Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-757-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00598-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.2.; 75.8.; 78.2.1.; 125.2.

2013 m. spalio 24 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, išvadą teikiančios vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui Audriui Klišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal B. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo J. K., o išvadą teikianti vaiko teisių apsaugos institucija – Akmenės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2013-04-30 ieškiniu reikalavo dėl sutuoktinio kaltės nutraukti jos ir atsakovo santuoką, (duomenys neskelbtini) sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovė reikalavo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad nuo pat santuokos sudarymo buvo sudėtinga išlaikyti šeimoje darną, nuo 2012 m. rudens prasidėjo nuolatiniai konfliktai, šeimoje nebepavykdavo bendromis pastangomis priimti protingų ir racionalių sprendimų, nuo 2013 m. kovo atsakovas kartu nebegyvena, paliko ją vieną su vaikais, nustojo rūpintis vaikų auklėjimu, nebeteikia jiems reguliaraus išlaikymo. Anot ieškovės, atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė ir tuo, kad atsakovas neturėjo nuolatinio darbo, aštuonerius metus nedirbo legaliai, neieškojo darbo. Be to, gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime atsakovas svetimoteriavo, išėjęs iš namų negrįždavo po kelias savaites. Galiausiai 2013 m. kovą įtardami atsakovą dėl vagystės į jų namus buvo atvykę kriminalistai, o atsakovas po sulaikymo iš namų išėjo, todėl ieškovė galutinai apsisprendė nutraukti santuoką. Atsakovas šeimą materialiai remdavo mažai: 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje gaudavo iš jo apie 300,00 Lt per mėnesį. Su vaikais atsakovas taip pat bendrauja mažai – pasiima sūnų kartą per du mėnesius, retkarčiais paskambina.

Ieškovė reikalauja nutraukus santuoką palikti jai ir atsakovui santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti iš atsakovo S. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-04-01 iki išlaikytinio pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis bei paskirti atsakovę uzufrukto teise tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė sumažino reikalaujamo priteisti vaikų išlaikymo dydį iki 350,00 Lt kiekvienam vaikui.

Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja.

Ieškinyje taip pat reikalaujama padalinti santuokoje įgytą 14770,00 Lt vertės turtą, priteisiant ieškovei 4770,00 Lt vertės turtą bei 2615,00 Lt kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkantį didesnės vertės turtą, kuris ieškinyje įvertintas 10000,00 Lt. Bylos nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgiant į atsakovo poziciją, ieškovės reikalaujamo priteisti turto nomenklatūra ir įkainojimas kito. Apibendrinant ieškinio reikalavimus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus teisme bei 2013-09-26 prašymą, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ir reikalauja jai priteisti santuokoje įgyto turto už 8595,00 Lt: 1) šildymo katilą 1000,00 Lt vertės; 2) virtuvės spinteles 300,00 Lt vertės; 3) virtuvės kriauklę 40,00 Lt vertės; 4) virtuvės stalą 100,00 Lt vertės; 5) virtuvės kėdes (4 vnt.) 400,00 Lt vertės; 6) mikrobangų krosnelę 50,00 Lt vertės; 7) sulčiaspaudę 100,00 Lt vertės; 8) mėsos malimo mašinėlę 200,00 Lt vertės; 9) šaldytuvą 600,00 Lt vertės; 10) elektrinę viryklę 700,00 Lt vertės; 11) kompiuterį 100,00 Lt vertės; 12) muzikinį centrą 200,00 Lt vertės; 13) sofą 350,00 Lt vertės vertės; 14) minkštą dalį 1200,00 Lt vertės; 15) komodą 200,00 Lt vertės; 16) televizorių 750,00 Lt vertės; 17) sekcijos dalį 500,00 Lt vertės; 18) lempą 80,00 Lt vertės; 19) dušo kabiną 600,00 Lt vertės; 20) įmontuojamą dujinę viryklę 225,00 Lt vertės; 21) automatinę skalbimo mašiną 900,00 Lt vertės.

Kitą santuokoje įgytą turtą, kurį bylos nagrinėjimo teisme metu šalys įvertino 6350,00 Lt, ieškovė reikalauja priteisti atsakovui: 1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2500,00 Lt vertės; 2) automobilio priekabą 300,00 Lt vertės; 3) statybų įrankius (elektrinį pjūklą, dvi dreles, benzininę žoliapjovę, karutį, trimerį, plytelių pjaustyklę ir kt.) 2500,00 Lt vertės; 4) Žvejybos įrankius (apranga, meškerės, valai, ritės, ledo kirtiklis ir kt.) 650,00 Lt vertės; 5) Navigaciją 400,00 Lt vertės.

