Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, 188²⁰ straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savera A. P. 2014 m. liepos 26 d. 8.38 val. skambino pagalbos telefono numeriu žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. M. parodė, jog tiksliai įvykių 2014 m. liepos 26 d. jis nebepamena, tą vasarą buvo ne vienas atvejis, kai prie jo priėjusi S. A. P. sakydavo, kad jis neturintis leidimo ir negalintis žvejoti tvenkinyje, sakė, kad kvies policiją. Galėjo ir tą dieną sakyti, kad jis negali žvejoti, tačiau jis į šiuos teiginius nekreipė dėmesio, žvejojo toliau. Pats jis yra neįgalus, turėjo A. R. ir V. R. išduotą leidimą žvejoti, jį su savimi visą laiką žvejodamas turi kišenėje. Ar tą dieną buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nebepamena, tą vasarą matė ne vieną kartą juos atvykusius prie tvenkinio.

Liudytoja D. B., V. R., B. M. įgaliotas asmuo V. P. parodė, jog D. B., V. R., B. M. priklauso dalis tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), jie asmenims, paprašiusiems leisti žvejoti, tai leidžia daryti išrašydami leidimus. V. R. patvirtino, jog byloje esantį leidimą (b.l. 50) jis išrašė D. M. ir leido jam žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje.

Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 7-8) matyti, jog 2014-07-26 8.38 val. pagal S. A. P. pranešimą apie be leidimo žvejojantį asmenį (duomenys neskelbtini) esančiame jos telkinyje nuvyko į vietą, tačiau jokio žvejo neberado, o pati S. A. P. sakė, jog žvejojo D. M., parodė jo nuotrauką bei prie jos prisegtą leidimą žvejoti, išduotą D. M.. Iš įvykių registracijos žurnalo (b.l. 9-10) matyti, jog į policiją S. A. P. paskambino 2014-07-26 8.38 val. bei nurodė, jog jos nuosavame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejoja kaimo gyventojas. Iš leidimo (b.l. 12) matyti, jog B. M. 2010-07-01 neribotam laikui išdavė leidimą žvejoti D. M.. Iš D. M. paaiškinimo (b.l. 13) matyti, jog D. M. 2014-09-13 policijos pareigūnui paaiškino, jog 2014-07-26 buvo prie jo, žvejojusio tvenkinyje, priėjusi S. A. P., tačiau nieko nesakė, jį tik nufotografavo ir išėjo, o netrukus netoliese pravažiavo policijos automobilis. Iš pažymėjimo kopijos (b.l. 14) matyti, jog D. M. nustatytas dalinis nedarbingumas (55 % darbingumo lygis). Iš garso įrašo (b.l. 28) girdėti, kaip moteris, prisistačiusi S. A. P., praneša, kad jos nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje (duomenys neskelbtini) žvejoja jos leidimo neturintis vyriškis, tai darantis 10-12 metų, taip pat klausia, ką jai daryti, policijos pareigūnai pagal jos pranešimus neatvyksta, mano, kad pareigūnai yra korumpuoti, teiraujasi, ar yra kur atžymėta, kad pareigūnai atvyksta pagal pranešimus ar kas nors atliekama, atsiliepusi operatorė informuoja S. A. P., kad ji turėtų kreiptis į vyriausiąjį policijos komisariatą dėl kilusių neaiškumų. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog 4,77 ha ploto vandens telkinys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. B. (89/477 dalys), Lietuvos Respublikai (40/477 dalys), S. A. P. (31/477 dalys), P. P. (137/477 dalys), B. M. (60/477 dalys) ir V. R. (120/477 dalys), 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, jog S. A. P. 2014 m. liepos 26 d. 8.38 val. paskambinusi pagalbos telefonu Nr. 112 iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 188²⁰ straipsnį. Pagal ATPK 188²⁰ str. atsako tas, kas pagalbos telefonu skambino nesant aplinkybių ar situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Tai yra pagal šį straipsnį atsako tas, kas skambindamas pagalbos telefonu žino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių yra reikalinga specialių tarnybų pagalba, numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. S. A. P. teismo posėdyje teigė, jog ji skambino, nes toks poreikis buvo, kadangi jai nuosavybės priklausančiame tvenkinyje žvejojo asmuo, neturintis jos leidimo, tačiau šie jos paaiškinimai nepagrįsti. Remiantis Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-771, 18 p., jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje. Nustatyta, jog vandens tvenkinys, be S. A. P. ir P. P., nuosavybės teise priklauso D. B., V. R., B. M. ir Lietuvos Respublikai. Nustatyta, jog tą 2014 m. liepos 26 d. tvenkinyje žvejojo D. M.. D. M. teismo posėdyje pateikė leidimą, išduotą V. R., vieno iš tvenkinio savininkų, kuriuo jis D. M. leido žvejoti (duomenys neskelbtini) esančiame vandens tvenkinyje nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. (b.l. 50). D. M. teismo posėdyje paaiškino, jog jis tą leidimą turėjo ir 2014 m. liepos 26 d. žvejodamas (duomenys neskelbtini) esančiame vandens tvenkinyje. Tai reiškia, jog D. M. 2014 m. liepos 26 d. turėjo teisę žvejoti minėtame tvenkinyje. Pati S. A. P. pripažino, kad ji D. M. neklausė, ar šis turi leidimą žvejoti, nes ji žinojo, kad ji nėra išdavusi leidimo jam žvejoti, tačiau nežiūrint į tai, ji skambino pagalbos telefonu ir kvietė policijos pareigūnus. Tai, kad S. A. P. savaip interpretuoja ir klaidingai aiškina norminius aktus, nesudaro pagrindo laikyti, kad žvejojantis asmuo neturi leidimo žvejoti. Teismas pripažįsta, jog S. A. P. sąmoningai, klaidingai interpretuodama ir suabsoliutindama savo nuosavybės teisę į dalį tvenkinio, skambino pagalbos telefonu nesant situacijos, kuriai išspręsti buvo reikalinga šių tarnybų pagalba. Tai, kad S. A. P. skambino nesant pagrindui patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji operatorę, atsiliepusią bendruoju pagalbos telefonu, klaidino sakydama, kad tvenkinys priklauso jai, nuslėpdama informaciją, jog be jos dar yra keturi savininkai, tarp jų – ir valstybė. Tai, kad jos skambinimas tokiais atvejais yra nepateisinamas, netiesiogiai patvirtina ir 2014 m. sausio 20 d. bei 2014 m. kovo 10 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimai analogiškose pagal aplinkybes administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriuose S. A. P. jau buvo pripažinta kalta dėl ATPK 188²⁰ str. numatyto pažeidimo padarymo, šie nutarimai yra įsiteisėję ir S. A. P. yra žinoma, jog skambinti dėl tų aplinkybių pagalbos telefonais ji negali, tačiau tai ir toliau nesulaiko nuo neteisėto jos elgesio.

