- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-818-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 28 d., apie 05.30 val., Alytaus rajone, kelyje Alytus-Ūdrija-Krokialaukis, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažino A. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą - 4500 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. L. prisipažinimu ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neteistas, baustas už KET pažeidimus, ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti), į tai, kad A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti 2009 m. balandžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl J. L. priklausančio automobilio konfiskavimo, likusią nutarimo dalį pakeisti, paskiriant švelnesnes nuobaudas – už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 150 litų baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 450 litų baudą ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 450 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Apeliantas pripažįsta padaręs minėtus pažeidimus ir nurodo, kad paskirta 4500 litų baudą yra per didelė ir sukelia sunkius socialinius padarinius. Šeimoje su žmona apeliantas augina du vaikus, žmonos atlyginimas minimalus, jo pajamos per mėnesį apie 1200 litų, tačiau su žmona jie yra paėmę dvi banko paskolas. Be to, teismas neįvertino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad dėl padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskirti jam švelnesnes nei sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad nuobauda – transporto priemonės, priklausančios J. L., konfiskavimas – paskirtas nepagrįstai, nes buvo konfiskuota ne jam priklausanti, o tik jo vairuota transporto priemonė.
Apeliaciniu skundu J. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, paskiriant A. L. švelnesnę nuobaudą be automobilio konfiskavimo. Ji nurodo, kad jos vyrui paskirta nuobauda - 4500 litų bauda yra per griežta, nes jų šeimos materialinė padėtis yra sunki, o nutarimas dėl jai priklausančio automobilio konfiskavimo – neteisėtas. Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji nebuvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jai priklausančio automobilio konfiskavimo klausimas, ji nebuvo įtraukta proceso dalyve, šiuo atveju nukentėjusiąja, nes akivaizdu, jog jai buvo padaryta žala – apgadintas automobilis. Tokiu būdu jai nebuvo garantuotos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos jos, kaip nukentėjusios, procesinės teisės. Dėl autoįvykio apeliantė apklausta nebuvo. Ji pati jokio pažeidimo nepadarė, todėl konfiskuoti jos automobilio teismas negalėjo, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato transporto priemonės konfiskavimą, kuri priklauso asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Apeliantė prašo, kad iki kol jos skundas bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, jai priklausantis automobilis būtų perduotas saugoti jai pačiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus Institucija prašo jų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje - asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. A. L. pažeidimą pripažįsta, tačiau apeliaciniame skunde keliamas A. L. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma paskirti švelnesnę nuobaudą, sumažinant paskirtą piniginę baudą – 4500 litų ir neskiriant transporto priemonės konfiskavimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu kaip papildoma alternatyvi nuobauda A. L. buvo paskirtas J. L. priklausančio automobilio konfiskavimas, kurį apeliantas vairavo pažeidimų padarymo metu. J. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji nebuvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jai priklausančio automobilio konfiskavimo klausimas, ji nebuvo įtraukta proceso dalyve, šiuo atveju nukentėjusiąja, tokiu būdu jai nebuvo garantuotos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės teisės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba, todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-4028/2008).
Pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole A. L. inkriminuoti pažeidimai, tačiau transporto priemonės savininkė apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą informuota nebuvo, taip apribojant jai galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo A. L. žinioje teisėtumo. Šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, t. y. savininko neinformavimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, jos liko tinkamai neįvertintos.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, kad A. L. apgadino kitą kitiems asmenims priklausantį turtą. Autoavarijos vietos schema (b. l. 9) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas tik A. L. vairuotas automobilis, priklausantis jo žmonai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar A. L. jo vairuotą automobilį valdė teisėtai, tačiau šių aplinkybių netyrė. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių ištyrimas daro įtaką ir A. L. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (b. l. 1), kas pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikoma pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė ir skirdamas nuobaudą neįvertino.
J. L. prašymas jai priklausantį automobilį perduoti saugoti jai pačiai iki kol bus išnagrinėta byla apeliacinės instancijos teisme atmetamas, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog paimti daiktai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Be to, to paties straipsnio 6 dalis nenumato galimybės susigrąžinti nuvežtą transporto priemonę, tais atvejais, kai ji yra konfiskuojama.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, tuo nesilaikydamas ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. L. ir J. L. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.