirus V. M. palikimą priėmė tėvas S. M., pradėdamas faktiškai turtą valdyti; kad mirus tėvui S. M., palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 metais, mirus V. M. priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. mirties palikimą priėmė tėvas S. M., nurodė, kad po motinos mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti, toliau gyveno motinai priklausiusioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (buvusiame (duomenys neskelbtini) k.), Plungės r., rūpinosi ir prižiūrėjo statinius, namų valdą išlaikė, dirbo žemę pareiškėjo tėvas S. M.. Tėvo iniciatyva jau po V. M. mirties jos vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, atkuriant nuosavybės teises į juos.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad po V. M. mirties tėvas liko gyventi jai priklausiusiuose statiniuose patvirtina pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. birželio 27 d. pažyma, išduota vadovaujantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003 metų namų ūkio knygos įrašu, pagal kurią po V. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (šiuo metu (duomenys neskelbtini) k.), Plungės r., gyveno S. M.. Kad S. M. gyveno (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., matyti ir iš S. M. (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. M. mirties vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo V. M. vardu priimti 2006 ir 2008 m., t. y. po V. M. mirties, šie duomenys tikėtinai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog S. M. iniciatyva buvo atkurta nuosavybė ir įregistruoti žemės sklypai.
Ginčo dėl to, kad pareiškėjo tėvas V. P. išlaikė ir prižiūrėjo sodybą po motinos mirties tarp šalių nėra, šias aplinkybes pripažįsta ir suinteresuoti asmenys A. J., B. Š., R. M. ir J. M.
Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį palikimą priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti įpėdinis galėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimais, pateiktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad mirus V. M., pareiškėjo tėvas S. M. tęsė naudojimąsi turtu ir vykdė jo kasdienę priežiūrą, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu leidžia daryti išvadą, kad S. M. šiuo turtu rūpinosi ir disponavo kaip savininkas. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog faktiniu valdymu palikimą po V. M. mirties priėmė S. M., dėl ko nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po V. M. mirties priėmė S. M.
Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. M. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe.
Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo L. V. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjas po tėvo mirties rūpinosi, valdė, naudojo ir prižiūrėjo statinius, kuriuos tėvas valdė kaip V. M. įpėdinis, perėmė likusius žemės ūkio padargus, kurių dalį pardavė, naudojosi tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, faktiškai valdė žemės sklypus, pareiškėjo rūpesčiu žemės sklypai buvo ir yra prižiūrimi, panaudos sutarties pagrindu vienu žemės sklypu leista naudotis trečiajam asmeniui, Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis ir rūpinantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, bei įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo S. M. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų.
Pateiktų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad po S. M. mirties pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jis galės įgyvendinti savo, kaip S. M. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjo prašymas ir dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.