- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e2-1176-443/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas kodas 188783839, ieškinį dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pareikštą atsakovui A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 23 d. teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovui A. J. dėl 39,54 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui A. J. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. sausio 28 d. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad 2017 m. gruodžio 2 d. ir 2017 m. vasario 13 d. atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau minėtomis dienomis atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 39,54 Eur sumą, kurios buvo sumokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Ieškovė atsakovui 2019 m. lapkričio 12 d. siuntė raginimą savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovas iki šiol žalos neatlygino, duomenų apie privalomąjį draudimą nepateikė, į raginimą nereagavo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis atsakovas paslaugų teikimo metu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Minėtu laikotarpiu atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl tokių atsakovo veiksmų PSDF buvo padaryta žala, nes atsakovui neturint apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso jis gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas. Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 39,54 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos medicinos paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustačius, kad atsakovas neįgijo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso ir pasinaudojo sveikatos priežiūros paslaugomis, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą už akių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei būtų žalą atlyginęs. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistina 39,54 Eur žala (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2). Teismas sprendžia, kad dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt devynis eurus penkiasdešimt keturis centus (39,54 Eur) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 010 00248 4333, „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika eurų (15 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.