- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-194-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00183-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Raimondo Rizgelio (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimo K. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. Ž. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pirmininku, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams leido (duomenys neskelbtini) dirbti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas darbdavio funkcijas leido nuo 2018 m. birželio 1 d., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritorinei įstaigai apie minėtos darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena K. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta. Teismas konstatavo, kad K. Ž., būdamas bendrijos pirmininku, vykdydamas bendrijos savininkų susirinkimo sprendimą, pasirašė su naujai išrinkta įgaliotine J. K. inventoriaus priėmimo-perdavimo aktą, parengė darbo sutartį Nr. 120, joje pats pasirašė, užregistravo šią sutartį bendrijos darbo sutarčių registro žurnale, tačiau J. K. atsisakius pasirašyti šią darbo sutartį, jos duomenys apie įdarbinimą nebuvo perduoti VSDFV. K. Ž., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ėmėsi visų teisėtų ir galimų priemonių, kad visi bendrijoje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tačiau J. K. atsisakius pasirašyti sutartį, apie jos įdarbinimą pranešta nebuvo. Taigi, K. Ž. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo nėra įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – K. Ž. pripažinti padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 1 000 Eur baudą.
3.1. Skunde nurodo, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. 2018 m. rugsėjo 12 d. K. Ž. patvirtino, kad namo įgaliotiniai atlieka namo ūkinę veiklą, yra materialiai atsakingi asmenys. J. K. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirminiame savo pranešime informavo, kad nuo 2018 m. gegužės 30 d. yra (duomenys neskelbtini) įgaliotinė, darbo sutartis su ja nesudaryta ir ji vykdo savo pareigas bei atlieka darbus, o bendrijos pirmininkas nesutinka pasirašyti darbo sutarties. 2018 m. rugpjūčio 28 d. J. K., būdama supažindinta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pakartotinai patvirtino, kad yra perėmusi materialines vertybes, kas yra fiksuota 2018 m. gegužės 31 d. priėmimo-perdavimo akte, kad kaip namo įgaliotinė pjauna žolę, krūmus aplink namą, tvarko aplinką, keičia lemputes, rūpinasi visais ūkio darbais ir remontais, bei kad bendrijos valdybai pirmininkas K. Ž. atsisako su ja sudaryti darbo sutartį.
3.2. VDI Kauno skyrius yra įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkas K. Ž. leido dirbti namo įgaliotine J. K. nesudaręs su ja darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą K. Ž. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su K. Ž. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, prašo K. Ž. pripažinti padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 1 000 Eur baudą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl K. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad K. Ž. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
10. K. Ž. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, esant darbo sutarties požymiams leido (duomenys neskelbtini) dirbti J. K., ir vykdydamas darbdavio funkcijas leido nuo 2018 m. birželio 1 d., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritorinei įstaigai apie minėtos darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
11. Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija (pagal šiuo metu galiojantį įstatymą – Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
12. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. To paties įstatymo 6 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, kurio veikla reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, ir jos veiklos tikslas yra ne pelno siekimas, o įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), be to, gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
14. Bendrijos narių įgaliotinis – to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių išrinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti jį išrinkusiems bendrijos nariams (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad J. K. nuo 2018 m. gegužės 30 d. yra (duomenys neskelbtini) įgaliotinė (b. l. 6–8), tačiau jos dalyvavimas daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje neturi darbo santykių požymių – šiuo konkrečiu atveju J. K. atliekami darbai (kaip ji nurodo – žolės ir krūmų pjovimas aplink namą, rūpinimasis ūkio darbais, remontais) nėra dirbami jai ir (duomenys neskelbtini) pirmininkui K. Ž. susitarus, J. K. nedirba paklusdama nustatytai darbo tvarkai ir negauna darbo užmokesčio. Priešingai, aukštesniojo teismo nuomone, J. K. darbai visiškai atitinka savanorišką veiklą, kadangi ji įgyvendina butų savininkų teises, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas privalomą atlyginimą numato tik bendrijos pirmininkui (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), taigi bendrijos įgaliotiniai gali veikti tiek gaudami atlyginimą ir atlikdami tam tikras darbines funkcijas, tiek savanoriškai.
15. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. Ž., būdamas bendrijos pirmininku, vykdydamas bendrijos savininkų susirinkimo sprendimą, pasirašė su naujai išrinkta įgaliotine J. K. inventoriaus priėmimo-perdavimo aktą, parengė darbo sutartį Nr. 120, joje pats pasirašė, užregistravo šią sutartį bendrijos darbo sutarčių registro žurnale, tačiau J. K. atsisakius pasirašyti šią darbo sutartį, jos duomenys apie įdarbinimą nebuvo perduoti VSDFV. K. Ž. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ėmėsi visų teisėtų ir galimų priemonių, kad visi bendrijoje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tačiau J. K. atsisakius pasirašyti sutartį, apie jos įdarbinimą pranešta nebuvo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad J. K. atsisakius pasirašyti darbo sutartį ir neatsisakius įgaliotinės statuso, K. Ž. galėjo pagrįstai manyti, jog J. K. dirba savanorystės pagrindais, kadangi tokia galimybė daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariams yra numatyta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme.
16. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, jeigu kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos ir sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkas K. Ž.būtų piktavališkai atsisakęs sudaryti savanoriško darbo sutarties su J. K., taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. K. valią sudaryti tokią sutartį. Tarp savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio yra ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Jeigu asmuo nepasirašė savanoriško darbo sutarties, tai jis gali ir neatlikinėti tokio darbo ir jam jokių darbinių prievolių neatsiranda. J. K., nesant darbo sutarties, nuo 2018 m. gegužės 31 d. yra (duomenys neskelbtini) įgaliotinė, šio statuso nėra atsisakiusi, negaudama darbo užmokesčio daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje atlieka tam tikrus ūkio darbus, todėl laikytina, kad ji veikia savanoriškai.
17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį K. Ž. atžvilgiu nutraukti. Todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Raimondo Rizgelio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.