Bylinėjimosi išlaidas ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo.

Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais po santuokos nutraukimo nustatyti su ja judviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, palikti abiem santuokines pavardes.

Nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo J. K., kuriai apie bylos nagrinėjimą tinkamai pranešta, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo ir jokių prašymų nepateikė.

Išvadą teikianti vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013 m. kovo. Šiuo metu ieškovė nedirba, pati viena augina, auklėja ir išlaiko du savo nepilnamečius vaikus, su kuriais gyvena jos motinai J. K. priklausančio namo antrame aukšte, kuriame yra virtuvė ir du kambariai. Vaikų poreikiai yra tenkinami, buitinės gyvenimo sąlygos geros. Prie namo yra daržas, kuriame užsiaugina daržovių ir vaisių. Atsakovas nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, šeimos materialiai beveik neremia, vaikų nelanko ir jais nesirūpina. Išvadoje reziumuojama, kad ieškinio reikalavimai atitinka ieškovės nepilnamečių vaikų interesus. Teismo posėdyje institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo siūlomas jo vaikų išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas ir nesudaro galimybių tenkinti net būtiniausius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo. Iš santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), apie tai (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Sprendžiant, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgtina į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Parama suprantama kaip sutuoktinių rūpinimasis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, konstatuotina, kad santuoka iširo abiems sutuoktiniams pažeidus lojalumo, abipusės pagalbos ir paramos pareigas, t.y. egzistuoja CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytos santuokos nutraukimo sąlygos. Pozicijos, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikėsi atsakovas. Ieškovė laikė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokios aplinkybės, dėl kurių teismas kaltu dėl santuokos iširimo turėtų pripažinti vien atsakovą. Kaip nurodo pati ieškovė, atsakovas šeimoje nesmurtavo, nors ir nereguliariai, bet teikė šeimai materialinę paramą. Aplinkybė, kad 2011 m. spalį pardavus santuokoje įgytą namą, atsakovas ne tik sutiko, jog gauti pinigai būtų panaudoti įrengiant ieškovės motinos gyvenamojo namo antrąjį aukštą, kur ketino gyventi su ieškove, bet ir pats jį įrenginėjo, rodo, kad atsakovas veikė šeimos interesais, nepriešpastatydamas jiems savo interesų. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nenustatyta. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. Todėl santuoka nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, šalims paliekant santuokines pavardes, kaip numatyta CK 3.69 straipsnio 1 dalyje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos. Iš gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenant santuokoje su atsakovu ieškovei B. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E., o (duomenys neskelbtini) – sūnus E.. Abiejų vaikų tėvu įrašytas atsakovas S. P. (b.l. 9, 10). Pagal CK 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Tokiu būdu yra nustatyta, kad E. ir E. P. tėvas yra atsakovas S. P., o motina – ieškovė B. P.. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad vaikų interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, su kuria jie šiuo metu ir gyvena. Taip spręstina atsižvelgiant į teisme ieškovės duotus paaiškinimus ir ieškinyje išdėstytą ieškovės poziciją, atsakovo sutikimą bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-05-28 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (32 b.l.).

Dėl vaikų išlaikymo. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi pareiga išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės tenka ne tik jų motinai, bet ir atsakovui – jų tėvui. Vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktą išlaikymas gali būti priteisiamas ieškovės prašoma forma, t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nors ir neturi pastovaus ir legalaus darbo bei nuolatinių pakankamo dydžio pajamų, bet nėra įsiregistravęs darbo biržoje, yra darbingo amžiaus, jokių objektyvių priežasčių, ribojančių darbingumą nepaaiškėjo, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, todėl po 300,00 Lt kiekvienam vaikui mokamas išlaikymas nors ir minimaliai, bet tenkins nepilnamečių vaikų poreikius, o kartu pernelyg neapsunkins jų tėvo turtinės padėties. Pažymėtina, kad bent tokio dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui turi teikti ir ieškovė. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis po 200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas net būtiniausiems jų poreikiams patenkinti, be to, visiškai neatitiktų egzistuojančios teismų praktikos, pagal kurią vaikui tenkantis išlaikymas turi būti apytikriai lygus vienai minimaliai mėnesinei algai (MMA), kuri nuo 2013-01-01 yra 1000,00 Lt. Atsižvelgiant į mokesčius, atskaitomus nuo MMA, siektina, kad kiekvienas tėvų teiktų vaiko išlaikymui bent po 400,00 Lt kas mėnesį.

