Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui darbo teisei M. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam N. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje

N. G., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kurpių g. 3, Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, savo vadovaujamos įmonės kavinėje (duomenys neskelbtini) , 2011 m. rugpjūčio 17 d. leido dirbti barmenėms-padavėjoms T. M. ir V. P., nesudaręs su jomis darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido joms dirbti minėtoje kavinėje. Tuo N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnių, ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

N. G. padaręs teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. jo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Taip pat nurodė, kad T. M. ir V. P. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo, jos įdarbintos nebuvo. Jam žinoma, kad minėtos merginos, tądien nedirbo, o tik stovėjo šalia kitos darbuotojos vardu Lina, kuri šiuo metu jau nedirba, tam, kad išmoktų dirbti. Ir seniau jos po keletą valandų per dieną ateidavo pasimokyti dirbti. Tą dieną kavinėje dirbo Lina, tačiau, kavinėje įvykus konfliktui-keliems klientams atsisakius susimokėti už suteiktas paslaugas, darbuotoja Lina, norėdama jį informuoti apie tai, išvažiavo pas jį, todėl kavinėje likusios merginos T. M. ir V. P. bendravo su policijos pareigūnais bei parašė pareiškimą ir paaiškinimą. Mano, kad įvyko paprasčiausias nesusipratimas, dėl kurio neturėtų būti nubaustas.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. D. prašo teismo N. G. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. G. kaltę dėl nelegalaus darbo jo vadovaujamos bendrovės kavinėje. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas parodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato policijos pareigūnai buvo nuvykę pagal iškvietimą į kavinę (duomenys neskelbtini), dėl asmenų, kurie nesusimoka už suteiktas paslaugas. Policijos pareigūnams nuvykus į vietą, juos pasitiko padavėjos, kurios nurodė pažeidėjus. Iš vienos merginos buvo paimtas pareiškimas, o iš kitos-paaiškinimas dėl įvykio. Vėliau, patikrinus „Sodros“ duomenų bazę, buvo nustatyta, kad nei T. M., nei V. P., 2011 m. rugpjūčio 17 d. dirbusios kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos. Tam, kad išsiaiškintų situaciją, jis nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur rado dirbančią V. P.. Ji buvo kavinėje įdarbinta nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d., o įvykis įvyko 2011 m. rugpjūčio 17 d. Jo apsilankymo kavinėje metu, jis paėmė iš V. P. paaiškinimą. Vėliau taip pat buvo susisiekta su T. M., tuo metu studijuojančia Vilniuje, ir iš jos taip pat buvo paimtas paaiškinimas. Jis neabejoja, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. T. M. ir V. P. atliko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ darbines funkcijas, nors su jomis darbo sutartys nebuvo sudarytos.

Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. gauta informacija iš Klaipėdos m. 1 PK dėl galimai nelegalių darbuotojų kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant tyrimą, nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo iškviesta policija į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad klientai nenorėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Nuvykę patruliai nustatė, kad policijos pareigūnus kaip darbuotojos kvietė dvi kavinėje buvusios merginos. Viena iš jų-V. P., parašė pareiškimą apie įvykį, o kita mergina-T. M., parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad aptarnavo kavinės klientus. Patikrinus duomenis su duomenimis, esančiais VSDFV, nustatyta, kad informacijos apie šių merginų įdarbinimą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 17 d. nėra (b. l. 4).

2011 m. rugpjūčio 17 d. V. P. pareiškimu nustatyta, kad V. P. rašiusi pareiškimą policijai apie įvykį dėl nesusimokėjusių klientų už suteiktas paslaugas, grafoje – „Darbovietė ir pareigos“, nurodė, kad ji yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ barmenė. (b. l. 6).

2011 m. rugpjūčio 17 d. T. M. paaiškinimu nustatyta, kad ji paaiškinime policijai nurodė kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio įvykio aplinkybes, paaiškinimo grafoje „Darbovietė“, nurodė esanti Vilniaus universiteto, teisės fakulteto studentė (b. l. 7).

2011 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita Nr. 3252 nustatyta, kad grafoje „Padavėjas“ įrašytas vardas „T.“ (b. l. 8).

2011 m. rugpjūčio 26 d. „Sodros“ pažyma nustatyta, kad duomenų apie T. M., gimusios 1991 m. spalio 4 d., draudėjus nėra. (b. l. 9).

2011 m. rugpjūčio 26 d. „Sodros“ pažyma nustatyta, kad V. P., gimusios 1990 m. lapkričio 29 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d. draudėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 10).

2011 m. rugsėjo 8 d. „Sodros“ dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba V. P. (b. l. 11).

2011 m. rugsėjo 8 d. V. P. paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad V. P. savo paaiškinime nurodžiusi, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. barmene. 2011 m. rugpjūčio 17 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ tik mokėsi dirbti, klientus aptarnavo tądien taip pat besimokanti dirbti padavėja T. M.. Dėl leidimo mokytis dirbti tarėsi su savininku N. G.. (b. l. 12).

2011 m. rugsėjo 19 d. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d., gavus pranešimą apie tai, kad kavinės klientai nenori susimokėti. Policijos pareigūnams nuvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, juos pasitiko šio baro padavėja, kuri paaiškino, kad prie baro sėdintis vaikinas nesusimokėjo už suteiktas paslaugas. Bare dirbusi padavėja panoro parašyti pareiškimą apie įvykį. Jai berašant, vienas iš policijos pareigūnų paklausęs, ar ji turi įgaliojimą rašyti tokį pareiškimą, į ką padavėja jam atsakiusi, kad ne, pakvietė kitą baro darbuotoją, kuri ir parašė pareiškimą. Pirmoji mergina, neturėjusi įgaliojimo rašyti pareiškimą, parašė paaiškinimą. Kaip baro darbuotojos buvo apsirengusios policijos pareigūnai neprisiminė, neprisiminė nei šių bare dirbusių merginų pavardžių (b. l.13, 14).

