Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, susipažinusi su V. K. prašymu dėl senelio B. K. palikimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas V. K. prašymas dėl senelio B. K. palikimo. Pareiškėja nurodo, jog 2006 m. mirė jos tėvo S. K. tėvas (pareiškėjos senelis) B. K..

B. K. (pareiškėjos senelis) buvo vedęs du kartus. Pirmoje santuokoje jam gimė du sūnūs: S. K. (pareiškėjos tėvas) ir K. K.. B. K. vedus antrą kartą ir susilaukus dviejų vaikų (A. K. ir R. S.) B. K. su vaikais iš pirmosios santuokos bei su anūkais ryšio nepalaikė ir nebendravo. Nei 2006 m. mirus B. K., nei dabar jo sūnūs iš pirmosios santuokos S. K. ir K. K. jokių pretenzijų į tėvo palikimą nereiškė. Nereiškia ir šiuo metu, tačiau pareiškėja, kaip viena iš B. K. anūkų mano, jog tai nėra teisinga. Pareiškėja nurodo, jog dėl giminystės ryšio nebuvimo (nebendravimo) jaučia nuoskaudą.

- Ką sakė senelis B. K. prieš mirtį ar buvo kažkokie nurodymai ar prašymai mano tėvo ir jo šeimos atžvilgiu ar galbūt ankščiau diedukas B. sakė kažką, kad būtų svarbu mums moraliniu ir teisiniu atžvilgiu;

- Ar buvo nuteikinėjamas B. K. prieš savo pirmosios santuokos vaikus, kas jam buvo sakoma ir kokia to nuteikinėjimo prieš mus ir pan., priežastis, kas organizavo ir vykdė šituos dalykus?

3) Atliktis visus veiksmus, kad būtų nustatyta, kiek kraičio atsinešė pareiškėjos senelė A. B. ir kur, kam jis panaudotas. Kada buvo statytas dieduko B. namas (duomenys neskelbtini), kieno lėšomis jis buvo pastatytas ir pan.;

4) Atlikti visus veiksmus, kad būtų nustatyta, kiek turo kartu užgyveno diedukas B. K. su pirmąja žmona A. B. ir kam jis buvo naudojamas, kam jis dabar priklauso.

5) Atlikti visus veiksmus, kad būtų išaiškinta, kaip buvo padalintas palikimas, kiek turto: kilnojamojo ir nekilnojamojo ir piniginių lėšų, daiktų ir kt. vertingų dalykų ( ir moraline prasme) gavo (jeigu gavo) dieduko B. K. vaikai, anūkai, žentas, marti ir kiti asmenys. Nei pareiškėja, nei jos brolis jokio palikimo (nei moralinio, nei finansinio) iš dieduko B. negavo;

6) Įpareigoti R. S. ir A. K. parodyti turimus dieduko B. nuotraukas su pirmąja žmona, su antrąja žmona ir kai kurias padovanoti, kad pareiškėja turėtų prisiminimą, nes senelės A. net nuotraukoje nėra mačiusi;

7) Atlikti veiksmus, kad būtų areštuotas dieduko B. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kol bus aišku, kam jis turėtų priklausyti;

8) Išreikalauti reikiamų dokumentų(įrodymų) iš atitinkamų asmenų ir/ar institucijų.

Kai bus aiškūs bent šie dalykai, kuriuos pareiškėja paminėjo 1-8 punktuose, tuomet pareiškėja galės teikti ieškinį, prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prašymą priimti atsisakytina.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, ieškinys turi atitikti ne tik procesiniams dokumentams bet ir ieškiniui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose įtvirtinta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;

4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

Pareiškimas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje.

Teismui pateiktame pareiškime nėra nurodyta: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos. Pareiškime yra tik pareiškėjos duomenys, o kitų dalyvaujančių byloje asmenų duomenys arba nurodyti tik dalinai (trijų vardai ir pavardės bei gyvenamosios vietos, o penkių tik vardai ir pavardės) arba jie, nors ir turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, CPK 43 straipsnio nuostatomis nėra net įtraukti į bylos nagrinėjimą (pareiškėjos tėvas S. K., dėdė K. K., pareiškėjos brolis ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 1 ir 2 dalį teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančius procesinio dokumento dalyką ir pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ši nuostata pakartota ir Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalyje konstatuojant, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Pareiškėja nepateikė teismui jokių prašyme išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų (mirties liudijimo, nekilnojamojo turto registro išrašų ir kt.), taip pat nepateikė ir duomenų, jog kreipėsi į institucijas dėl tokių duomenų gavimo, tačiau šiuos duomenis pareiškėjai pateikti atsisakyta.

Iš pareiškėjos pateikto prašymo turinio galima tik daryti prielaidą, jog siekiama apginti galimai pažeistą teisę paveldėti 2006 metais mirusio senelio B. K. palikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, todėl pareiškimas turi atitikti ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

Pateiktas prašymas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 135 straipsnio 1 dalyje ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes nenurodoma: ieškinio suma; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas atsakovams (ieškinio dalykas); ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; informacija, ar byla bus vedama per advokatą; ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Iš pateikto prašymo matyti, jog pareiškėja prašo teismo ne spręsti konkretų teisinį santykį (ginčą), o nurodo, kokius veiksmus jos naudai turi atlikti teismas ir kaip juos turi atlikti (išreikalauti, apklausti ir t.t.). Tai yra pareiškėja siekia, jog teismas savo iniciatyva surinktų objektyvią ir subjektyvią informaciją tam, kad pareiškėja galėtų ateityje teikti teismui ieškinį.

Teismui konstatavus, jog pareiškėjos V. K. pateiktame prašyme nėra suformuluotas ieškinio dalykas, ieškinio pagrindas, iš pareikšto pareiškimo apskritai nėra aišku ko pareikštu prašymu siekia ieškovė, kokį teisinį santykį pareiškėja ginčija, kokios yra ginčo šalys, jo (ginčo) pagrindas ar ribos. Nėra aišku, kokių teisinių padarinių siekia pareiškėja ir ar juos nustačius, pareiškėja įgis tam tikrą subjektinę teisę, ar galės įgyvendinti jau esamą teisę, ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, o pateiktą prašymą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti V. K. prašymą dėl senelio B. K. palikimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teisme.