S. A. P. buvo kaltinama ir tuo, jog ji 2014 m. liepos 26 d. apie 8.00 val. savavaldžiavo neleisdama leidimą žvejoti turinčiam D. M. jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens tvenkinyje, esančiu (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo 18 p., nurodantį, jog „vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokamą žvejybą. Jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje“, taip pat pažeidė 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu“, tai yra kaltino pagal ATPK 188 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Institucija, surašiusi protokolą, kaltino S. A. P. tuo, kad ji savavaldžiavo neleisdama žvejoti leidimą žvejoti turinčiam D. M., tačiau jokių įrodymų, kad ji tai darė, nepateikė. Pats D. M. teismo posėdyje parodė, jog tą vasarą buvo ne vienas kartas, kai atėjusi prie jo S. A. P. priekaištavo, kad jis žvejoja, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiimdavo. Tai, kad jokių veiksmų, priešingų teisei, tą dieną nebuvo, D. M. nurodė ir savo 2014-09-13 policijos pareigūnui surašytame paaiškinime. Tai, kad savavaldžiavo, nepripažino ir pati S. A. P.. Vien teiginio, kad asmuo neturi teisės žvejoti, pasakymas neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 188 str., turi būti nustatyti kiti veiksmai, apibūdinantys savavaldžiavimą, tarp jų – kito asmens teisių ir laisvių suvaržymą. Tačiau Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir neįrodinėjo šio administracinio teisės pažeidimo, nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių šį pažeidimą, be to, pažymėtina, jog inkriminuodama savavaldžiavimą institucija neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pats asmuo, prieš kurį neva buvo savavaldžiaujama, nereiškė jokių pretenzijų, nors šios, teismo nuomone, turėtų būti dominuojančios tokio pobūdžio byloje. Nesant tokio asmens pareiškimo institucija turtėtų įvertinti atidžiau, ar apskritai yra savavaldžiavimas. Todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje dėl ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymo nutraukia nesant S. A. P. veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per vienerius metus padaro tos pačios rūšies pažeidimą, už kurio padarymą jai buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į asmenybę, byloje esančią vieną lengvinančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jai už ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą skiriama nuobauda – bauda, baudos dydis parenkamas sankcijos vidurkio ribose (30² straipsnio nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 188 straipsniu, 188²⁰ straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286-288 straipsniais,

nutaria:

Saverą A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnį ir nubausti 400 Lt (keturių šimtų litų) (115 EUR) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą S. A. P. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, nutraukti, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.