2011 m. rugsėjo 20 d. T. M. rašytiniu paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad T. M. ieškojo darbo, todėl nunešė savo gyvenimo aprašymą į kavinę. Po maždaug dviejų savaičių jai paskambino kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas N. ir pakvietė į pokalbį. Po dviejų dienų, ji nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini), ir susitarė dėl darbo sąlygų, taip pat susitarė su savininku N., kad pradės dirbti kavinėje padavėja, kitą dieną, ir dirbs nuo 10 val. iki 22 val. Pirmą dieną, jai atėjus į darbą, buvo duotas darbo rūbas-prijuostė. Ji visą dieną aptarnavo klientus, paduodavo jiems maistą ir gėrimus, priimdavo atsiskaitymus. Su direktoriumi buvo aptarta, kad jei gerai dirbs, su ja bus pasirašyta darbo sutartis ir sutvarkyti kiti dokumentai. Pirmąją darbo dieną, T. M. nepasirašė nieko. Tądien dirbo su kita darbuotoja padavėja V. P.. Jai bedirbant, kavinėje įvyko konfliktas su klientais, kurie nenorėjo susimokėti už suteiktas paslaugas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems ji parašė paaiškinimą. Pasibaigus darbui, savininkas N. jai sumokėjo atlyginimą grynaisiais, tačiau ji niekur nepasirašė. Ji atsisakė toliau dirbti, kadangi jai nepatiko darbas. (b. l. 15).

2011 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartimi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G., sudarė darbo sutartį su V. P. dėl barmenės darbo. (b. l. 16, 17).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad N. G. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: iš dalies paties N. G. parodymais teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 13, 14), „Sodros“ pateiktais dokumentais dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo, kita byloje esančia medžiaga. N. G. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad nei T. M., nei V. P. kavinėje 2011 m. rugpjūčio 17 d. realiai nedirbo, o tik mokėsi dirbti, tam, kad galėtų būti įdarbintos ateityje. N. G. parodė, kad tik dėl to, kad barmenė L. išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad jį informuotų apie įvykusį konfliktą dėl nenorinčių susimokėti klientų, tuo metu kavinėje besimokančios T. M. ir V. P. parašė policijos pareigūnams pareiškimą ir davė paaiškinimus. Tokie N. G. parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Šie N. G. parodymai paneigti byloje esančia rašytine bylos medžiaga-byloje esančia sąskaita, kuri buvo pateikta nenorintiems atsiskaityti kavinės klientams, nustatyta, kad joje kaip padavėja nurodyta būtent T. M., be to, ir V. P. savo paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad T. M. mokėsi dirbti padavėja, tačiau 2011 m. rugpjūčio 17 d. realiai atliko darbo funkcijas, t.y. aptarnavo klientus. Be to, V. P. 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškime policijos pareigūnams apie įvykį, grafoje „Darbovietė, pareigos“, nurodė, kad ji dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmene, o minėtame paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad šioje kavinėje dirba nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. Be to, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atvykusiems pareigūnams V. P. nurodė, kad turinti įgaliojimus rašyti pareiškimą policijai dėl įvykio, ir jį surašė. Kreiptinas dėmesys, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G. su V. P. sudarė darbo sutartį, vienok, tai buvo padaryta tik po policijos pareigūnų apsilankymo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad iš tarnybinių policijos pareigūnų pranešimų turinio spręstina, kad policijos pareigūnai 2011 m. rugpjūčio 17 d., atvažiavę į įvykio vietą-kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nesuabejojo, kad V. P. ir T. M. yra kavinės darbuotojos. Be kita ko, T. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ieškodama darbo, nuvykusi į kavinę „Jamaiką“, kur susitarė su kavinės savininku N. G. dėl darbo vietos, darbo sąlygų, darbo laiko bei apmokėjimo už darbą. T. M. taip pat nurodė, kad pirmąją jos darbo dieną kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ji aptarnavo klientus, paduodavo jiems maistą ir gėrimus bei priimdavo iš jų atsiskaitymus už suteiktas paslaugas. Direktorius N. G. jai pažadėjęs, kad, jei ji gerai dirbsianti, su ja ateityje bus sudaryta darbo sutartis bei sutvarkyti visi kiti reikalingi dokumentai. Ji taip pat nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d., po pirmos jos darbo dienos su ja kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas N. G. atsiskaitė, sumokėdamas atlyginimą už darbą grynaisiais.

Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad N. G. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei T. M., nei V. P., aptariamu laikotarpiu, teisės aktų tvarka įregistruotos nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad T. M. ir V. P. dirbo N. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir nelegaliai, nes buvo susitarta dėl darbo funkcijų –atitinkamai dėl padavėjos ir barmenės pareigų, darbo vietos –kavinėje (duomenys neskelbtini), dirbo realiai ir sutartu laiku –nuo 10 val. iki 22 val., o už padarytą darbą gavo užmokestį, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, sudaryta nebuvo, nebuvo sumokėti ir mokesčiai valstybei.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad T. M. ir V. P. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. G., leidęs joms dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jų darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

N. G. padarė vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, pažeidusių konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. G. turi nuolatinį darbą-yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, duomenų apie tai, kad jis būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka byloje nėra. N. G. administracinę atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į šiuo metu esančią ekonominę padėtį valstybėje, N. G. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Apie nuobaudos paskyrimą N. G. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

N. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir už nelegaliai dirbusias T. M. ir V. P. skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 187 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti-300 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.