Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, susipažino su civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio 9 d. civiliniu ieškiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 14 d Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu D. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojo D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš D. Š. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažino nukentėjusiajam A. K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nuosprendis ir nutarta:

perkvalifikuoti D. Š. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sumažinti nukentėjusiajam A. K. iš nuteistojo D. Š. priteistiną neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 170,98 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo (1 t., b. l. 48-50). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė tuo, kad A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2019 m. gruodžio 6 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 51) nurodyta, jog dalis suteiktų medicinos paslaugų tiesiogiai susijusios su įvykio metu patirtais sužalojimais, t. y. A. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos dėl žastikaulio priekinio išnirimo paslauga už 43,27 Eur, radiologo paslauga dėl peties ir žasto sumušimo už 33,70 Eur ir radiologo paslauga dėl peties sąnario išnirimo už 33,70 Eur.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) A. K. buvo suteiktos medicinos paslaugos dėl kitų peties pažeidimų (M75.8). Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) pateiktame (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime (2 t., b.l. 84) nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl įtariamo kairio peties sąnario išnirimo (traumos data ir aplinkybės nenurodytos), (duomenys neskelbtini) buvo konsultuotas gyd. Traumatologo-ortopedo dėl pasikartojančių kair. žastikaulio išnirimų, jam diagnozuotas kairio peties sąnario nestabilumas ir rekomenduotas operacinis gydymas, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir civilinis ieškovas) apie tai, ar (duomenys neskelbtini) suteiktos A. K. medicinos paslaugos jam buvo būtinos ir buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų 2019 m. rugsėjo 29 d. dėl kairio žastikaulio galvos išnirimo ar tai buvo planinės medicinos paslaugos suteiktos A. K. dėl jam diagnozuoto kairio peties sąnario nestabilumo. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, turi nustatyti tikslų patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų veiksmų. Tam teismui turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos A. K. medicinos paslaugos buvo būtinos ir buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų 2019 m. rugsėjo 29 d. dėl kairio žastikaulio galvos išnirimo. Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasos pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi jo dydžio nustatymui reikalingi papildomi duomenys apie tai, ar medicininės paslaugos, kurias suteikė UAB (duomenys neskelbtini) ir kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų buvo suteiktos A. K. dėl patirtų sužalojimų 2019 m. rugsėjo 29 d. dėl kairio žastikaulio galvos išnirimo.

2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, jog papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas S. Chmieliauskas, susipažinęs su apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktais (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. K. medicinos dokumentais bei išklausęs gydytojų G. V. ir E. P. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog A. K. dar iki traumos buvo nustatytas kairio peties nestabilumas bei daugkartiniai savaiminiai peties išnirimai, kaip nurodyta dokumentuose, net įprastinio judesio metu, dėl peties sąnarį supančių struktūrų laisvumo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nukentėjusiojo A. K. žastikaulio galvos patologijos, rekomenduoto jam operacinio gydymo iki inkriminuotos D. Š. veikos padarymo, pakeitė savo 2019-10-01 specialisto išvadoje Nr. G3466/2019(01) nurodytą nukentėjusiajam A. K. sveikatos sutrikdymo mastą iš nesunkaus sveikatos sutrikdymo į nežymų sveikatos sutrikdymą, neatsižvelgiant į gijimo trukmę.

2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodyta ir tai, kad teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. patirta turtinė žala – operacija ir gydymas (568 Eur) bei per nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-09-29 iki 2020-01-09 negautos darbinės pajamos – 3 246 Eur, yra susijusios su įsisenėjusia trauma ar net įgimta būkle. Tai, jog operacija buvo padaryta netrukus po 2019-09-29 įvykio, yra sutapimas, ar net pasinaudojimas situacija, nes 2019-09-29 padaryti sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatai (žastikaulio nestabilumui), nes net ir be šios traumos, nukentėjusiojo sveikatos pagerinimui operacija buvo būtina/neišvengiama. Taigi nukentėjusiojo patirtos turtinės išlaidos susijusios su operacija, ir pooperaciniu gydymu, negautomis pajamomis nėra priežastiniame ryšyje su D. Š. inkriminuotais veiksmais, juo labiau, kad ir kelios savaitės iki įvykio nukentėjusysis dėl to paties sutrikimo turėjo nedarbingumą ir jau iki 2019-09-29 įvykio konsultavosi dėl gydymo (tikėtina operacinio). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas nebesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

D. Š. atžvilgiu 2021 m. sausio 14 d priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pakeistas 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, yra įsiteisėjęs. Civiliniam ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatas.

Kadangi pateiktas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2 dalies reikalavimų, teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti reikalaujamos žalos dydį, pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius nurodomos padarytos turtinės žalos dydį.

Teismo nutartis civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo įteikta, tačiau teismo nustatytu terminu civilinė ieškovė nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.