Dėl gyvenant santuokoje įgyto turto padalinimo. Bylos nagrinėjimo eigoje šalys iš esmės susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka santuokoje įgyto turto už 8595,00 Lt, o atsakovui – už 6350,00 Lt. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atitinkamai, atsakovui iš ieškovės priteistina 1122,50 Lt kompensacija. Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už išlaidas, patirtas įrengiant šeimos gyvenamąsias patalpas ieškovės motinos (trečiojo asmens) gyvenamajame name, tokiu būtu jį pagerinant, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto paliktinas nenagrinėtas, nes atsakovas priešieškinio su atitinkamu reikalavimu nepareiškė ir žyminio mokesčio nesumokėjo, be to, nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kompensuojant 100% šios pagalbos teikimo išlaidų (21, 22 b.l.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Už patenkintus ieškovės neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo priteistinas 100,00 Lt žyminis mokestis valstybei. Be to, iš atsakovo priteistinas 216,00 Lt žyminis mokestis už išlaikymo jo vaikams priteisimą, Dar 448,00 Lt žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas už 14945,00 Lt vertės santuokoje įgyto turto padalinimą. Kadangi ieškinio neturiniai ir turtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti, tai teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos 890,19 Lt išlaidos iš atsakovo priteistinos jų nemažinant (76 b.l.).

Teismo patirtos 23,11 Lt pašto išlaidos (1 b.l.) priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 22 straipsnio 1 dalimi ir 26 straipsniu bei 375-385 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) gimusio S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusios B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir šią santuoką nutraukti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka santuokinė pavardė P., o atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – jo pavardė P.

Nustatyti nepilnamečių E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-01 iki išlaikytinio pilnametystės.

Paskirti ieškovę B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams jos ir atsakovo vaikams priteisto išlaikymo uzufruktore ir nustatyti, kad išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn šį 8595,00 Lt vertės santuokoje įgytą turtą:

Šildymo katilą 1000,00 Lt vertės;Virtuvės spinteles 300,00 Lt vertės;Virtuvės kriauklę 40,00 Lt vertės;Virtuvės stalą 100,00 Lt vertės;Virtuvės kėdes (4 vnt.) 400,00 Lt vertės;Mikrobangų krosnelę 50,00 Lt vertės;Sulčiaspaudę 100,00 Lt vertės;Mėsos malimo mašinėlę 200,00 Lt vertės;Šaldytuvą 600,00 Lt vertės;Elektrinę viryklę 700,00 Lt vertės;Kompiuterį 100,00 Lt vertės;Muzikinį centrą 200,00 Lt vertės;Sofą 350,00 Lt vertės;Minkštą dalį 1200,00 Lt vertės;Komodą 200,00 Lt vertės;Televizorių 750,00 Lt vertės;Sekcijos dalį 500,00 Lt vertės;Lempą 80,00 Lt vertės;Dušo kabiną 600,00 Lt vertės;Įmontuojamą dujinę viryklę 225,00 Lt vertės;Automatinę skalbimo mašiną 900,00 Lt vertės.

Priteisti atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn šį 6350,00 Lt vertės santuokoje įgytą turtą:

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2500,00 Lt vertės;Automobilio priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt vertės;Statybų įrankius (el. pjūklas, dvi drelės, žoliapjovė, karutis, trimeris ir kt.) 2500,00 Lt vertės;Žvejybos įrankius (apranga, meškerės, valai, ritės, ledo kirtiklis ir kt.) 650,- Lt vertės;Navigaciją 400,00 Lt vertės.

Priteisti iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1122,50 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų litų 50 ct) kompensaciją už netolygų santuokoje įgyto turto padalinimą atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 764,00 Lt (septynių šimtų šešiasdešimt keturių litų 00 ct) žyminį mokestį, 890,19 Lt (aštuonių šimtų devyniasdešimties litų 19 ct) išlaidas už antrinę teisinę pagalbą ir 23,11 Lt (dvidešimt trijų litų 11 ct) pašto išlaidas valstybei.

Netenkinti ieškovės reikalavimo dalyje dėl vaikų išlaikymo, viršijančio 300,00 Lt per mėn.

Palikti nenagrinėtą atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už šeimos gyvenamosios patalpos remonto išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.